Latvijos vyrų futbolo rinktinė
Asociacija | |||
---|---|---|---|
Latvijas Futbola Federācija | |||
FIFA reitingas | |||
137 (2020 m. rugsėjo 17 d.) | |||
Treneris | |||
Paolo Nicolato | |||
Daugiausiai įvarčių įmušė | |||
Māris Verpakovskis (29) | |||
Daugiausia rungtynių žaidė | |||
Vitalijus Astafjevas (167) | |||
| |||
Pirmosios rungtynės | |||
Latvija 1–1 Estija (Ryga, Latvija; 1922 m. rugsėjo 24 d.)) | |||
Pergalė didžiausiu skirtumu | |||
Latvija 8-1 Estija (Talinas, Estija; 1942 m. rugpjūčio 18 d.) | |||
Pralaimėjimas didžiausiu skirtumu | |||
Švedija 12–0 Latvija (Stokholmas, Švedija; 1927 Gegužės 29 d.) | |||
Pasaulio čempionatas | |||
nedalyvavo | |||
Europos čempionatas | |||
Dalyvauta: 1 (Pirmas kartas: 2004) Geriausi rezultatai: I etapas, 2004 |
Latvijos futbolo rinktinė – nacionalinė futbolo komanda, atstovaujanti Latvijos valstybei tarptautinėse futbolo varžybose, tokiose kaip Europos futbolo čempionatas ir FIFA Pasaulio taurė. Latvijos futbolo rinktinę valdo Latvijos Futbolo Federacija, Didžiausias Latvijos futbolo rinktinės pasiekimas yra dalyvavimas 2004 metų Europos čempionate.
Istorija
redaguotiTarpukario rinktinė (1922–1940)
redaguoti1920 m. buvo įkurta Latvijos futbolo federacija, kartu su ja atsirado ir Latvijos futbolo rinktinė. Pirmas rungtynes Latvijos futbolo rinktinė žaidė 1922 m. rugsėjo 24 d. prieš Estiją, rezultatu 1:1. Pirmą įvartį Latvijos futbolo rinktinės istorijoje įmušė puolėjas Edvinas Barda. 1924 m. rinktinė dalyvavo Olimpinėse žaidynėse Paryžiuje, vienintelėse rungtynėse rezultatu 0:7 nusileido Prancūzijos rinktinei. Pirmą pergalę Latvijos rinktinė iškovojo 1924 m. spalio 18 d. prieš Estiją – 2:0. 1928 m. pirmąkart įvyko Baltijos taurės varžybos, kuriose nugalėjo Latvija, įveikusi Lietuvos ir Estijos rinktines. XX a. trečiojo dešimtmečio žinomiausi Latvijos rinktinės futbolininkai buvo vartininkas Arvydas Jurgenas, broliai Edvinas, Arvydas ir Rudolfas Bardos, Voldemaras Gravelis, Arnoldas Taurinš ir Albertas Šeibelis.
XX a. ketvirtajame dešimtmetyje metais Latvijos rinktinė tapo vis stipresnė, didžiausius laimėjimus pasiekė 1936–1938 m. vadovaujant Austrijos treneriui Rudolfui Štanceliui. Dažniausiai išmėginimo rungtynės vyko su Lietuva, Estija, Suomija, Švedija ir Lenkija. 1937 m. Latvijos rinktinė buvo netoli to, kad pakliūtų į 1938 m. Pasaulio čempionato finalinį turnyrą. Pirmiausia 4:2 ir 5:1 buvo įveikta Lietuvos rinktinė, bet lemiamose rungtynėse Vienoje Latvija nusileido Austrijos rinktinei rezultatu 1:2. Paskutines rungtynes kaip nepriklausoma valstybė Latvijos rinktinė žaidė 1940 m. liepos 18 d. prieš Estiją, pralaimėdama rezultatu 1:2. Tais pačiais metais Latvijos rinktinė kitas rungtynes žaidė jau aneksuota Sovietų Sąjungos. Buvo iškovota Baltijos taurė, tačiau draugiškose rungtynėse Kaune nusileido Lietuvai rezultatu 3:4. Karo metais, 1942 m., latviai sužaidė dvejas draugiškas rungtynes su Estija, kuriose abu kartus (Rugpjūčio 3 d. Rygoje - 4:0, ir Rugpjūčio 18 d. Taline - 8:1) buvo pranašesni prieš savo priešininkus, kurių gretose trūko pajėgių, nukentėjusių nuo bolševikų teroro, futbolininkų. Geriausi XX a. ketvirtojo dešimtmečio Latvijos rinktinės futbolininkai buvo Janis Lidmanis, Erikas Raisteris, Janis Ruozitis, Fricis Kanepas, Ilja Vestermanas ir tuo metu dar labai jaunas Aleksandras Vanagas, kuris nesuspėjo pilnai realizuoti savo potencialo rinktinėje. Tačiau vienareikšmiškai garsiausias tarpukario Latvijos futbolininkas buvo Erikas Pėtersonas, kuris 63 rinktinėje praleistose rungtynėse įmušė 24 įvarčius, kas vis dar yra nepagerintas rodiklis.
