Aštanga joga

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Aštanga joga – jogos tėvo Patandžalio Maharišio apibendrinta Radža joga. „Jogos sutrose“ jis išskiria 8 jogos vystymosi kryptis (iš čia – skt. „ašt“=aštuoni, skt. „anga“=kryptis, pakopa). Pirmosiose dviejose kalbama apie etinį ir moralinį vystymąsi, o jos sudaro krija jogą, trečioji-penktoji bendrai vadinasi hatha joga (dirbama su kūnu ir jo energijomis), o likusiose trijose ugdoma dvasinė įžvalga – radža jogą. Jos praktiką galima suskirstyti į aštuonias pakopas:

• 1. Jamos – tai moraliniai apribojimai, apimantys penkis nurodymus ir skirti pažaboti mūsų egoizmą, pyktį, įvairias priklausomybes ir ydas. Jamos turi būti praktikuojamos ne tik mūsų veiksmuose, bet ir kalboje bei mintyse.
• Ahimsa – prievartos, nenaudojimas, nekenkimas;
• Satja – tiesos, laikymasis, teisingumas;
• Brahmačarja – juslių sutvardymas, skaistumas;
• Asteja – svetimo nesisavinimas;
• Aparigraha – savininkiškumo arba gobšumo atsisakymas.
• 2. Nijamos – penki nurodymai ką privalu daryti. Nijamos padeda suvaldyti savo įpročius ir sustiprina valią, o tai yra būtina, norint įvaldyti kitas Raja jogos pakopas.
• Sauča – tyrumas, vidinė (sąmonės) ir išorinė (kūno) švara;
• Santoša – pasitenkinimas tuo ką turi, santaika su savimi ir aplinka;
• Tapas – askezė, praktikavimas to, kas sunku, siekiant užgrūdinti protą;
• Svadhjaja – šventraščių studijavimas;
• Išvara pranidhana – gyvenimas suvokiant Dievo buvimą, ego atsisakymas.
• 3. Asanos – stabili poza. Dvasinei praktikai, kaip ir bet kuriam kitam siekiui gyvenime, yra reikalingas stiprus ir sveikas kūnas. Stabilus protas yra stabilaus kūno prielaida.
• 4. Pranajama – kvėpavimo kontrolė. Ji išvalo ir tonizuoja visą organizmą ne tik fiziniame, bet ir astraliniame lygmenyje, kad prana (gyvybinė energija) galėtų tekėti laisvai. Gilus ir ritmingas kvėpavimas padeda nuraminti minčių bangas ir paruošti protą meditacijai.
• 5. Pratjahara – jausmų atitraukimas į vidų, kad protas nurimtų, paruošiant jį dharanai, arba koncentracijai,
• 6. Dharana – koncentracija. Tai proto sutelkimas į pasirinktą objektą, trunkantis kol išnyksta visos kitos mintys. Ilgalaikė, nenutrūkstanti koncentracija pereina į meditaciją.
• 7. Dhjana – meditacija. Tai nenurūkstantis grynos minties apie meditacijos objektą tekėjimas, kai išnyksta bet koks jutiminis suvokimas.
• 8. Samadhi – aukščiausio sąmoningumo būsena, kurioje išnyksta bet koks dualumas ir pereinama į viršsąmoninį būvį, kurio neįmanoma suvokti protu ir apsakyti žodžiais. Samadhi transcenduoja visas jutimines patirtis, taip pat laiką, erdvę ir priežastingumą.