Papers by Mindaugas Šinkūnas
1. Vienas iš svarbiausių požymių tiriant senųjų Biblijos citatų ryšius yra jų panašumo įvertinima... more 1. Vienas iš svarbiausių požymių tiriant senųjų Biblijos citatų ryšius yra jų panašumo įvertinimas. Kompleksinė leksikos, sintaksės ir morfologijos
(o tam tikrais atvejais – ir rašybos) analizė leidžia tai atlikti, tačiau šitoks
filologinis tyrimas yra lėtas, o jo automatizuoti šiuo metu neįmanoma.
2. Lyginimas automatizuotas ciklais veikiančiu algoritmu, kurio uždavinys – rasti identiškus ženklų junginius ir apskaičiuoti, kurią lyginamų sekų dalį jie apima. Apskaičiuojamą procentinę išraišką daugiausia lemia sekų ilgis, trumpiausia leidžiama
lyginti seka ir transliteracijos tikslumas.
3. Skirtingas eilučių ilgis (Biblijos eilutė gali būti cituojama kaip fragmentas, kuris lygintinas su pilna eilute) reikalauja atsižvelgti į šaltinių chronologiją ir pagal ją rinktis atitinkamus panašumo skaičiavimo parametrus. Optimaliausia trumpiausia leidžiama lyginti ženklų seka (5 ženklai) nustatyta eksperimentiškai. Automatizuoti palyginimą kliudo nevienareikšmė senųjų raštų ortografija. Ji niveliuojama
transliteracijos taisyklėmis, kurių taikymas diferencijuojamas atsižvelgiant į svarbiausias kiekvieno autoriaus dėsningas rašybos ypatybes. Įvertinus neautomatiškai ir automatiškai transliteruotas eilutes, nustatyta, kad transliteracijos būdas esminės įtakos rezultatams neturi. Rezultatai gali būti ginčytini lyginant skirtingomis tarmėmis parašytus tekstus (dialektologinių ypatybių niveliacija nebuvo išbandyta).
4. Gauti panašumo rezultatai apibendrinami dvimatėse diagramose. Duomenys jose gali būti rikiuojami pagal šaltinių chronologiją, panašumo vidurkį, lygintų eilučių kiekį, eilučių eilės tvarką šaltinyje, atskirų eilučių panašumą, eilučių panašumo
skirtumus dviejuose šaltiniuose ir t. t.
5. Pagal programinę analizę gauti Bretkūno Postilės (1591) Biblijos eilučių lyginimo su kitais šaltiniais rezultatai atitinka ankstesnių tyrėjų filologiniais metodais prieitas išvadas.
6. Lyginimas neapima ir negali įvertinti kitakalbių Biblijos vertimų įtakos. Automatiniai skaičiavimai patys savaime neįrodo eilučių perėmimo. Procentinės panašumo išraiškos nėra absoliučios, jos kinta priklausomai nuo pasirenkamų skaičiavimo parametrų. Svarbiausiu darbo rezultatu laikytina sukurta priemonė, parodanti orientacinį šaltinių ar jų dalių panašumo santykį, tai atveria galimybes tolesniems, detalesniems
tyrimams. Ji, žinoma, gali būti pritaikoma ne tik Biblijos, bet ir šiuolaikinių kūrinių citavimo, parafrazių ar plagiatų tyrimams.
D. Kleino Naujos giesmju knygos. Tekstai ir jų šaltiniai, parengė Guido Michelini, Vilnius, Versu... more D. Kleino Naujos giesmju knygos. Tekstai ir jų šaltiniai, parengė Guido Michelini, Vilnius, Versus aureus, 2009, 23–30. ISBN 978-9955-34-151-2.
Archivum Lithuanicum 6, 2004, 43–50. ISBN 3-447-09371-4.
Baltistica L(2), 2015, 197–244. ISSN: 0132-6503, eISSN: 2345-0045.
Archivum Lithuanicum 9, 2007, 387–415. ISBN 978-3-447-09520-2.
Daktaro disertacija, Humanitariniai mokslai, filologija (04 H), Vilnius, Lietuvių kalbos institut... more Daktaro disertacija, Humanitariniai mokslai, filologija (04 H), Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2010. ISBN 978-609-411-038-2; Mindaugas Šinkūnas, Accentography of Lithuania Minor texts in the 16th and 17th centuries. Summary of doctoral dissertation. Humanities, Philology (04 H), Vilnius, 2010.
Archivum Lithuanicum 17, 2015, 111–132. ISSN 1392-737X
Archivum Lithuanicum 18, 2016, 185–220. ISSN 1392-737X
9 m a ž o s i o s L i e t u v o s r a š t ų o r t o g r a f i j o s r e f o r m a X v i i a m ž i... more 9 m a ž o s i o s L i e t u v o s r a š t ų o r t o g r a f i j o s r e f o r m a X v i i a m ž i u j e.
Uploads
Papers by Mindaugas Šinkūnas
(o tam tikrais atvejais – ir rašybos) analizė leidžia tai atlikti, tačiau šitoks
filologinis tyrimas yra lėtas, o jo automatizuoti šiuo metu neįmanoma.
2. Lyginimas automatizuotas ciklais veikiančiu algoritmu, kurio uždavinys – rasti identiškus ženklų junginius ir apskaičiuoti, kurią lyginamų sekų dalį jie apima. Apskaičiuojamą procentinę išraišką daugiausia lemia sekų ilgis, trumpiausia leidžiama
lyginti seka ir transliteracijos tikslumas.
