Bulgarai
Gyventojų skaičius 7 mln.[1]
Populiacija šalyse

Bulgarijos vėliava Bulgarija:   6 665 210
Airijos vėliava Airija:  3 000
Albanijos vėliava Albanija:  100 000
Argentinos vėliava Argentina:   70 000
Australijos vėliava Australija:  4 902
Austrijos vėliava Austrija:   5 388
Čekijos vėliava Čekija:   4 383
Danijos vėliava Danija:  650
Graikijos vėliava Graikija:   78 981
Gruzijos vėliava Gruzija:  680
Ispanijos vėliava Ispanija:   153 664
Italijos vėliava Italija:   80 000
Izraelio vėliava Izraelis:
  20 000 - 50 000
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos:  300 000
Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė:
  90 000
Jungtinių Arabų Emyratų vėliava Jungtiniai Arabų Emyratai:  5 000
Kanados vėliava Kanada:   15 195
Kazachstano vėliava Kazachstanas:
  10 915 - 30 000
Kipro vėliava Kipras:  37 230
Kirgizijos vėliava Kirgizija:  656
Lenkijos vėliava Lenkija:  1 112
Libijos vėliava Libija:  750
Lietuvos vėliava Lietuva:  300
Šiaurės Makedonijos vėliava Šiaurės Makedonija:   1.400
Moldavijos vėliava Moldavija:   158 000
Naujosios Zelandijos vėliava Naujoji Zelandija:
  3 000 - 5 000
Nyderlandų vėliava Nyderlandai:  6 076 - 9 202
Norvegijos vėliava Norvegija:  3 500
Pietų Afrikos Respublikos vėliava Pietų Afrikos Respublika:
  15 000 - 20 000
Portugalijos vėliava Portugalija:  628 - 4 000
Prancūzijos vėliava Prancūzija:   7 460
Rumunijos vėliava Rumunija:
  15 092 - 20 000
Rusijos vėliava Rusija:   71 965
Serbijos vėliava Serbija:   90 497
Slovakijos vėliava Slovakija:  1 179
Švedijos vėliava Švedija:
  15 508 - 30 000
Turkijos vėliava Turkija:   480 000
Ukrainos vėliava Ukraina:  254 600
Uzbekijos vėliava Uzbekija:  2 116
Vengrijos vėliava Vengrija:   3 316
Vokietijos vėliava Vokietija:   39 294

Kalba (-os) bulgarų
Religijos stačiatikybė
Giminingos etninės grupės kiti pietų slavai, ypač makedoniečiai

Bulgarai (bulg. българи) – pietų slavų[2][3][4] tauta, gyvenanti daugiausia Bulgarijoje ir kalbanti bulgarų kalba. Taip pat yra daug bulgarų bendruomenių, gyvenančių kitose šalyse.

Istorija

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Bolgarai.

Šiuolaikinė bulgarų tauta susidarė iš trijų kultūrų: senovės indoeuropiečių genčių (daugiausia trakų), iš kurių buvo paimti kultūriniai ir etniniai elementai, bolgarų, tiurkų kalba šnekančių žmonių, kurie atkeliavo iš Ponto stepės ir apsigyveno Balkanų pusiasalyje VII a., ir slavų genčių, kurios atsikraustė amžių prieš tai.

Bolgarai VII a. viduryje sukūrė galingą valstybę Ponto stepėje (dab. pietinėje Ukrainoje). Vėliau, spaudžiami chazarų, jie migravo skirtingomis kryptimis. Tik viena grupė bolgarų, vadovaujamų chano Asparucho, pasiekė dabartinės Bulgarijos teritoriją, kur įsitvirtino, susimaišė su vietos slavais, perėmė jų kalbą. Taip susiformavo bulgarų tauta.

 
Bulgarų liaudies darbai

Bulgarai yra lingvistiškai artimi makedoniečiams.

