Kazimieras Venclauskis
| Kazimieras Venclauskis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1880 m. vasario 27 d. Juodeikiai (Paukštakiai), Plungės valsčius, Telšių apskritis, Rusijos imperija
|
| Mirė | 1940 m. vasario 24 d. (59 metai) Šiauliai
|
| Palaidotas (-a) | Šiaulių kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė |
| Vaikai | Danutė ir Gražbylė Venclauskaitės |
| Veikla | Lietuvos teisininkas, advokatas, politinis bei visuomenės veikėjas |
| Partija | Lietuvos socialdemokratų partija |
| Alma mater | 1903 m. Dorpato universitetas |
 Vikiteka |
Kazimieras Venclauskis |
Kazimieras Venclauskis (slapyvardžiai spaudoje: A. Targis, Kazys Stumbras, V., 1880 m. vasario 27 d. Juodeikiuose, Plungės valsčius, Telšių apskritis, Rusijos imperija – 1940 m. vasario 24 d. Šiauliuose. Palaidotas senosiose Šiaulių kapinėse.) – Lietuvos teisininkas, advokatas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir visuomenės veikėjas.
Biografija
redaguoti
Mokėsi Lieplaukės pradžios mokykloje, 1896 m. – Palangos progimnazijoje, 1898 m. baigė vokišką Liepojos gimnaziją, joje priklausė slaptai moksleivių socialdemokratinei organizacijai, dirbo darbininkų švietimo rateliuose. Nuo 1898 m. studijavo technikos mokslus Petrapilio, mediciną – Varšuvos universitetuose, 1903 m. baigė Dorpato universiteto Teisės fakultetą.
1904 m. Kairiškiuose dalyvavo socialdemokratų jaunimo organizacijos steigiamajame suvažiavime. Nuo 1903 m. dirbo Rygos teismo kandidatas, nuo 1905 m. – tardytojas Rygos teismo civiliniame skyriuje, 1907 m. – Arensburge.
Atstovavo lietuvius socialdemokratus, kurių tuo metu Rygoje buvo 30 kuopelių su 500 narių, Federatyviniame revoliuciniame komitete, leido laikraštį „Pirmyn“, įsteigė legalią švietimo draugiją „Žvaigždė“, jos valdybos narys, prie draugijos įsteigė kelias lietuviškas mokyklas Rygos darbininkų priemiesčiuose, Lietuvių kultūros centrą[1].
Nuo 1908 m. – advokatas Šiauliuose. 1908 m. išrinktas lietuvių dramos, muzikos, dainos draugijos „Varpas“ valdybos pirmininku. Nuo 1908 m. – LSDP Šiaulių apskrities organizacijos tarybos pirmininkas. 1911 m. išrinktas Šiaulių miesto Dūmos nariu, dirbo Šiaulių savivaldybės turto vertinimo komisijoje ir privertė miesto turtuolius deklaruoti visą turimą turtą. Taip iki tol mokesčius slėpęs fabrikantas Chaimas Frenkelis tapo milijonieriumi. Už aktyvią veiklą 1912 m. rugsėjo 28 d. areštuotas, bet, neradus įkalčių, paleistas. Tačiau byla buvo iškelta, o tai sutrukdė kandidatuoti Valstybės Dūmos rinkimuose.
Nuo 1914 m. rugpjūčio mėn. iki 1918 m. gegužės mėn. buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę ir dirbo Žemietijų (savivaldybių) sąjungos įgaliotiniu Vakarų fronte, 10-osios armijos štabo juristu, steigė ir tvarkė pafrontės ligonines, maitinimo punktus. Į Šiaulius grįžo 1918 m. birželio 13 d.
1918 m. lapkričio 26 d. – 1919 m. balandžio 17 d. – pirmasis nepriklausomoje Lietuvoje Šiaulių miesto burmistras. 1919–1921 m. – Šiaulių apskrities valdybos pirmininkas. 1919–1920 m. dėstė teisę Šiaulių gimnazijoje.
1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas V (Panevėžio) rinkimų apygardoje. Seime priklausė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai. LSDP frakcijos pirmininkas. 1922 m. vasario 24 d. išrinktas į Konstitucijos rengimo komisiją. 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo 1924 m. – Antrojo Seimo atstovas.[2]
1925–1931 m. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos pirmininkas. 1935–1939 m. išrinktas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariu, gavęs 6 kartus daugiau balsų už geriausią tautininkų kandidatą. 1925–1939 m. – „Kultūros“ bendrovės valdybos pirmininkas.
1902 m. vedė Stanislavą Jakševičiūtę (1874 m. liepos 9 d. Šiauliuose – 1958 m. sausio 16 d. Waterbury, JAV), pirmąją profesionalią lietuvių aktorę ir režisierę, kuri išgarsėjo išauginusi per 100 vaikų, globojusi Šiaulių gimnazijos auklėtinius. Dukterys Danutė ir Gražbylė Venclauskaitės[3].
Literatūra
redaguoti- Venclauskis Kazimieras, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1965, t. 32, p. 343.
- Leonas Peleckis. Namuose ant Pasadnos ulyčios. Biografinė apybraiža. Vilnius, Valstybinis leidybos centras, 1991 m., 138 p., 6 iliustr. lap.
- Kazimieras Venclauskis. Sudarytoja Irena Nekrašienė. Šiauliai, Šiaulių Aušros muziejus, 2000 m., 156 p. ISBN 9986-766-14-1
- Olekas J., Venclauskis Kazimieras, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 425–428.
- Olekas J., Venclauskis Kazimieras, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 551.
- Leonas Peleckis-Kaktavičius. Namuose ant Pasadnos ulyčios: dar po dvidešimties metų. Memuarinė eseistika. Šiauliai, "Aušros" muziejaus leidykla, 2009 m., 302 p., 95 iliustr., ISBN 978-9986-766-49-0