Avadhų kalba
Avadhų kalba अवधी | |
Kalbama | Nepalas, Indija |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | ~4,5 mln. Indija: 3,85 mln. (2011 m.)[1] Nepalas: 0,5 mln. (2011 m.)[2] |
Kilmė | indoeuropiečių indoiranėnų |
Rašto sistemos | kaithi (ist.), devanagari |
Kalbos kodai | |
ISO 639-2 | awa |
ISO 639-3 | awa[3] |
Geografinis paplitimas | |
Vikipedija Avadhų kalba |
Avadhų kalba arba avadhi (अवधी = avadhī) – indoeuropiečių šeimos, indoarijų šakos kalba, vartojama Indijoje, istoriniame Avadho krašte, apimančiame dabartinės Utar Pradešo valstijos vidurinę dalį, bei aplinkiniuose rajonuose Nepale (terajuose). Taip pat vartojama indų diasporos įvairiose šalyse (iš jos kilusios kai kurios diasporinės hindi tarmės, pvz., Fidžio hindi). Avadhų kalba dažnai laikoma viena iš rytinių hindi tarmių.
Nuo vakarų (standartinės) hindi avadhų kalba skiriasi laisvesniu gramatinių giminių traktavimu, kiek kitokiais polinksniais, pakitusia fonetika.
Avadhų kalba seniau gausiai kurta bhaktinė literatūra – vienas žymiausių šia kalba sukurtų tekstų yra Tulsidaso „Ramajanos“ adaptacija „Ramčaritmanasas“. Šios kalbos leksiką gausiai naudojo Kabyras, sufijų poetas Džajasis. Dabar avadhų kalba vartojama daugiausia kaip šnekamoji.