Magribo virtuvė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Magribo virtuvė
Naudojama:	Marokas, Alžyras, Tunisas (Libija, Mauritanija)
Valgymo įrankiai:	nenaudojami
Svarbiausi produktai
Ląstelienos šaltiniai:	kvietys (kuskusas)
Baltymų šaltiniai:	riešutai, lęšiai, pupos
Riebalų šaltiniai:	alyvų aliejus, argano aliejus
Daržovės:	svogūnas, baklažanas, morka, alyvuogė
Vaisiai:	vynuogė, granatas, abrikosas, datulė
Prieskoniai:	įvairūs
Gėrimai:	mėtų arbata

Magribo virtuvė, Šiaurės Afrikos virtuvė – kulinarinių tradicijų visuma, paplitusi Šiaurės Afrikoje. Nepaisant to, kad jos tradicijos paplitę Afrikoje, ji yra daug artimesnė islamiškoms virtuvėms nei Afrikos virtuvėms.

Tikrosiomis Magribo šalimis laikomas Marokas, Alžyras ir Tunisas, bet neretai priskiriama ir Mauritanija bei Libija, kurios turi daug panašumų.

Ypatumai

Magribo virtuvė kildinama iš vietinės berberų virtuvės, kuri čia egzistavo nuo seniausių laikų. Kuskusas ir tadžinai yra vietinis berberiškas išradimas. Dar prieš mūsų erą vietos virtuvę per finikiečius ir romėnus paveikė kitos Viduržemio jūros šalys. Nuo VII a. Magribo šalis įjungus į Kalifatą, virtuvę veikė islamo tradicijos.

Produktai

Kuskusas

Magribo virtuvėje svarbiausias javas yra kviečiai. Nors paplitusios keletas duonos rūšių (pvz., ksra, matula, ferrah, baghrir), bet svarbiausias angliavandenių ir ląstelienos šaltinis yra kuskusas (كسكس) – stambios biriai virtos kvietinės kruopos, neretai maišomos su džiovintais vaisiais ir riešutais.

Dėl vietos gamtos sąlygų, kaip ir kitose Viduržemio jūros tautose yra paplitęs alyvų aliejus. Virtuvėje naudojama daug ankštinių, riešutų, džiovintų vaisių. Taip pat daugybė šviežių daržovių, iš kurių gaminamos salotos.

Labiausiai naudojami prieskoniai yra cinamonas, kmynas (kamoun), dažinė ciberžolė (karkoum), imbieras (skingbir), juodasis pipiras (el bsar), anyžius, kalendra (kasbour), šafranas (zaafrane beldi), mėta. Iš įvairių jų mišinių gaminami padažai.

Visame regione paplitęs šermula padažas, kuriuo uždaromos salotos, kuris naudojamas kaip pagardas prie kitų patiekalų. Kitas svarbus padažas yra harisa iš raudonųjų pipirų.

Indai

Magribe naudojama daug specifinių indų rūšių, be kurių gana sudėtinga paruošti autentišką maistą. Svarbiausios jų formos yra: kuskuso puodas quadra wa alkaskas, taip pat puodai ghorbal, chtato, keptuvė maqla. Atskirose vietovėse paplitę dar įdomesnės indų rūšys, kaip kad tadžinas ar tangija, naudojami gaminti to paties pavadinimo patiekalams.

Patiekalai

Magribe gaminami vietinės kebabo atmainos, bet daugiau paplitę įvairūs troškiniai, kuomet mėsa (paukštiena, aviena) ir daržovės troškinami su padažu ir daugybe prieskonių. Šie troškiniai patiekiami prie kuskuso ar duonos. Labai savita troškinių rūšis yra marokietiški tadžinai (طاجين), gaminami to paties pavadinimo moliniame troškintuve, kuris pasižymi piltuvėlio formos dangčiu.

Magribo virtuvė, kaip ir visos islamo virtuvės, pasižymi ypač gausiais saldžiaisiais patiekalais. Dažniausiai vietos saldumynai gaminami iš kvietinės tešlos, kuri verdama riebaluose, o vėliau mirkoma meduje ar cukraus sirupe (pvz., spurgos sfenj, zlebia, sužadėtinės piršteliai, gazelės ragai, warqa, briwat). Taip pat naudojama daug datulių.

Arbatos patiekimas Tunise

Mėtų arbata, verdama iš žaliosios arbatos, mėtų ir daug cukraus, paplitusi visame Magribe. Jos gėrimas Maroke išsivystė į labai savitą arbatos ceremoniją – Atai (اتاي), kuomet pilama iš specialaus arbatinuko ir 0,5 metro aukščio, kad susidarytų putos.

Iš gaiviųjų gėrimų labiausiai paplitęs vanduo, pienas ir vaisių sultys, neretai maišomos su apelsinų žiedų vandeniu.

Kraštas pasižymi ir alkoholiniais gėrimais, nors islamas juos draudžia: Alžyre buvo išrastas absentas, daug kur vartojamas figų likeris boura, palmių vynas lagmi, anyžinė degtinė. Kraštas labai tinkamas gaminti vynui.

Etiketas

Magribo virtuvės etiketas prie stalo nesiskiria nuo kitų islamo šalių. Valgoma rankomis, sėdint prie žemų staliukų. Arbata patiekiama valgio pabaigoje.