Žiniasklaida
Žiniasklaida (terminas pasiūlytas JAV lietuvių[1]; dar vadinama „visuomenės informavimo priemonėmis“) – priemonės, skirtos pateikti informaciją plačiajai visuomenei. Tradiciškai žiniasklaidai priskiriama spauda, radijas, televizija ir internetas. Žiniasklaidos aušroje komunikacija per žiniasklaidą buvo vienpusė, t. y. be grįžtamojo ryšio iš informacijos gavėjo. Naujoji žiniasklaida tapo interaktyvia (sąveikaujamąja, abipuse).
Sąvoka atsirado apie 1920-uosius metus anglosaksų šalyse atsiradus radijui ir masiniams laikraščiams. Lietuviškas pavadinimas „žiniasklaida“ yra palyginti naujas (įvestas apie 1990-uosius), prieš tai šiai sąvokai apibūdinti vartotas „masinių informacijos priemonių” arba iš anglų kalbos perimtas „medijos“ terminas.
Reikšmė
redaguotiMūsų turimas realybės supratimas gali būti laikomas iš dalies žiniasklaidos perduotu ir mums pateiktu realybės vaizdu. Laikantis tokio požiūrio, įvykiai, kurių neperteikė žiniasklaida, viešumoje yra kaip ir neįvykę.
Nuo pat jos atsiradimo žiniasklaida buvo laikoma svarbia valstybės valdžios kontrolės institucija (bent jau galinčia ja būti). Šią savo funkciją ji gali atlikti tik būdama nepriklausoma. Be valstybės institucijų kontrolės, žiniasklaida turi ir kitų svarbių funkcijų: objektyvios informacijos pateikimas, politinės komunikacijos tarp piliečių ir valstybės užtikrinimas, piliečių įtraukimas į politiką ir supažindinimas su ja.
Taip pat skaitykite
redaguotiŠaltiniai
redaguoti
- ↑ Leksika. Enciklopedija „Lietuva“, I t. // Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 223 psl.