Liepos 14
data
Birž – Liepa – Rgp | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 |
8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 |
15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 |
22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 |
29 | 30 | 31 | ||||
2024 |
Liepos 14 yra 195-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 196-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 170 dienų.
Informacija
redaguotiŠventės
redaguoti(kol kas neįvestos) Prancūzija. Bastilijos paėmimas
Vardadieniai
redaguotiEigilė, Libertinas, Vydas
Šią dieną Lietuvoje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1422 – Jogaila su Vytautu paskelbė Teutonų ordinui karą;
- 1500 – Vedrošos mūšyje prie Vedrošos upės rusų kariuomenė sumušė Lietuvos kariuomenę;
- 1601 – K. M. Radvilos vadovaujami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės daliniai privertė kapituliuoti Cėsių įgulą;
- 1812 – Vilniaus universiteto studentų iniciatyva įvyko iškilmingas pasižadėjimas atnaujinti uniją su Lenkija;
- 1920 – Raudonoji armija užėmė Vilnių;
- 1940 – Lietuvoje prasidėjo rinkimai į Liaudies Seimą.
Gimimo dienos
redaguoti- 1810 m. – Tadas Juzumas, Lietuvos kunigas, raštijos darbuotojas (m. 1851 m.).
- 1882 m. – Adomas Dundzila, Lietuvos knygų leidėjas ir prekybininkas, žurnalistas, visuomenės veikėjas (m. 1951 m.).
- 1889 m. – Jonas Brundza, vargonininkas ir chorvedys (m. 1969 m.).
- 1894 m. – Petras Purėnas, Lietuvos kariuomenės administracijos majoras (m. 1965 m.).
- 1904 m. – Abelis Klenickis, Lietuvos kompozitorius, dirigentas, smuikininkas, menotyros kandidatas (m. 1990 m.).
- 1905 m. – Marija Natkevičaitė-Ivanauskienė, Lietuvos botanikė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. Genetikos dėstymo pradininkė Lietuvoje (m. 1996 m.).
- 1906 m. – Pranas Gudauskas, vienas iš lietuvių profesionaliojo cirko kūrėjų. Cirko artistas, akrobatas, žvėrių dresuotojas (m. 1941 m.).
- 1907 m. – Lazaris Kopelmanas, Lietuvos žydų kilmės prancūzų teisininkas, diplomatas, teisės mokslų daktaras (m. 1980 m.).
- 1912 m. – Vladas Baltrušaitis, lietuvių dainininkas (baritonas), pedagogas, vargonininkas, chorvedys.[1] (m. 1975 m.).
- 1916 m. – Stasys Budrys, lietuvių gydytojas, istorikas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas. M. Budrienės vyras (m. 1984 m.).
- 1921 m. – Leonas Čibiras, Lietuvos miškininkas, dendrologas, kraštovaizdžio architektas (m. 1992 m.).
- 1923 m. – Jadvyga Mozūraitė-Klemkienė, Lietuvos skulptorė, grafikė.
- 1924 m. – Zigmas Venckus, choro dirigentas ir pedagogas, kompozitorius.
- 1925 m. – Leiba Lipšicas, Lietuvos kraštotyrininkas, žydų bendruomenės veikėjas (m. 2002 m.).
- 1926 m.:
- Julija Adamkevičienė-Bertašiūtė, Lietuvos televizijos režisierė, aktorė (m. 2012 m.).
- Stasia Baltus-Daminaitytė, Belgijos lietuvių veikėja (m. 2015 m.).
- Stasė Bernotienė-Stulgytė, Lietuvos etnologė, muziejininkė (m. 2001 m.).
- 1929 m. – Jonas Jocys, Lietuvos dainininkas (bosas) (m. 2012 m.).
- 1931 m. – Jaroslavas Okulič-Kazarinas, žymus Lietuvos alpinistas ir organizatorius.
- 1941 m. – Adolfas Dargys, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
- 1943 m.:
- Joana Jablonskienė-Kervytė, choro dirigentė ir pedagogė.
- Jurgis Valentinas Janulis, gydytojas, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1944 m. – Ona Kuprienė, pedagogė, Lietuvos politinė veikėja.
- 1945 m. – Silverijus Šukys, Lietuvos ir Klaipėdos miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1946 m.:
- Aleksas Švenčionis, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Algirdas Andruškevičius, Lietuvos statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
- Jolanta Liesienė, Lietuvos chemikė organikė, fizinių mokslų daktarė.
- 1953 m. – Bronius Dakanis, Lietuvos archeologijos ekspertas, archeologijos istorikas.
