Hasunos kultūra

Hasunos kultūra arba Tel Hasunos kultūra – neolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1943–1944 m. tyrinėtą Tel Hasunos gyvenvietę į pietus nuo Mosulo.

Arealas

Hasunos kultūra 7 tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje – 6 tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje buvo paplitusi dabartiniame Irake.

Kultūra

Hasunos kultūrai būdinga trikampių ornamentu puošta arba juodai dažyta keramika – taurės, plačiakakliai ąsočiai. Žmonės gyveno gyvenvietėse, 3-4 kambarių namuose su krosnimis ir vidiniu kiemu; pastatai statyti iš nedegto molio plytų. Vertėsi žemdirbyste (aptikta laukų drėkinimo sistemų liekanų) ir gyvulininkyste. Naudojo gludintus kirvelius ir kaplius, medinius pjautuvus su titnaginiais ašmenėliais, buožes.

Mirusiuosius laidojo kieme, vaikus – kartais induose po namų grindimis; į kapus dėdavo indų, dažniausiai ištapytų įvairiais ornamentais ir molinių moters statulėlių. Hasunos kultūra išsirutuliojo į Halafo kultūrą.^[1]

Šaltiniai

↑ Gintautas Zabiela. Hasunos kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 414 psl.

Literatūra

Matthews, The Archaeology of Mesopotamia: Theories and Approaches. Routledge. London. 2003.

[1] Gintautas Zabiela. Hasunos kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 414 psl.

[1]