Mūza Rubackytė
| Mūza Rubackytė | |
|---|---|
| Gimė | 1959 m. gegužės 19 d. Kaunas |
| Tėvas | Vladimiras Rubackis |
| Motina | Teresė Gomolickaitė-Rubackienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Eduardas Oganesianas, Alexandre Shvaloff, Alain Golay |
| Veikla | pianistė, muzikos pedagogė, kultūros veikėja |
| Alma mater | 1976 m. LSSR konservatorija, 1978 m. Maskvos valstybinė P. Čaikovskio konservatorija |
Mūza Marija Rubackytė-Golay (g. 1959 m. gegužės 19 d. Kaune) – Lietuvos pianistė, muzikos pedagogė, kultūros veikėja.
Biografija
redaguotiKilusi iš muzikų šeimos. Prosenelė buvo pianistė, senelis – mėgėjų orkestro įkūrėjas ir dirigentas, matematikas. Mama ir teta – pianistės, tėvas – operos dainininkas.[1][2]
Gyveno Kaune, Žaliakalnyje, Lietuvių gatvėje. 1965–1973 m. mokėsi Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokykloje. 1973–1976 m. studijavo LSSR konservatorijoje (Jurgio Karnavičiaus klasėje). 1978 m. baigė Maskvos Piotro Čaikovskio konservatoriją (J. Fliero klasę), 1978–1981 m. šios konservatorijos asistentūrą stažuotę (M. Voskresenskio klasę).[3]
1978–1987 m. LSSR konservatorijos Fortepijono katedros dėstytoja, nuo 1987 m. docentė. Nuo 1989 m. Europos konservatorijos Paryžiuje (Prancūzija) profesorė, nuo 2003 m. LMA profesorė.
Lietuvos muzikų sąjungos narė.
Meninė veikla
redaguotiPirmą kartą kaip pianistė koncertavo būdama 7 metų LSSR filharmonijoje: atliko Haidno koncertą kartu su Sauliaus Sondeckio Lietuvos kameriniu orkestru. Būdama 13 metų laimėjo Lietuvos nacionalinį jaunųjų atlikėjų konkursą. 1981 m. Budapešte laimėjo Grand prix Listo-Bartoko konkurse. Sovietmečiu gastroliavo Vengrijoje, VDR, Islandijoje, Bulgarijoje, Čekoslovakijoje ir kt.
Įrašai
redaguoti
Įgrojo daugelį plokštelių, tarp jų daugiau nei 12 kompaktinių, 2 M. K. Čiurlionio fortepijoninės muzikos kompaktines plokšteles, įgrotos Marco Polo firmoje, pripažintos vienos iš geriausių JAV (1994 m.). Trigubas albumas F. Liszt „Klajonių metai“ (pranc. Années de Pelerinage) gavo tarptaut. pripažinimą ir „Chicago tribune“ bei „BBC magazine“ suteiktą aukščiausią įvertinimą.
- Muza Rubackyte Années de Pelerinage of F. Liszt 3 CDs
- Muza Rubackyte F. Liszt Piano Works
- Muza Rubackyte F. Schubert/F. Liszt, F. Liszt
- Muza Rubackyte 19 Sonata of D. Scarlatti
- Muza Rubackyte „Parcours Satanique" de F. Liszt. Lyrinx
- Muza Rubackyte & Tedi Papavrami. J. Brahms: Sonata for Piano & Violin
- The Romantic Double Bass. Hans Roelofsen (Double Bass) & Muza Rubackyte (piano).
- F. Liszt: Etudes Vol.1.
- M. K. Ciurlionis: Piano works Vol.1
- M. K. Ciurlionis: Piano works Vol.2
- Muza Rubackyte „Live" Portrait (2004)
- Muza Rubackyte „Live" from the Opera House of Santiago, Chile (2005)
- Muza Rubackyte „Live" from Wigmore Hall, London (2006)
- D. Shostakovitch: 24 Preludes & Fugues. Brilliant Classics (2007)
- Muza Rubackyte „Live" from National Theatre of Marseille „La Criée“ (2007)
- Muza Rubackyte C. Franck – Piano Works (2008)
- Muza Rubackyte & Vilnius String Quartet. C. Franck Chamber Music, String Quartet & Piano Quintet (2008)
Įvertinimas
redaguoti- 1985 m. LSSR nusipelniusi artistė
- 1997 m. DLK Gedimino 3 laipsnio ordinas [4]
- 1998 m. Garbės medalis „Už nuopelnus Lietuvos kultūrai“
- 2006 m. Vyriausybės kultūros ir meno premija [5]
- 2006 m. projekto „LT tapatybė“ prizas už tai, kad garsina Lietuvą pasaulyje
- 2006 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija
- 2008 m. „Auksinio disko“ laureatė
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Atsakinga misija būti muzikės mama, 2012 m. Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Pianistė Mūza Rubackytė ir trys jos mūzos, 2008-11-10
- ↑ Vaclovas Juodpusis. Mūza Rubackytė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. - 575
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=41399
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=270446
Nuorodos
redaguoti