Virintai

ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų rajone

Virintai – ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų rajone, apie 2 km į šiaurės vakarus nuo Toliejų ir apie 0,5 km į šiaurę nuo Juodėnų.[1]

Virintai
Vieta Molėtų raj., Lietuvos vėliava Lietuva
Plotas 2,865 km²
Kranto linijos ilgis 17,55 km
Kilmė ledyninis
Vidutinis gylis 10,6 m
Didžiausias gylis 35 m
Įteka Alsūnė, Graužė (V-3), Skardis, 12 bevardžių upelių
Išteka Virinta
Žemėlapis rodantis vietą.
Virintai
Koordinatės 55°17′32.68″ š. pl. 25°28′20.03″ r. ilg. / 55.2924111°š. pl. 25.4722306°r. ilg. / 55.2924111; 25.4722306
Vikiteka Virintai
Virintai nuo kelio  A14  VilniusUtena 
Virintai nuo kelio  2805  StacijavaSkudutiškisKaniūkai 

Telkšo ledyninės kilmės duburyje, netaisyklingos formos, šakotas, į pietus yra nutįsusios 2 įlankos. Ežero ilgis iš rytų į šiaurės vakarus 5,54 km, plotis iki 1,23 km. Altitudė 134,6 m. Giliausia ežero vieta (35 m) yra jo centrinėje dalyje. Krantai daugiausia aukšti, tik vakarinis krantas žemas, pelkėtas. Pietinės pakrantės miškingos (Juodėnų, Šilelio, Didžiojo Raisto, Ažukalnio miškai), kitose pakrantėse daugiausia plyti pievos ir dirbami laukai. Yra 0,77 ha miškinga sala rytinėje ežero dalyje ir keletas plaukiojančių salų vakarinėje dalyje[2]. Į Virintus įteka 3 didesni upeliai: Alsūnė, Skardis ir Graužė (V-3) (iš Graužio ežero), šiaurės vakaruose išteka Šventosios intakas Virinta. Ežero pratakumas 74 %. Ežeras patvenktas.

Greta rytinio ežero kranto praeina Vilniaus–Utenos plentas, šiaurvakarinėje pakrantėje susikerta keliai  2805  StacijavaSkudutiškisKaniūkai  ir kelias Nr.2811 (Kapanauza – Čivyliai – Verbiškės). Prie Virintų įsikūrę kaimai: Verbiškės, Valančiai, Babilninkai, Čiulėnai, Juodėnai, Kabeliai, Sližiškiai, Šaltupys, Padumblė, Drąsėnai, Kumelynė. Veikia 10 kaimo turizmo sodybų. Yra Vilniaus universiteto poilsio bazė. Pietvakarinėje pakrantėje stūkso Sližiškių piliakalnis.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Ežero kontūrai maps.lt
  2. Virintai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 575