Akomodacija (kalbotyra)

Akomodacija (lot. accommodatio 'pritaikymas, priderinimas') – greta esančių garsų tarties ir akustinių savybių supanašėjimas, nepanaikinantis jų esminių skiriamųjų požymių.

Lietuvių kalboje priebalsiai suapvalinami, sulūpinami, t. y. labializuojami (tariama l°ú:p°o: s, s°t°o: r°úoj°u), tačiau [l°], [p°], [s°], [t°], [r°], [j°] prieš lūpinius balsius [ū], [ō], [u] priklauso tiems patiems priebalsiams, toms pačioms fonemoms kaip ir nelūpiniai (nesulūpinti) [l], [p], [s], [t], [r], [j]. Akomodacijos rezultatas – tai šoniniai ir nosiniai sprogstamieji priebalsiai, tariami junginiuose tl, dl, pm, bm, tn, dn (a[tl]ãkinti, a[pm]áuti, liū̃[dn]as), gomurinis nosinio [n] alofonas [ŋ] prieš [k], [g] (a[ŋ]gà, bá[ŋ]kas), įvairūs balsių variantai greta minkštųjų priebalsių, balsių nosinimas (nazalizacija), jiems atsidūrus tarp nosinių priebalsių (mãmą [mą̃:mą:], mū́rai [mų́:rai], nãmas [ną̃:mąs]). Akomodacija yra fonemų pozicinių (kombinacinių) variantų, arba alofonų, atsiradimo priežastis. Akomodacijos nereikėtų tapatinti su asimiliacija ir neutralizacija.