Atkurtos Latvijos rinktinės pirmieji metai (1992–1997)
redaguoti1990 m. buvo atkurta Latvijos futbolo federacija. Iškart po nepriklausomybės atkūrimo Latvija sugrįžo į FIFA sudėtį. Pirmuoju Latvijos rinktinės vyriausiuoju treneriu 1991 m. buvo paskirtas Janis Gilis. 1992 m. balandžio 8 d. po 52 metų pertraukos buvo sužaistos pirmos atkurtosios Latvijos futbolo rinktinės rungtynės, kuriose Latvija rezultatu 0:2 pralaimėjo Rumunijos rinktinei. Pirmąją pergalę atkurtoji rinktinė iškovojo liepos 10 d. prieš Estiją rezultatu 2:1, abu įvarčius įmušė Ainaras Linardas. 1992 m. vasarą prasidėjo 1994 m. Pasaulio čempionato kvalifikacinis turnyras, kuriame Latvijos rinktinė iškovojo istorines lygiasias 0:0 prieš Ispaniją ir Daniją, bet užtat patyrė sutriuškinimus prieš tą pačią Ispaniją (0:5) ir Airiją (0:4). Iškovojusi 5 lygiąsias ir 5 taškus, Latvijos rinktinė užėmė 6 vietą 7 komandų pogrupyje. Rinktinės branduolį formavo buvę Rygos „Daugavas“ žaidėjai Jurijus Popkovas, Jurijus Ševliakovas, Olegas Aleksejenko, Ainaras Linardas ir Olegas Karavajevas, taip pat jaunieji Michailas Zemlinskis ir Vitalijus Astafjevas.
1994 ir 1995 metais Latvijos rinktinė dalyvavo 1996 metų Europos čempionato kvalifikaciniame turnyre, ir vis atkakliau kovojo prieš Europos stipriausias komandas. Buvo įveiktos stiprios Austrijos ir Šiaurės Airijos rinktinės, tačiau labiausiai atmintyje išliko rungtynės ir pralaimėjimas Portugalijos rinktinei Portu rezultatu 2:3. Pirmajame kėlinyje portugalai išsiveržė į priekį 3:0, tačiau antrajame kėlinyje jaunasis puolėjas Vytas Rimkus įmušė du įvarčius, sumažinęs skirtumą 2:3. Rimkus šiame kvalifikaciniame turnyre per 5 runktynės įmušė 5 įvarčius, tapdamas rinktinės puolimo lyderiu. Pamažu į rinktinę atėjo ir jaunieji Imantas Bleidelis, Andrejus Štolceris ir Igoris Stepanovas.
Atrankos į 1998 m. Pasaulio čempionatą turnyre Latvijos rinktinė atkakliose rungtynėse nusileido Austrijos, Škotijos ir Švedijos rinktinėms, bet sugebėjo įveikti Baltarusiją ir Estiją. Rinktinės lyderiais buvo tapę Skonto FC žaidėjai Vitalijus Astafjevas, Vladimiras Babičevas, Marianas Pacharas ir Andrejus Štolceris. 1997 m. pabaigoje Janis Gilis pasitraukė iš vyriausiojo trenerio pareigų. Iš rinktinės išėjo ir gynėjas bei komandos kapitonas Jurijus Ševliakovas.
