Harvardo universitetas

Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.

Harvardo universitetas

Šūkis	„Veritas“ angl. Truth
Įkurtas	1636 m.
Tipas	Privatus
Šelpimas	35,6 mlrd. dolerių
Prezidentas	Drew Gilpin Faust
Bakalaurai	6715
Magistrantai	12424
Vieta	Kembridžas, Masačusetso valstija, JAV
Svetainė	www.harvard.edu

Harvardo universitetas (angl. Harvard University arba angl. The President and Fellows of Harvard College) – privatus universitetas Kembridže, Masačusetso valstijoje, Ivy League narys. Steigėjas – kolonijinio Masačusetso įstatymų leidžiamasis organas. Harvardo universitetas, įsteigtas 1636 m., yra seniausia aukštojo mokslo įstaiga Jungtinėse Valstijose.

1639 m. kovo 13 d. įstaiga iš Niu koledžo buvo pervadinta Harvardo koledžu. Tai padaryta po to, kai jaunas dvasininkas Džonas Harvardas (baigė Kembridžo universiteto Emmanuel kolegiją) iš Orpingtono Jungtinėje Karalystėje testamentu kolegijai paliko savo biblioteką, kurią sudarė 400 knygų ir apytiksliai 750 svarų (tai buvo pusė jo turto). Anksčiausiai Harvardas kaip universitetas oficialiai paminėtas 1780-ųjų m. Masačusetso Konstitucijoje.

Per 40 metų kadenciją Harvardo prezidentas (1869–1909 m.), Čarlzas Viljamas Eliotas (angl. Charles William Eliot) pavertė Harvardą šiuolaikinių mokslinių tyrinėjimų universitetu. Elioto reformos apėmė pasirenkamus kursus, mažas klases ir stojamuosius egzaminus. Eliotas taip pat sudarė antologiją „Harvardo klasika“. Tai „didelių knygų“ (angl. great books) kolekcija, kurią 1909 m. išleido kompanija „P.F. Collier and Son“. Ši kolekcija netrukus tapo žinoma kaip „daktaro Elioto penkių pėdų lentyna“. Per savo prezidentavimą Eliotas, produktyvus knygų bei žurnalų rašytojas ir daug keliaujantis oratorius, tapo plačiai pripažintu visuomenės veikėju. Po mirties 1926 m. Eliotas tapo pavyzdžiu amerikiečiams, siekiantiems aukštojo išsilavinimo.

Harvardo biblioteką sudaro daugiau kaip 15 milijonų knygų. Tai - didžiausia akademinė biblioteka Jungtinėse Valstijose ir ketvirta tarp penkių pasaulio megabibliotekų (po Britanijos bibliotekos, Kongreso bibliotekos ir prancūzų „Bibliothèque nationale“, bet prieš Niujorko viešąją biblioteką). Universitetas turi savo leidyklą – „Harvard University Press“.

Harvardas turi didžiausią finansinės paramos fondą iš visų nekomercinių organizacijų (išskyrus Bill & Melinda Geitsų labdaros fondą), 2007 m. siekusį 35,6 milijardų dolerių.

Istorija

Harvardo koledžo graviūra. Paul Revere, 1767 m.

Elizos Susan Quincy piešinys 1836 m. rugsėjo procesijos Harvardo buvusių studentų, išvykstančių iš apygardos Meeting House ir einančių į paviljoną. Eliza Susan Quincy buvo duktė Josiah Quincy, (Harvardo prezidentė 1829–1845)

Penki Harvardo universiteto prezidentai sėdi pagal valdymo eilę. Iš kairės į dešinę: Josiah Quincy III, Edward Everett, Jared Sparks, James Walker ir Cornelius Conway Felton.

Harvardo universitetas yra seniausia aukštojo mokslo įstaiga Jungtinėse Valstijose, įsteigta praėjus 16 metų po piligrimų atvykimo į Plimutą. Harvardo koledžas buvo įkurtas 1636 m. Masačusetso įlankos Kolonijos didžiojo ir vyriausiojo teismo balsavimu. Pavadintas pirmo koledžo geradario garbei. Džonas Harvardas iš Čarlstauno (angl. Charlestown) - jaunas dvasininkas, kuris po savo mirties 1638 m. paliko savo biblioteką ir pusę savo turto naujajai įstaigai. Chartija, įkūrusi Harvardo koledžo korporaciją, buvo pasirašyta Masačusetso gubernatoriaus Thomo Dudley 1650 metais.

