Acidozė
Acidozė – organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimas, kai parūgštėja kraujas ir / ar kiti organizmo skysčiai (pH<7,35).[1]
Acidozė prasideda, už ląstelės ribų esančiuose skysčiuose ir kraujyje susikaupus per daug rūgščių arba organizmui netekus daug šarmų. Tai gali įvykti valgant maistą, turintį per daug riebalų ir mažai angliavandenių, ilgai badaujant.[1]
Metabolinė acidozė prasideda sutrikus medžiagų apykaitai (pvz., sergant cukriniu diabetu, kepenų ciroze, esant inkstų nepakankamumui, ilgai viduriuojant, apsinuodijus antifrizu, aspirinu).[1]
Respiracinė acidozė prasideda, kai prislopinamas kvėpavimo centras (pvz., apsinuodijus kai kuriais raminamaisiais vaistais), nusilpsta kvėpuojamieji raumenys (pvz., po poliomielito), sumažėja plaučių alveolių plotas (pvz., sergant bronchektazine liga, arba plaučių emfizema, taip pat esant širdies nepakankamumui), pro plaučius pašalinama mažiau anglies dioksido ir jis kaupiasi organizme.[1]
Esant stipriai acidozei, ligonio alsavimas dažnas ir gilus, jį pykina, dažniau plaka širdis, prislopsta sąmonė; vėliau gali ištikti koma.[1]