Dzodzuašvili gynyba ir Džonsono puolimas (1998–2001)
redaguoti1997 metų pabaigoje Latvijos futbolo rinktinės treneriu buvo paskirtas gruzinas Revazas Dzodzuašvili. Bandomosiose rungtynėse Dzodzuašvili daug eksperimentavo su sudėtimi, dėl ko buvo labai kritikuojamas, tačiau 2000 m. Europos čempionato atrankos turnyrą rinktinė pradėjo puikiai – 1998 m. rudenį rezultatu 3:1 buvo nugalėta Norvegija, o rezultatu 1:0 įveikta Gruzija. Po apmaudaus pralaimėjimo 0:1 Slovėnijai, 1998 m. Latvijos rinktinė baigė kaip grupės lyderė. Komanda žaidė gynybiniu puolimu su retomis, bet pavojingomis kontratakomis, kurių priekyje buvo Marianas Pacharas ir Andrejus Štolceris. Puikiai vartus saugojo vartininkas Olegas Karavajevas. 1999 metus rinktinė pradėjo dviem be įvarčių lygiosiom prieš Graikiją ir Albaniją, ir po šių rungtynių iš rinktinės išėjo ilgametis vartininkas Olegas Karavajevas. Rinktinės sudėtį sustiprino jaunieji Juris Laizanas ir Andrejus Rubinas. Birželį rinktinė pirmiausia vėl nusileido slovėnam, o Atėnuose rezultatu 2:1 įveikė graikus. Pirmąjį įvartį šiose rungtynėse įmušė debiutantas Maris Verpakovskis, pagrindiniu vartininku tapo Aleksandras Kolinko. Po draugiškų rungtynių su Brazilijos rinktine, iš komandos išėjo vyriausiasis treneris Revazas Dzodzuašvili.
1999 m. vasarą vyriausiuoju treneriu buvo paskirtas anglas Garis Džonsonas, kuris buvo puolamojo futbolo šalininkas. Šį kvalifikacinį ciklą rinktinė pabaigė lygiosiom prieš Albaniją ir Gruziją, taip pat pralaimėjo Norvegijos rinktinei, nerealizuodama itin gerų šansų pakliūti į finalinį turnyrą. 2002 m. Pasaulio čempionato atrankos ciklą rinktinė pradėjo minimaliu pralaimėjimu Škotijai 0:1, tačiau po to sekė pralaimėjimai Belgijos ir Kroatijos rinktinėms. Po 2001 m. balandį patirtų lygiųjų 1:1 rungtynėse su San Marinu, Garis Džonsonas buvo atleistas iš pareigų.
