Rytų Lietuvos pilkapių kultūra
Rytų Lietuvos pilkapių kultūra – lietuvių gentims priskiriama geležies amžiaus archeologinė kultūra.
Geografija
redaguotiIII-IV a. Rytų Lietuvos pilkapių kultūra susiformavo brūkšniuotos keramikos kultūros teritorijoje Rytų Lietuvoje ir Šiaurės Vakarų Baltarusijoje (iki Svierių ir Naručio ežerų). Šiai kultūrai pavadinimą davė didelis kiekis surastų pilkapių Rytų Lietuvoje, iš viso apie 6 tūkst. sampilų, arba 230 pilkapynų. Baltarusijos teritorijoje priskaičiuojama apie 80 pilkapynų, išsidėsčiusių Neries (Vilijos) aukštupyje bei Nemuno dešiniajame krante prie valstybės sienos su Lietuva. Kultūros atsiradimui nemažai įtakos turėję pietrytiniai kaimynai (sūduviai), iš kur anksčiausiai paplito brūkšniuotą keramiką pakeitusi grublėtoji keramika bei mirusio žmogaus palaikų sudeginimo papročiai.
Kultūros ypatybės
redaguotiPagrindinis kultūros bruožas – mirusiųjų laidojimas iš žemės supiltuose pilkapiuose, apjuostuose akmenų vainikais, vėliau – duobėmis ar ištisiniais grioviais. Mirusieji pradžioje pradžioje nebuvo deginti, vėliau – sudeginti. Pilkapynus sudarė apie keli šimtai sampilų, pastaruosiuose randama po kelis ar keliolika kapų. Įkapės dažniausiai nebuvo gausios, nors rasta ir labai turtingų kapų. Storas kultūrinis sluoksnis aptinkamas piliakalnių papėdėse, tačiau pačių piliakalnių aikštelėse iki pat antrojo tūkstantmečio pradžios žmonių veiklos pėdsakai labai neryškūs. Apie XII a. pilkapių pylimo tradicija išnyko, o kartu su ja – ir Rytų Lietuvos pilkapių kultūra.
Daugumos šiuolaikinių tyrinėtojų nuomone, Rytų Lietuvos pilkapių kultūra (taip pat ir Bancerovo – Tušemlios kultūra) susidarė veikiama brūkšniuotosios keramikos kultūros – tipiškos rytų baltų archeologinės kultūros – poveikyje. Brūkšniuotosios keramikos kultūra sunyko apie III a. veikiama vakarų baltų kultūrų.[1]
Vienas iš Rytų Lietuvos pilkapių kultūros pavyzdžių – Jakšiškio pilkapynas Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aleksiejus Luchtanas. Brūkšniuotosios keramikos kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 529 psl.