Liežuvėliniai priebalsiai

priebalsių tipas

Liežuvėliniai priebalsiai, arba uvuliariniai priebalsiai (lot. uvula 'liežuvėlis') – priebalsiai, užpakaline liežuvio dalimi tariami priešais liežuvėlį arba greta jo, t. y. giliau burnoje negu gomuriniai priebalsiai. Liežuvėliniai priebalsiai gali būti sprogstamieji, pučiamieji, nosiniai, virpamieji arba aproksimantai, nors liežuvėliniams aproksimantams TFA nenaudoja atskiro ženklo, jiems taiko skardžiųjų pučiamųjų simbolį. Suprantama, liežuvėlinės afrikatos irgi galimos, tačiau jos sutinkamos retai: jos vartojamos kai kuriose vokiečių aukštaičių tarmėse ir keliose afrikiečių bei indėnų kalbose. (Kaip liežuvėlinių sprogstamųjų priebalsių realizacija, ejektyvinės liežuvėlinės afrikatos vartojamos liluetų, kazachų kalbose arba, kaip ejektyvinio liežuvėlinio pučiamojo priebalsio alofonas, gruzinų kalboje.) Liežuvėliniai priebalsiai šiaip nesuderinami su liežuvio šaknies pastūmimu į priekį[1] ir jie dažnai sukelia gretimų balsių atitraukimą.

TFA sąrašas

redaguoti

Į TFA įtraukti šie liežuvėliniai priebalsiai:

TFA Aprašas Pavyzdys
Kalba Aprašas TFA Reikšmė
ɴ̥ duslusis liežuvėlinis nosinis lamų
ɴ skardusis liežuvėlinis nosinis bajų (Luobendžuo tarmė)[2] 我/nò [ɴɔ˦˨]
q duslusis liežuvėlinis sprogstamasis arabų قصّةٌ qiṣṣatun [qisˤˈsˤɑtun] istorija
ɢ skardusis liežuvėlinis sprogstamasis inuktitutų utirama [ʔutiɢama] nes grįžtu
q͡χ duslusis liežuvėlinis pučiamasis kabardinų кхъэ [q͡χa]} kapas
ɢ͡ʁ skardžioji liežuvėlinė afrikata ekarių[3] gaati [ɢ͡ʁaːti] dešimt
χ duslusis liežuvėlinis pučiamasis ispanų kalba Ispanijoje enjuto [ẽ̞ɴˈχut̪o̞] liesas
ʁ skardusis liežuvėlinis pučiamasis prancūzų rester [ʁɛste] likti
ʁ̞ skardusis liežuvėlinis aproksimantas danų rød [ʁ̞œ̠ð̠] raudonas
ʟ̠ skardusis liežuvėlinis šoninis aproksimantas anglų (kai kurie JAV anglų kalbos vartotojai[4]) wool [wʊʟ̠] vilna
ɢ̆ skardusis liežuvėlinis vienadūžis hijų[5] [βɔ̞ʀ̆] kinrožė
ʀ̥ duslusis liežuvėlinis virpamasis prancūzų
(Belgijos prancūzų)[6]
triste [t̪ʀ̥is̪t̪œ] liūdnas
ʀ skardusis liežuvėlinis virpamasis prancūzų
(XX a. Paryžiaus akcentas)
Paris [paˈʀi] Paryžius
ʀ̆ skardusis liežuvėlinis vienadūžis jidiš בריק [bʀ̆ɪk] tiltas
liežuvėlinis ejektyvinis sprogstamasis kečujų q'allu aʎu] skyrius, gabalas, padažas
q͡χʼ liežuvėlinė ejektyvinė afrikata gruzinų q'opa [q͡χʼɔpʰɑ] buvimas/gyvavimas
χʼ liežuvėlinis ejektyvinis pučiamasis tlingitų[7] x̱'aan [χʼàːn] ugnis
ʛ skardusis liežuvėlinis implozinis konsų[8] pogoota [poʛoːta] apatinis žandikaulis
ʛ̥ (ʠ) duslusis liežuvėlinis implozinis mamų[9] q'ootj}} [ʛ̥oːtʰχ] tešla

Išnašos

redaguoti
  1. Vaux, Bert (1999). „A Note on Pharyngeal Features“. Harvard Working Papers in Linguistics.
  2. Allen, Bryan (August 2007). „Bai Dialect Survey“. SIL Electronic Survey Report 2007-012.
  3. Staroverov, Peter; Tebay, Soren (2019). „Posterior Affricate in Mee and Consonant-Vowel Place Interactions“. Proceedings of the 2018 Annual Meeting on Phonology. LSA.
  4. Cruttenden (2014), p. 221.
  5. François (2005), p. 44.
  6. Demolin (2001), pp. 65, 67–68, 70–71.
  7. „Phoible 2.0 -“.
  8. Orkaydo (2013).
  9. England, Nora C. (1983). A grammar of Mam, a Mayan language. Austin: University of Texas Press. ISBN 0292729278. OCLC 748935484.

Literatūra

redaguoti