Starkovo-Verpakovskio era ir Euro-2004 (2001–2004)
redaguotiVietoj Džonsono vyriausiuju treneriu tapo ilgametis Skonto FC vyriausiasis treneris Aleksandras Starkovas. Jo vadovaujama rinktinė atrankos ciklą baigė trim minimaliais pralaimėjimais prieš grupės favoritus. 2004 m. Europos čempionato atrankos ciklą rinktinė pradėjo lygiosiomis su Švedija (0:0), taip pat rezultatu 1:0 įveikusi lenkus. Po to sekė dvi pergalės prieš San Marino rinktinę ir pralaimėjimas Vengrijai. Vietoj Pacharo rinktinės lyderiu tapo Maris Verpakovskis. Į komandą grįžo ir dešimtojo dešimtmečio rinktinės puolimo lyderis Vytas Rimkus. Iki rudens lygiosiom Latvijos rinktinė išsaugojo labai gerus šansus kovoti dėl pakliuvimo į finalinį turnyrą. Po pralaimėjimo 0:2 Lenkijos rinktinei, daug kas jau nurašė Latvijos šansus, tačiau komanda susiėmė ir sugebėjo įveikti vengrus (3:1) ir švedus (1:0). Abiejose rungtynėse pasižymėjo Maris Verpakovskis. Latvija užėmė 2 vietą savo pogrupyje, todėl komandai lapkritį reikėjo žaisti atkrintamąsias rungtynes su stipria Turkijos rinktine. Pirmosiose varžybose Rygoje dėka Verpakovskio įvarčio, Latvija įveikė turkus rezultatu 1:0. Antrosiose rungtynėse Stambule Latvija sugebėjo nuo 0:2 pasiekti reikalingą rezultatą, rungtynėms pasibaigus 2:2. Susumavus dvejų varžybų taškus Latvijos rinktinė įveikė Turkiją rezultatu 3:2, ir pirmąkart savo istorijoje pateko į Europos čempionato finalinį turnyrą. Didžiausi šio laimėjimo nuopelnai teko treneriui Aleksandrui Starkovui, rinktinės lyderiai buvo – puolėjas Maris Verpakovskis, vidurinės linijos žaidėjai komandos kapitonas Vitalijus Astafjevas, Juris Laizanas, Andrejus Rubinas, gynėjai Michailas Zemlinskis ir Igoris Stepanovas, taip pat vartininkas Aleksandras Kolinko.
2004 m. Europos čempionato finaliniame turnyre Portugalijoje Latvijos rinktinė buvo vienoje grupėje su stipriomis Čekijos, Vokietijos ir Olandijos rinktinėmis. Pirmosiose varžybose Latvija nusileido Čekijos rinktinei rezultatu 1:2, tačiau antrosiose rungtynėse iškovojo istorines lygiasias su Vokietija. Grupės trečiosiose ir paskutinėse rungtynėse Latvija pralaimėjo Olandijai rezultatu 0:3.
Dabartinė Latvijos rinktinė
redaguotiVadovaujant Aleksandrui Starkovui Latvija pradėjo ir 2006 m. Pasaulio čempionato atrankos turnyrą, tačiau jau pirmosiose rungtynėse prieš Portugaliją į tolesnes varžybas buvo diskvalifikuotas vyriausiasis treneris. Starkovas paliko rinktinę, pereidamas į Rusijos Maskvos Spartak komandą. Rinktinės vyriausiuoju treneriu buvo paskirtas trenerio asistentas Jurijus Andrejevas, kuriam vadovaujant rinktinė šį kvalifikacinį ciklą baigė taip pat be ypatingų laimėjimų. Su 15 taškų ir 12 rungtynių, Latvija pabaigė turnyrą 5 vietoje savo pogrupyje, įveikusi vienintelius Liuksemburgą ir Lichtenšteiną, taip pat sužaidė lygiosiomis su Rusijos, Estijos ir Slovakijos rinktinėm. Šiame kvalifikaciniame cikle Latvijos rinktinė patyrė pirmą pralaimėjimą Estijai nuo 1940 m. rezultatu 1:2.
Nuo 2006 m. Latvijos rinktinė dalyvauja atrankos į 2008 m. Europos čempionatą turnyre. Jame Latvijos rinktinė yra vienoje grupėje su Ispanija, Švedija, Danija, Islandija, Šiaurės Airija ir Lichtenšteinu. Kvalifikacinį turnyrą Latvija pradėjo pralaimėjimu švedams namuose rezultatu 0-1, toliau sekė įtikinama pergalė prieš Islandiją 4-0, taip pat pralaimėjimas Šiaurės Airijai rezultatu 0-1. 2007 m. kovą, po pralaimėjimo Lichtenšteinui, iš vyriausiojo trenerio pareigų pasitraukė Jurijus Andrejevas. Balandžio pradžioje rinktinės vyriausiuoju treneriu po dviejų su puse metų pertraukos vėl tapo Aleksandras Starkovas.