3. Skirtingas eilučių ilgis (Biblijos eilutė gali būti cituojama kaip fragmentas, kuris lygintinas su pilna eilute) reikalauja atsižvelgti į šaltinių chronologiją ir pagal ją rinktis atitinkamus panašumo skaičiavimo parametrus. Optimaliausia trumpiausia leidžiama lyginti ženklų seka (5 ženklai) nustatyta eksperimentiškai. Automatizuoti palyginimą kliudo nevienareikšmė senųjų raštų ortografija. Ji niveliuojama
transliteracijos taisyklėmis, kurių taikymas diferencijuojamas atsižvelgiant į svarbiausias kiekvieno autoriaus dėsningas rašybos ypatybes. Įvertinus neautomatiškai ir automatiškai transliteruotas eilutes, nustatyta, kad transliteracijos būdas esminės įtakos rezultatams neturi. Rezultatai gali būti ginčytini lyginant skirtingomis tarmėmis parašytus tekstus (dialektologinių ypatybių niveliacija nebuvo išbandyta).
4. Gauti panašumo rezultatai apibendrinami dvimatėse diagramose. Duomenys jose gali būti rikiuojami pagal šaltinių chronologiją, panašumo vidurkį, lygintų eilučių kiekį, eilučių eilės tvarką šaltinyje, atskirų eilučių panašumą, eilučių panašumo
skirtumus dviejuose šaltiniuose ir t. t.
5. Pagal programinę analizę gauti Bretkūno Postilės (1591) Biblijos eilučių lyginimo su kitais šaltiniais rezultatai atitinka ankstesnių tyrėjų filologiniais metodais prieitas išvadas.
6. Lyginimas neapima ir negali įvertinti kitakalbių Biblijos vertimų įtakos. Automatiniai skaičiavimai patys savaime neįrodo eilučių perėmimo. Procentinės panašumo išraiškos nėra absoliučios, jos kinta priklausomai nuo pasirenkamų skaičiavimo parametrų. Svarbiausiu darbo rezultatu laikytina sukurta priemonė, parodanti orientacinį šaltinių ar jų dalių panašumo santykį, tai atveria galimybes tolesniems, detalesniems
tyrimams. Ji, žinoma, gali būti pritaikoma ne tik Biblijos, bet ir šiuolaikinių kūrinių citavimo, parafrazių ar plagiatų tyrimams.
(o tam tikrais atvejais – ir rašybos) analizė leidžia tai atlikti, tačiau šitoks
filologinis tyrimas yra lėtas, o jo automatizuoti šiuo metu neįmanoma.
2. Lyginimas automatizuotas ciklais veikiančiu algoritmu, kurio uždavinys – rasti identiškus ženklų junginius ir apskaičiuoti, kurią lyginamų sekų dalį jie apima. Apskaičiuojamą procentinę išraišką daugiausia lemia sekų ilgis, trumpiausia leidžiama
lyginti seka ir transliteracijos tikslumas.
3. Skirtingas eilučių ilgis (Biblijos eilutė gali būti cituojama kaip fragmentas, kuris lygintinas su pilna eilute) reikalauja atsižvelgti į šaltinių chronologiją ir pagal ją rinktis atitinkamus panašumo skaičiavimo parametrus. Optimaliausia trumpiausia leidžiama lyginti ženklų seka (5 ženklai) nustatyta eksperimentiškai. Automatizuoti palyginimą kliudo nevienareikšmė senųjų raštų ortografija. Ji niveliuojama
transliteracijos taisyklėmis, kurių taikymas diferencijuojamas atsižvelgiant į svarbiausias kiekvieno autoriaus dėsningas rašybos ypatybes. Įvertinus neautomatiškai ir automatiškai transliteruotas eilutes, nustatyta, kad transliteracijos būdas esminės įtakos rezultatams neturi. Rezultatai gali būti ginčytini lyginant skirtingomis tarmėmis parašytus tekstus (dialektologinių ypatybių niveliacija nebuvo išbandyta).
4. Gauti panašumo rezultatai apibendrinami dvimatėse diagramose. Duomenys jose gali būti rikiuojami pagal šaltinių chronologiją, panašumo vidurkį, lygintų eilučių kiekį, eilučių eilės tvarką šaltinyje, atskirų eilučių panašumą, eilučių panašumo
skirtumus dviejuose šaltiniuose ir t. t.
5. Pagal programinę analizę gauti Bretkūno Postilės (1591) Biblijos eilučių lyginimo su kitais šaltiniais rezultatai atitinka ankstesnių tyrėjų filologiniais metodais prieitas išvadas.
6. Lyginimas neapima ir negali įvertinti kitakalbių Biblijos vertimų įtakos. Automatiniai skaičiavimai patys savaime neįrodo eilučių perėmimo. Procentinės panašumo išraiškos nėra absoliučios, jos kinta priklausomai nuo pasirenkamų skaičiavimo parametrų. Svarbiausiu darbo rezultatu laikytina sukurta priemonė, parodanti orientacinį šaltinių ar jų dalių panašumo santykį, tai atveria galimybes tolesniems, detalesniems
tyrimams. Ji, žinoma, gali būti pritaikoma ne tik Biblijos, bet ir šiuolaikinių kūrinių citavimo, parafrazių ar plagiatų tyrimams.