Intelektas
Išvaizda
Intelektas – protas, pažintiniai žmogaus sugebėjimai.
Sentencijos
[keisti]- Dažnai rankos išsprendžia paslaptį, su kuria intelektas kovojo veltui. – K. G. Jungas.
- Gamta davė žmogui į rankas ginklą – intelekto moralinę jėgą, bet jis gali tą ginklą panaudoti ir piktam, todėl žmogus be dorovinių principų kartu tampa ir brutaliausia laukine būtybe, valdoma žemų lytinių bei skonio instinktų. – Aristotelis.
- Genijus – tai intelektas, suvokiantis savo ribas. — A. Kamiu.
- Mandagumas – tai nerašytas susitarimas ignoruoti vienas kito dorovės ir intelekto skurdą ir jo nepabrėžti. – A. Šopenhaueris.
- Polinkis bendrauti yra maždaug priešingai proporcingas intelekto vertei. – A. Šopenhaueris.
- Svarbu ne tik intelekto potencialas ir pasirengimas profesinei veiklai, o ištisa žmogaus lavinimo sistema: emocijų ir valios sritis, dorovė ir visuomeninė atsakomybė. – V. Pekelis.
- Žemaūgę, siaurapetę, plačiastrėnę ir trumpakoję lytį vadinti gražiąja galėtų nebent lytinio instinkto aptemdytas vyro intelektas... Jos iš tikrųjų nelinkusios nei į muziką, nei į poeziją, nei į dailę ir joms nepagaulios... – A. Šopenhaueris.
- Žmogus buvo apdovanotas tik tokiu intelekto kiekiu, kad aiškiai galėtų pamatyti, kiek neadekvatus tas intelektas, kai susiduriama su tuo, kas egzistuoja. – A. Einšteinas.
Nuorodos
[keisti]