Ankstyvaisiais metais koledžas siūlė klasikinį akademinį kursą, pagrįstą angliško universiteto modeliu,tačiau suderintą su dominuojančia puritoniška pirmų kolonistų filosofija. Kolegija buvo prijungta prie kongregacionalistų (parapijiečių) klasės. Ankstyva brošiūra, publikuota 1643 m., pateisino koledžo egzistavimą: „pakelti studijavimo kokybę ir išsaugoti tai Palikuonims, bijant palikti neraštingą dvasininkiją bažnyčioms“. Harvardo ankstyvas devizas buvo „Kristui ir Bažnyčiai“. Jo direktyvoje studentams tai išdėstė viso išsimokslinimo tikslą: „Tegul kiekvienas studentas būna aiškiai instruktuotas ir turėtų omenyje, kad svarbiausias jo gyvenimo ir studijavimo tikslas yra pažinti Dievą ir Jėzų, kurie yra amžinasis gyvenimas. Ir todėl Kristus turi būti pateiktas kaip vienintelis viso teisingo studijavimo ir žinių pamatas“.

XVII amžiuje Harvardo universitetas įkūrė Indijos koledžą, kad auklėtų Amerikos senbuvius. Tai buvo nesėkmingas sprendimas ir 1693 m. koledžas buvo uždarytas.

1708 metų rinkimuose, kai buvo išrinktas Džonas Leveretas (angl. John Leverett), pirmas prezidentas, kuris nebuvo dvasininkas, pažymėjo koledžo virtimą intelektualios nepriklausomybės kryptimi nuo puritonizmo.

Tarp 1830 m. ir 1870 m. Harvardas buvo privatizuotas. Tuo metu, kai federalistai kontroliavo valstijų valdžią, Harvardas klestėjo, bet 1824 m. federalistų partijos pralaimėjimas rinkimuose Masačusetse leido atgimstantiems demokratams-respublikonams blokuoti valstybinį privačių universitetų finansavimą. Iki 1870 m. politikai ir ministrai, kurie iki šio laiko sudarė universiteto prižiūrėtojų valdybą, buvo pakeisti Harvardo buvusių studentų, surinktų iš Bostono viršutinės klasės verslo ir profesinės bendruomenės, o universitetas gyvavo iš privačių lėšų.

Per šį periodą Harvardas pergyveno neprilygstamą vystymąsi, kuris padėjo tapti finansiškai saugiais Amerikos kolegijų lygoje. Ronald Story pažymi, kad 1850 m. visas Harvardo turtas buvo penkis kartus didesnis negu susijungusių Amherst & Williams ir tris kartus didesnis negu Džailo universiteto. Kai valdžioje buvo prezidento Eljoto administracija, Harvardas užsitarnavo liberaliausio ir demokratiškiausio iš Trijų Didžiųjų universitetų reputaciją, todėl žydai nejautė, kad kelias į prestižinę kolegiją būtų uždarytas. 1870 metais per Eljoto kadenciją, Richard Theodore Greener tapo pirmu afroamerikiečiu, kuris pabaigė Harvardo kolegiją. Po septynerių metų, Louis Brandeis, pirmasis žydų teisėjas Aukščiausiajame Teisme, baigė Harvardo teisės mokyklą.

Harvardas tapo aiškiai protestuojančio elito – vadinamosios Bostono brahmano klasės (angl. Boston Brahmin class) – tvirtove. Tai tęsėsi iki XX a. Socialinė 1880-ųjų m. aplinkoje Harvardas yra pavaizduotas Owen Wister filosofijoje.

Nors Harvardas užbaigė reikalingą koplyčią 1880-ųjų m. viduryje, mokykla vis tik liko kultūriškai protestantantiška ir silpnėjimo nuogąstavimas išaugo kaip imigrantų registracija. Iki 1908 m. katalikai sudarė devynis procentus naujokų klasės, ir tarp 1906–1922 m. žydų registracija Harvarde padidėjo nuo šešių iki dvidešimties procentų. 1922 m. birželį prezidento Lowell kadencijos metu Harvardas paskelbė žydų kvotą. Kiti universitetai padarė tai slapta. Lauelas padarė tai atvirai, ir laikė tai kovos su antisemitizmu priemone, rašydamas, kad „antisemistinis jausmas tarp studentų didėja proporcingai su didėjančiu žydų skaičiumi“. Harvardo šališka politika buvo dalinai atsakinga už Bostono koledžo 1863 m. ir Brandeis universiteto kaimyniniame Waltham 1948 m. įsteigimą.

Harvardo fakultetai

Nuorodos

Vikiteka: Harvardo universitetas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Oficiali svetainė
„Multimedinis turas po Harvardo universitetą“. Untravel Media. Nuoroda tikrinta 2008-06-19.