Elioto bangų teorija
Elioto bangų teorija yra biržos techninės analizės metodas, skirtas nuspėti akcijų rinkos elgesį ir tendencijas, pasiūlytas 1939 m. amerikiečių buhalterio Ralph Nelson Elliott. Elioto bangų teorijos metodas paremtas įsitikinimu, jog rinka veikia pagal tam tikrą tiksliai apibrėžtą modelį, kurį galima panaudoti nuspėjant jos judėjimus. Tiksliau tariant, anot šios teorijos, akcijų kainos yra valdomos tam tikrų bangų ciklų, priklausančių Fibonačio skaičių sekai (0, 1, 1, 2, 3, 5, 8, 13, 21 ir t. t.).
Fibonačio seka, kurią išreiškus santykiu tarp gretimų narių, nuolat artėjama prie aukso skaičiaus φ (fi), yra įžvelgiama įprastose gamtos struktūrose, pavyzdžiui: sraigės kiaute, gėlių žiedlapiuose ar net mūsų alkūnių bei pirštų sąnariuose. Elioto bangų teorijos šalininkai tvirtina, jog ši seka nuolatos vyraujau ir praeities rinkų kainose bei kad ji nuolat besikartoja, besiskirianti tik dydžio lygiais.
Teorijos esmė
redaguotiPasak Elioto bangų teorijos, rinka juda bangomis aukštyn žemyn ir šių bangų skaičius yra natūraliai nulemtas. Jei pati rinka yra bulių (angl. bull market), joje judėjimas vyksta penkiomis bangomis į viršų ir trimis žemyn, o atskirų kainų lentelės taip pat turi tokią pačią pasikartojančią geometriją.
Pirmoji, trečioji ir penktoji banga yra vadinamos impulso, o antroji ir ketvirtoji – korekcijos bangomis. Šios bangos savo ruožtu gali būti išskaidytos dar smulkiau. Kiekviena impulso banga susidaro iš 5 tendencijos bangų (1, 2, 3, 4, 5), o korekcijos banga – iš 3 korekcijos bangų (a, b, c). Kadangi a, b ir c bangų tendencija yra mažėjanti, tai jos skaidosi į 5-ias bangas žemyn, 3 viršun ir vėl 5-ias žemyn. Taip skaidant bangas išryškėja Fibonačio seka. Išskaidžius pilnai visas 8 bangas gaunamas Fibonačio sekos narys 34, iš jo – 144 ir taip toliau.
Lokių rinkoje (angl. bear market), modelis yra atvirkščias: penkios bangos žemyn ir trys į viršų.
Kritika
redaguotiTeorija toli gražu nėra visuotinai priimta. Kritikai ją mano esant per daug plačią ir pernelyg priklausomą nuo subjektyvaus mąstymo, tai yra kad teoriją galima būtų panaudoti, nes ne visąlaik yra aiškus apibrėžimas, kada banga prasideda ir baigiasi. Kai kurie iš jų bangų teoriją vertina netgi kaip apgavystę bandant parduoti informaciją patikliems investuotojams.
Vienas iš didesnių nusiskundimų šia teorija yra, jog jei ji būtų teisinga ir jei ši žinia plačiai pasklistų, tiek daug investuotojų bandytų sekti jos modelį, jog šis neišvengiamai pasikeistų ir taptų beverčiu. Ši kritika iškyla prieš bet kokį rinką nuspėti bandantį modelį, paremtą visuomenės ir visuotinės rinkos duomenimis. Efektyvios rinkos hipotezė tvirtina, jog joks taip paremtas modelis negali atnešti teigiamo vidutinio pelno.