- 1954 m. – Skaistutė Paulauskienė, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1955 m. – Stasys Navickas, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1958 m. – Gediminas Juzeliūnas, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
- 1960 m. – Rūta Janonienė, Lietuvos dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
- 1962 m.:
- Dalia Labanauskienė, pedagogė, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- Saulius Mickus, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Vidas Pocius, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1968 m. – Ramūnas Rudokas, aktorius, televizijos laidų, renginių vedėjas.
- 1971 m. – Dainius Kazlauskas, Lietuvos aktorius.
- 1973 m. – Darius Gerbutavičius, viena iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (m. 1991 m.).
- 1976 m. – Virginijus Brazauskas, kaimo amatininkas, puodžius, Lietuvos ir Kretingos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1985 m. – Augustė Vedrickaitė, Lietuvos dainininkė, išgarsėjusi kaip realybės šou „Dangus“ dalyvė.
- 1993 m. – Dovilė Dzindzaletaitė, lietuvių lengvaatletė, trišuolio (anksčiau ir šuolio į tolį) atstovė. Daugelio amžiaus grupių trišuolio rungties stadione ir uždarose patalpose Lietuvos rekordininkė. Pirmuosius aukštus rezultatus pradėjo rodyti 2007 m. 2010 m. birželio 5 d. buvo penkto rezultato per visą Lietuvos trišuolio istoriją savininkė. Trenerė − J. Tribienė. 2010 m. jaunimo vasaros olimpinių žaidynių dalyvė.
Mirtys
redaguoti- 1708 m. – Jonas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas, Žemaičių vyskupas (g. 1654 m.).
- 1954 m. – Ignas Jonynas, Lietuvos istorikas, diplomatas (g. 1884 m.).
- 1972 m. – Napalys Grigas, Lietuvos kalbininkas, žodynininkas (g. 1896 m.).
- 1976 m. – Antanas Zabulionis, Lietuvos poetas, muzikantas (g. 1911 m.).
- 1983 m. – Jonas Dagys, Lietuvos mokslininkas, ekonomistas (g. 1904 m.).
- 1986 m. – Benjaminas Gorbulskis, Lietuvos kompozitorius, populiarių dainų autorius (g. 1925 m.).
- 2003 m. – Arvydas Lekavičius, TSRS ir Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1941 m.).
- 2020 m. – Vytautas Vidmantas Zimnickas, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1956 m.).
Šią dieną pasaulyje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1789 – Prancūzijos revoliucija: Paryžiuje sukilėliai įsiveržė į Bastiliją;
- 1867 – Alfredas Nobelis pirmą kartą pademonstravo dinamitą;
- 1933 – Vokietijoje nacionalsocialistų partija uždraudė visas opozicines partijas;
- 2006 – Hezbollah paskelbė karą Izraeliui.
Gimimo dienos
redaguoti- 1602 m. – Jules Mazarin, italų kardinolas, diplomatas ir politikas, nuo 1642 iki 1661 Prancūzijos ministras pirmininkas (m. 1661 m.).
- 1862 m. – Gustavas Klimtas, austrų tapytojas ir grafikas[2] (m. 1918 m.).
- 1874 m. – Abasas II Chilmi Paša, paskutinis Egipto chedivas, valdęs 1892–1914 m.[3] Muhamedo Ali proanūkis. Siekė valdyti šalį savarankiškai, nepaisydamas britų generalinių konsulų. Rėmė panislamiškas jėgas. Prasidėjus I pasauliniam karui kvietė egiptiečius ir sudaniečius kovoti su britais. 1914 m. gruodžio 19 d. Didžiajai Britanijai paskelbus Egiptą savo protektoratu, nušalintas nuo valdžios. Gyveno tremtyje, daugiausia Šveicarijoje (m. 1944 m.).
- 1901 m. – George Tobias, amerikiečių aktorius (m. 1980 m.).
- 1910 m. – William Hanna, vienas Hanna-Barbera animacijos studijos įkūrėjų (m. 2001 m.).
- 1913 m. – Džeraldas Fordas, 38-asis JAV prezidentas (1974–1977) ir 40-asis JAV viceprezidentas (1973–1974). Respublikonų partijos narys (m. 2006 m.).
- 1918 m. – Ernstas Ingmaras Bergmanas, garsus švedų teatro ir kino režisierius, laikomas vienu iš didžiausią įtaką XX a. kinui padariusių filmų kūrėjų (m. 2007 m.).
- 1921 m. – Geoffrey Wilkinson, 1973 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[4] (m. 1996 m.).
