Dituva
{{#if:
Dituvos kabantysis tiltas per Miniją
Dituva
Dituva
55°35′42″š. pl. 21°17′20″r. ilg. / 55.595°š. pl. 21.289°r. ilg. / 55.595; 21.289 (Dituva)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybės vėliava Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija Priekulės seniūnija
Gyventojų (2021) 308
Vikiteka Dituva
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Dìtuva
Kilmininkas: Dìtuvos
Naudininkas: Dìtuvai
Galininkas: Dìtuvą
Įnagininkas: Dìtuva
Vietininkas: Dìtuvoje
Istoriniai pavadinimai vok. Dittauen, Dythwe, Dyttwe, Dittauwn, Dittaun

Dituva – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybėje, 4 km į šiaurę nuo Priekulės, Minijos dešiniajame krante. Seniūnaitijos centras. Veikia Dituvos pagrindinė mokykla, biblioteka. Į rytus eina kelias  141  KaunasJurbarkasŠilutėKlaipėda  ir Klaipėdos–Pagėgių geležinkelis, yra Dituvos geležinkelio stotelė. Piečiau prasideda Priekulės aplinkkelis. Prie Minijos pakrantės kabo „beždžionių tiltas“.

Kolektyviniai sodai (sodų bendrija „Dituva“), pati didžiausia kolektyvinių sodų bendrija vakarų Lietuvoje (Dercekliai), 17 km į pietus nuo Klaipėdos. Plečiasi nausėdijos, Dituvos kolektyviniai sodai perauga į Klaipėdos priemiestį.

Etimologija

redaguoti

Dituva yra vandenvardinis vietovardis, kildinamas nuo Ditupės upelio, kuris seniau irgi, matyt, vadintas Dituva.[2]

Istorija

redaguoti

Kaimas įkurtas prieš XVI a. 1736 m. įkurta mokykla veikia iki šiol. 1785 m. minimas kaip mišrus kaimas su 8 sodybomis, nuo 1903 m. Dituva buvo valsčiaus centras. Kaimo branduolys buvo įsikūręs prie Klaipėdos–Šilutės kelio, šalia Minijos. XIX a. kaimas augo į pietvakarius, prie geležinkelio.[3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18741947 m. Dituvos valsčiaus centras Klaipėdos apskritis
19471950 m. Priekulės valsčius
19501959 m. Dituvos apylinkės centras Priekulės rajonas
19591963 m. Klaipėdos rajonas
19631995 m. Priekulės apylinkė
1995 Priekulės seniūnija Klaipėdos rajono savivaldybė

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2021 m.
1871 m.[4] 1905 m.[5] 1910 m.[6] 1935 m. 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur.[8] 1979 m.sur.[9]
512 481 473 501 221 271 282
1985 m.[10] 1989 m.sur.[11] 2001 m.sur.[12] 2011 m.sur.[13] 2021 m.sur.[14] - -
253 313 329 409 308 - -

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Dalia Kiseliūnaitė. Klaipėdos krašto toponimai: istorinis ir etimologinis registras. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. // psl. 77–78.
  3. Dituva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 20 psl.
  4. Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
  5. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
  6. Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
  7. DituvaMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 410 psl.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. Dituva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 438
  11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  12. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.