Gyventojai

redaguoti

Šiuo metu pasaulyje gyvena apie 7 mln. bulgarų. Beveik 85 % iš jų gyvena Bulgarijoje. Ryškios tautinės bulgarų mažumos gyvena Moldovoje (52 tūkst.) ir Ukrainoje (188 tūkst., Besarabijos bulgarai), taip pat Rumunijoje (6,5 tūkst., Banato bulgarai), Serbijoje (17 tūkst., vakarų pakraštiečiai), Graikijoje (40 000 tūkst.), Turkijoje (7 tūkst., Trakijos regione), Albanijoje (5,5 tūkst.) ir Vengrijoje (6 tūkst.). Bulgarai taip pat gyvena ir diasporose, daugiausia JAV (šiuo metu 294 tūkst.), Kanadoje (18 tūkst.), Vokietijoje (181 tūkst.), Ispanijoje (150 tūkst.) ir Italijoje (48 tūkst.).

Didžiausi bulgarų miestai: Sofija (1 236 000 gyv.), Plovdivas (341 000 gyv.), Varna (335 000 gyv.).

Pagrindinis straipsnis: Bulgarų kalba

Bulgarai kalba bulgarų kalba, kuri priklauso pietų slavų kalboms.

Vardų sistema

redaguoti

Yra keletas bulgarų vardų kilmių. Populiariausi yra krikščioniškos (pvz., Lazar, Ivan, Anna, Maria, Ekaterina) ir slaviškos kilmės vardai (pvz., Vladimir, Svetoslav, Velislava). Po 1878 m. išsivadavimo populiarūs tapo istoriniai bulgarų vardai: Asparuh, Krum, Kubrat, Tervel. Iš bolgarų kilęs vardas Boris paplito ne tik tarp bulgarų, bet ir tarp kitų slavų tautų.

 
Žymūs bulgarai

Dauguma bulgariškų pavardžių turi priesagą -ov (bulg: -ов). Dauguma bulgarų turi tėvavardžius, kurie sudaromi prie tėvo vardo pridėjus priesaga -ov; pvz., Ivan’o sūnaus tėvavardis bus Ivanov. Moterų pavardės turi priesagą -ova (bulg: -овa), pvz., Maria Ivanova. Šeimų pavardės turi priesagą -ovi (bulg: -ови), pvz., Ivanovi.

Taip pat nemažai pavardžių baigiasi priesaga -ev (bulg: -ев), pvz., Stoev, Ganchev, Peev. Moteriškos pavardės turi priesagą -eva (bulg: -ева), pvz., Galina Stoeva. Šeima turės priesagą -evi (bulg: -еви), pvz., Stoevi.

Dar yra pavardžių, kurios baigiasi priesaga, kuri labiau būdinga makedoniečiams -ski (bulg: -ски), pvz., Troevski, moteriška priesaga -ska, o šeimos – kaip ir vyriška -ski.

Taip pat yra pavardžių, kurios turi priesagą -ič, kurią dažniausiai turi bulgarai katalikai. Retkarčiais sutinkama pavardės priesaga -in, kuri dažniausiai duodama netekėjusios moters vaikui (pvz., moters, kurios vardas Gana, sūnaus pavardė bus Ganin).

Religija

redaguoti

Dauguma bulgarų priklauso bulgarų ortodoksų bažnyčiai, įkurtai 870 m. Jai priklauso 82,6 % Bulgarijos gyventojų ir apie 1 milijonas užsienyje gyvenančių bulgarų.

XVII–XVIII a. susiformavo bulgarų katalikų bendruomenė, kuriai Bulgarijoje priklauso apie 10 000 narių. Didžiausi katalikų centrai yra Plovdive ir Sviščiove. Taip pat dauguma Rumunijoje gyvenančių bulgarų yra katalikai.

XV–XVIII a. dėl didelės Osmanų imperijos įtakos, nemažai bulgarų atsivertė į islamą. Dabar Bulgarijoje gyvena 131 000 bulgarų musulmonų, taip pat didžioji dalis Graikijos ir Turkijos bulgarų išpažįsta islamą.

Protestantizmas Bulgarijoje ėmė plisti nuo 1857 m., dabar šalyje yra apie 25 tūkst. bulgarų protestantų.

Žymiausi bulgarai

redaguoti
 

Šaltiniai

redaguoti
  1. https://joshuaproject.net/people_groups/10998
  2. Slavai
  3. One Europe, many nations: a historical dictionary of European national groups, James Minahan, Greenwood Publishing Group, 2000, ISBN 0-313-30984-1, pp. 134 – 135. Google Books. Nuoroda tikrinta 2011-11-13.
  4. Cultural Kultūrinis slavų tautų artumas Archyvuota kopija 2019-12-08 iš Wayback Machine projekto.