Pasaulio čempionatuose
redaguotiEuropos čempionatuose
redaguotiRezultatyviausi žaidėjai
redaguotiŽaidėjas | Karjera rinktinėje | Įvarčiai (Rungtynės) |
---|---|---|
Erikas Pėtersonas | 1929-1939 | 24 (63) |
Maris Verpakovskis | nuo 1999 | 23 (70) |
Marianas Pacharas | nuo 1996 | 15 (75) |
Juris Laizanas | nuo 1998 | 15 (92) |
Albertas Šeibelis | 1925-1939 | 14 (54) |
Vitalijus Astafjevas | nuo 1992 | 14 (144) |
Ilja Vestermanas | 1935-1938 | 13 (23) |
Michailas Zemlinskis | 1992-2005 | 12 (105) |
Arnoldas Taurinis | 1925-1935 | 10 (39) |
Imantas Bleidelis | 1995-2007 | 10 (106) |
Sužaidę daugiausia rungtynių
redaguotiŽaidėjas | Karjera rinktinėje | Rungtynės |
---|---|---|
Vitalijus Astafjevas | 1992–2010 | 144 |
Imantas Bleidelis | 1995–2007 | 106 |
Michailas Zemlinskis | 1992–2005 | 105 |
Igoris Stepanovas | 1995– | 96 |
Andrejs Rubins | 1998– | 93 |
Juris Laizanas | 1998– | 92 |
Aleksandras Kolinko | 1997– | 86 |
Andrejus Štolceris | 1994–2005 | 81 |
Marianas Pacharas | 1996–2007 | 75 |
Vytas Rimkus | 1995 | 73 |
Rinktinės vyriausieji treneriai
redaguotiTreneris | Karjera rinktinėje |
---|---|
Janis Gilis | 1992–1997 |
Revazas Dzodzuašvili | 1998–1999 |
Garis Džonsonas | 1999–2001 |
Aleksandras Starkovas | 2001–2004 |
Jurijus Andrejevas | 2004–2007 |
Aleksandras Starkovas | 2007– |
Komandos sudėtis
redaguoti2006 m. rugsėjį Latvijos rinktinėje žaidė šie žaidėjai:
Vartininkai
redaguoti- Aleksandras Kolinko – FC Rubin
- Andrejus Piedelis – Skonto FC
- Andris Vaninas – FK Ventspils
- Denisas Romanovas – FC Ditton
Gynėjai
redaguoti- Igoris Stepanovas – FK Jūrmala
- Dzintaras Zirnis – FHK Liepajas Metalurgs
- Maris Smirnovas – FC Ditton
- Oskaras Kliava – FHK Liepajas Metalurgs
- Kasparas Gorkšas – FK Ventspils
- Denisas Kačanovas – FK Ventspils
- Igoris Korabliovas – FK Ryga
- Denisas Ivanovas – FHK Liepajas Metalurgs
Saugai
redaguoti- Vitalijus Astafjevas – Skonto FC
- Juris Laizanas – FC Rostov
- Andrejus Rubinas – FC Šinnik
- Imantas Bleidelis – FK Jūrmala
- Viktoras Morozas – Skonto FC
- Aleksejus Višniakovas – Skonto FC
- Genadijus Solonicinas – FHK Liepajas Metalurgs
- Andrejus Perepliotkinas – Skonto FC
- Aleksandras Caunia – Skonto FC
Puolėjai
redaguoti- Maris Verpakovskis – Dynamo Kyiv
- Andrejus Prochorenkovas – FK Jūrmala
- Marianas Pacharas – Anorthosis
- Girtis Karlsonas – FHK Liepajas Metalurgs
- Gatis Kalninš – Skonto FC
- Vytas Rimkus – FK Ventspils
Oficialūs asmenys
redaguoti- Aleksandras Starkovas – vyriausiasis treneris
- Jurijus Ševliakovas – treneris
- Igoris Kliosovas – treneris
- Vladimiras Serbinas – treneris
- Aleksandras Kulakovas – vartininkų treneris
- Genadijus Karavajevas – generalinis vadybininkas
- Dagas Čuda – gydytojas
- Aleksandras Jurovskis – masažistas
- Olegas Samoilenko – masažistas
Nuorodos
redaguotiLatvijos vyrų futbolo rinktinės rungtynės |
---|