Mogiliavo arkivyskupija

Mogiliavo arkivyskupija – Katalikų bažnyčios administracinis teritorinis vienetas, egzistavęs 1783–1926 m.

Napoleonas Orda. Mogiliavo arkivyskupijos katedra

Istorija

Mogiliavo arkivyskupija įsteigta po Pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1772 m. iš prie Rusijos imperijos prijungtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdų – Vitebsko ir Mstislavlio vaivadijų bei dalies Minsko ir Polocko vaivadijų bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos buvusių bendrų valdų Latgaloje. Priklausė apie 100 000 katalikų ir apie 800 000 unitų. Šiose srityse imperatorė Jekaterina II be Apaštalų Sosto sutikimo 1773 m. įsteigė atskirą Baltarusijos katalikų vyskupiją su centru Mogiliove. Jos valdytoju paskirtas vyskupas S. J. Bohušas–Sestšencevičius. 1782 m. ji vyskupijai suteikė arkivyskupijos titulą. Po ilgų derybų 1783 m. balandžio 15 d. popiežius Pijus VI pripažino Mogiliavo arkivyskupiją ir per nuncijų A. Archetį sutvarkė jos įsteigimą pagal bažnytinį kanoną: S. J. Bohušui–Sestšencevičiui buvo suteiktos arkivyskupo metropolito teisės, karmelitų Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia Mogiliave paversta katedra, vienuolyne atidaryta kunigų seminarija, sudaryta Mogiliavo arkivyskupijos kapitula ir konsistorija.

Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublika padalijimo 1795 m. popiežiaus legatas L. Lita pertvarkė Rusijos imperijos katalikų bažnyčią. 1798 m. Mogiliavo arkivyskupija tapo metropoline arkivyskupija: prie jos buvo prijungtos Kameneco, Lucko–Žitomyro, Vilniaus ir Žemaičių vyskupijos. Mogiliavo arkivyskupijai subordinuota 1850 m. įsteigta Tiraspolio vyskupija (Saratovas), kuriai priklausė Astrachanė ir Sibiras. Plotu ir tikinčiųjų skaičiumi Mogiliavo arkivyskupija buvo didžiausia pasaulyje.

1798 m. Mogiliavo arkivyskupijos arkivyskupas metropolitas tapo kardinolu. Caro valdžios potvarkiu Mogiliavo arkivyskupijos valdytojo būstinė buvo perkelta į Sankt Peterburgą. XIX a., ypač valdant carui Nikolajui I ir Aleksandrui II, siekusiems sunaikinti Rusijoje katalikų bažnyčią, arkivyskupo postas dažnai būdavo tuščias. Padėtis kiek pagerėjo 1905 m. balandžio 17 d. ir spalio 17 d. paskelbus tolerancijos įstatymus.

Tarybinė valdžia suardė Mogiliavo arkivyskupijos bažnytinę organizaciją. Arkivyskupas metropolitas E. von Ropas buvo suimtas ir ištremtas, Mogiliavo arkivyskupijos valdytojas Janas Cieplakas (1919–1923 m.) suimtas, paskui ištremtas iš TSRS. 1926 m. įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją, jos 5 vyskupijos buvo atskirtos nuo Mogiliavo arkivyskupijos jurisdikcijos. Popiežius Pijus XI 1926 m. buvusią Mogiliavo arkivyskupiją padalijo į 6 apaštalines administratūras ir Sibiro apaštalinį vikariatą, įsteigtą dar 1923 m., bet TSRS vyriausybė neleido katalikų dvasininkijai jų administruoti. 1991 m. popiežius Jonas Paulius II Mogiliavo arkivyskupiją sujungė su Minsko vyskupija ir pavadino Minsko-Mogiliavo arkivyskupija

Vyskupai

Mogiliavo arkivyskupijos vyskupai ir valdytojai

Vardas, pavardė	Titulas	Valdymo metai
Stanislovas Jonas Bohušas-Sestšencevičius	arkivyskupas	1783–1826
Valerijus Henrikas Jasienčykas –Kamionko	vyskupas	1826–1828
Kasparas Kazimieras Kolumna–Cieciševskis	arkivyskupas	1828–1831
Jonas Feliksas Šezytas	prelatas	1829–1833
Valerijus Henrikas Jasienčykas–Kamionko	vyskupas	1833–1839
Ignacas Ludvikas Pavlovskis	arkivyskupas	1839–1842
Martynas Laskis	prelatas	1842–1848
Kazimieras Dmochovskis	arkivyskupas	1848–1851
Ignacas Holovinskis	arkivyskupas	1851–1855
Antonas Fialkovskis	infulatas	1855–1856
Vaclovas Žilinskis	arkivyskupas	1856–1863
Josefas Stanievskis	vyskupas	1863–1871
Jurgis Ivaškevičius	vyskupas	1871–1872
Antonas Fialkovskis	arkivyskupas	1872–1883
Apolinaras Dovgialo	prelatas	1882
Aleksandras Gintautas-Dzievalstovkis	arkivyskupas	1883–1889
Apolinaras Dovgialo	prelatas	1889–1892
Simonas Martynas Kozlovskis	arkivyskupas	1892–1899
Karolis Niedzialkovskis	vyskupas	1899–1901
Bolestavas Hieronymas Klopotovskis	arkivyskupas	1901–1903
Steponas Denisievičius	prelatas	1903–1904
Jurgis Juozapas Šembekas	arkivyskupas	1904–1905
Steponas Denisievičius	prelatas	1905–1908
Apolinaras Vnukovskis	arkivyskupas	1908–1909
Steponas Denisievičius	vyskupas	1909–1910
Vincentas Klučynskis	arkivyskupas	1910–1914
Janas Cieplakas	vyskupas	1914–1917
Eduardas fon Ropas	arkivyskupas	1917–1919
Janas Cieplakas	vyskupas	1919–1923