- 1937 m. – Yoshiro Mori, Japonijos politikas, 2000–2001 m. ėjęs ministro pirmininko pareigas. Dabar Yoshiro yra Japonijos regbio sąjungos ir Japonijos-Korėjos parlamentarų sąjungos prezidentas.
- 1939 m. – Karelas Gotas, žymus čekų dainininkas (m. 2019 m.)..
- 1953 m. – Didier Marouani, „Space“ grupės įkūrėjas, kompozitorius.
- 1971 m.:
- Hauardas Vebas, Anglijos tarptautinės kategorijos futbolo teisėjas. Teisėjauja Anglijos Premier League varžybose, UEFA Čempionų lygoje, tarptautinėse rinktinių varžybose.
- Zaza Gogava, Gruzijos ginkluotųjų pajėgų brigados generolas, nuo 2006 m. lapkričio Gruzijos generalinio štabo viršininkas.
- 1973 m. – Alley Baggett, amerikiečių, filipinų ir ispanų kilmės modelis.
- 1975 m. – Jaime Luis Gómez, Jungtinių Amerikos Valstijų hiphopo reperis, aktorius ir atlikėjas. Jis yra vienas iš grupės The Black Eyed Peas narių.
- 1979 m. – Arielis Ernanas Garsė, Argentinos futbolininkas, rungtyniaujantis gynėjo pozicijoje. Yra Argentinos klubo Club Atlético Colón žaidėjas.
- 1981 m.:
- Khaled Aziz, futbolininkas, Saudo Arabijos rinktinės ir Al Hilal klubo saugas.
- Potitas Staračis, profesionalus Italijos tenisininkas. Jis profesionalu tapo 2001 metais. Šiuo metu ATP reitinge jis užima 63 vietą. Aukščiausias jo pasiekimas reitinge buvo 27 vieta. Per savo karjerą Potitas dar nelaimėjo nei vieno ATP titulo. Jis žaisdamas tenisą jau užsidirbo 2 158 514 JAV dolerių. Staračis gimė Benevente, Italijoje. Dabar jis gyvena Kervinaroje, Italijoje. Staračį treniruoja Umbertas Rianas. Potitas pradėjo žaisti tenisą būdamas aštuonerių.
- 1987 m. – Adamas Džonsonas, Anglijos futbolininkas (saugas), žaidžiantis Manchester City klube, yra kandidatas į Anglijos rinktinę.
Mirtys
redaguoti- 1223 m. – Pilypas II Augustas, Prancūzijos karalius (nuo 1180 m. iki pat savo mirties) (g. 1165 m.).
- 1298 m. – Jokūbas Voraginietis, italų dominikonų ordino vienuolis, Genujos arkivyskupas, gyvenęs XIII a. Tai vienas iškiliausių Viduramžių epochos Bažnyčios veikėjų, išgarsėjęs pamokslais, krikščioniška veikla, o labiausiai – parašęs populiariausią Viduramžių knygą „Aukso legenda“ (g. 1230 m.).
- 1816 m. – Sebastián Francisco de Miranda Rodríguez, Venesuelos politikas, revoliucionierius, aukšto rango karininkas (generalisimas) (g. 1750 m.).
- 1887 m. – Alfredas Krupas, vokiečių pramonininkas, išradėjas (g. 1812 m.).
- 1910 m.:
- Džovanis Virginijus Skiaparelis, italų astronomas ir mokslo istorijos tyrinėtojas, atradęs Marso „kanalus“ ir Hesperijos asteroidą (g. 1835 m.).
- Marius Petipa, XIX a. prancūzų kilmės Rusijoje išgarsėjęs šokėjas, baletmeisteris ir pedagogas (g. 1818 m.).
- 1995 m. – Roger Joseph Zelazny, fantasy ir mokslinės fantastikos rašytojas. Jis tris kartus laimėjo Nebula premiją ir šešis karus Hugo apdovanojimą, įskaitant du kartus už apysakas: „…Ir vadink mane Kondradu“ (…And Call Me Conrad, 1966), išleistą pavadinimu „Nemirtingasis“(This Immortal), ir „Šviesos valdovas“ (Lord of Light, 1968) (g. 1937 m.).
- 1998 m. – Richard „Dick“ McDonald, broliai, vieni pirmųjų greito maisto restoranų kūrėjų (g. 1909 m.).
Nuorodos
redaguoti- ↑ Vladas Baltrušaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 577 psl.
- ↑ Gustavas Klimtas.
- ↑ Abasas II Chilmi Paša. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
- ↑ (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai