Vinrichas Kniprodė
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Vinrichas Kniprodė | |
---|---|
Vinricho Kniprodės herbas | |
Gimė | 1310 m. Monheimas prie Kelno |
Mirė | 1382 m. birželio 24 d. (~72 metai) Marienburgas |
Religija | katalikybė |
Vokiečių ordino didysis magistras | |
Veikla | Vokiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, septintasis Vokiečių ordino magistras Prūsijoje. |
Vikiteka | Vinrichas Kniprodė |
Vinrichas Kniprodė (vok. Winrich von Kniprode, 1310 m. Monheimas prie Kelno – 1382 m. Marienburgas) – Vokiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, septintasis Vokiečių ordino magistras Prūsijoje.
Biografija
redaguotiNuo 1338 m. Dancigo komtūras, nuo 1341 m. Balgos komtūras, nuo 1343 m. Ordino didysis maršalas.
1351 m. išrinktas Vokiečių ordino didžiuoju magistru, nepasižymėjo agresyvumu. Tik iš pradžioje, 1352 m. jo vadovaujama kariuomenė nuniokojo Raseinių, Ariogalos ir Gaižuvos žemes. 1362 m. pavasarį sugriauta Kauno pilis, vėliau sudeginta Veliuona ir Pieštvės pilis. Šios pilys vėliau nebeatstatytos.
Ordino užimtų žemių kolonizaciją vykdė taikiomis priemonėmis. Įvedė Ordino įstatymus, skatino žemdirbystę ir prekybą. 1370 m. padėjo sudaryti Hanzos sąjungos sutartį su Danija. Tais pačiais metais atrėmė didelį lietuvių kunigaikščių Algirdo ir Kęstučio puolimą Semboje. Tačiau 1377 m. Vytautas vis tik užėmė Įsruties pilį.[1]
Vėliau sumaniai pasinaudojo Lietuvos kunigaikščių tarpusavio vaidais. 1380 m. vasario 27 d. Rygoje Jogaila ir Livonijos ordinas per įgaliotinius pasirašė paliaubų sutartį, o 1380 m. gegužės 31 d. po keturių dienų medžioklės, kurioje dalyvavo Vokiečių ordino magistras Vinrichas Kniprodė su savo palyda, Jogaila su savo patarėjais, Vytautas ir jo svainis Jonas Alšėniškis, tarp Kniprodės ir Jogailos buvo sudaryta slapta Dovydiškių sutartis, nukreipta prieš Kęstutį ir jo valdomas žemes. Tačiau Jogailai pralaimėjus Kulikovo mūšį, Ordinas šias sutartis panaudojo toliau kiršinant Lietuvos kunigaikščius.
Pasižymėjo kelione buriniu laivu 1379 m. pavasarį nuo Elbingo Priegliumi, Angrupe ir Mozūrijos ežerais, kai kilo idėja plukdyti miško medžiagą į Pamarį.
Mirė 1382 m., palaidotas Marienburgo Šv. Onos koplyčioje.
-
Vinricho Kniprodės statula
-
Vinricho Kniprodės statula Malborko pilyje
-
Vinricho Kniprodės kenotafas Monheime prie Reino
Prieš tai: Heinrichas Dusemeris |
Vokiečių ordino didysis magistras 1351–1382 |
Po to: Konradas Ciolneris |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Albertas Vijūkas-Kojelavičius. Lietuvos istorija. Kaunas, 1989 m.