Kristaus Kraujo kalnai
Kristaus Kraujo kalnai (angl. Sangre de Cristo Mountains, isp. Sierra de la Sangre de Cristo) – kalnagūbris Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kolorado ir Naujosios Meksikos valstijose, Uolinių kalnų pietuose, į šiaurę nuo Santa Fė. Driekiasi iš šiaurės į pietus apie 300 kilometrų.[1] Kristaus Kraujo kalnai laikomi Priešakinio kalnagūbrio pratąsa ir skirstomi į Kulebros bei Kristaus Kraujo kalnagūbrius. Daug viršūnių iškyla aukščiau, nei 4000 m. Aukštis iki 4372 m (Blankos viršūnė). Šiuose kalnuose yra ir aukščiausia Naujosios Meksikos vieta – Vilerio kalnas (4011 m).[2]
Yra nedidelių ledynų. Kristaus Kraujo kalnuose prasideda Pekoso ir Kaneidiano upės. Įsteigti San Isabelės, Rio Grandės, Karsono miško kraštovaizdžio parkai, Didžiųjų smėlio kopų, Pekoso nacionaliniai paminklai. Yra žiemos sporto centrai.[1] Vystomas turizmas, kalnakasyba.[2]
Kalnams tokį pavadinimą 1719 m. suteikė ispanų keliautojas Antonijus Valverdė i Kosijas pagal saulės nušviestų tamsiai raudonų su ledynų kepurėmis kalnų reginį, kuris jam sukėlęs asociaciją su Kristaus krauju.[2]
-
Kulebros kalnagūbris -
Kraštovaizdžiai aplink Vilerio kalną -
Bušnelo ir Oto kalnai Kolorade -
Vėliavos ir Lobo kalnai
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 Kristaus Kraujo kalnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Sangre de Cristo Mountains. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
