James Madison
| James Madison | |
|---|---|
| 4-asis JAV prezidentas | |
| |
| Gimė | 1751 m. kovo 16 d. Port Konvėjus, Virdžinija, JAV
|
| Mirė | 1836 m. birželio 28 d. (85 metai) Montpelier, Virdžinija, JAV
|
| 4-asis JAV prezidentas | |
| Ėjo pareigas | 1809 m. kovo 4 d. – 1817 m. kovo 4 d. |
| Ankstesnis | Thomas Jefferson |
| Vėlesnis | James Monroe |
| 5-asis JAV valstybės sekretorius | |
| Ėjo pareigas | 1801 m. gegužės 2 d. – 1809 m. kovo 3 d. |
| Ankstesnis | John Marshall |
| Vėlesnis | Robert Smith |
| Partija | Demokratas-respublikonas |
 Vikiteka |
James Madison |
| Parašas | |
| |
Džeimsas Medisonas (angl. James Madison, 1751 m. kovo 16 d. – 1836 m. birželio 28 d.) – amerikiečių politikas, politikas filosofas, teisininkas, 1809–1817 m. ėjęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento pareigas. Džeimsas Medisonas yra laikomas vienu iš JAV Tėvų–įkūrėjų.
Biografija
redaguotiGimė gausioje dvylikos vaikų šeimoje Port Konvėjaus vietovėje šiaurės rytų Virdžinijos valstijoje. Tėvas turėjo didelę tabako plantaciją. Jis buvo pagrindinis JAV konstitucijos autorius, dažnai vadinamas „Konstitucijos tėvu”. 1788 m. jis parašė daugiau nei trečdalį Federalisto užrašų, kuriuose komentuojama ir aiškinama konstitucijos esmė ir priėmimo svarba. Medisonas buvo pirmasis JAV prezidentas, prieš išrinkimą dirbęs JAV Kongrese. Jis buvo 1-ojo JAV Kongreso lyderis, parašęs daugelį svarbiausių įstatymų projektų. Jis taip pat parašė pirmąsias 10 JAV Konstitucijos pataisų (kurios, kaip manoma, buvo parašytos remiantis Virdžinijos teisių deklaracija) ir todėl taip pat dažnai žinomas kaip „Teisių bilio tėvas”.[1] Likusios iš 12 pasiūlytų pataisų, kurių rašymui vadovavo Medisonas, buvo ratifikuotos 1992 m. kaip 27-oji JAV Konstitucijos pataisa. Kaip politikos teoretikas Dž. Medisonas išsiskyrė įsitikinimu, kad naujajai respublikai reikalingi patikrinimai ir atsvaros, kad nuo daugumos tironijos būtų apsaugotos individualios žmogaus teisės.[2][3]
Būdamas JAV Atstovų Rūmų lyderiu, Medisonas glaudžiai bendradarbiavo su prezidentu Džordžu Vašingtonu, organizuojant naują federalinę valdžią. 1791 m. nepritardamas iždo sekretoriui Aleksandrui Hamiltonui, kartu su Tomu Džefersonu subūrė respublikonų partiją (vėliau pavadintą Demokratų-respublikonų partija). Partija nesutiko su pagrindiniais Federalistų partijos politikos aspektais, ypač dėl nacionalinio banko ir Džėjaus sutarties pasirašymo.
Džefersono prezidentavimo metais (1801–1809 m.) eidamas JAV valstybės sekretoriaus pareigas, Medisonas vadovavo Luizianos įsigijimui, taip dvigubai padidindamas tuometinę šalies teritoriją. Jis taip pat rėmė 1807 m. embargo aktą, kuris privedė šalį prie nesėkmingo karo su Didžiąja Britanija.[4]
Išnašos
redaguoti- ↑ Wood, 2006b.
- ↑ Jerry Fresia, „Toward an American Revolution – Exposing the Constitution and other Illusions“ (South End Press, 1988) Archyvuota kopija 2010-06-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Fresia (1988) Chapter 3: The Constitution: Resurrection of an Imperial System Archyvuota kopija 2010-02-11 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Madison James (Madisonas Džeimsas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 771 psl.
Šaltiniai
redaguoti- Wood, Gordon S., „Is There a 'James Madison Problem'?“ in Wood, Revolutionary Characters: What Made the Founders Different (Penguin Press, 2006a), 141–72.
Nuorodos
redaguoti
- Biografija Baltųjų Rūmų puslapyje (angl.)
- Madisono archyvai Džeimso Madisono centre (angl.)
- Džeimso Madisono muziejus
- Džeimso Medisono laiškai (angl.) Archyvuota kopija 2010-11-22 iš Wayback Machine projekto.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: John Marshall |
JAV valstybės sekretorius 1801–1809 |
Po to: Robert Smith |
| Prieš tai: Thomas Jefferson |
JAV prezidentas 1809–1817 |
Po to: James Monroe |