Martynas Cumftas

Martynas Cumftas
Gimė	1831 m. lapkričio 23 d. Šimoniai
Mirė	1895 m. liepos 5 d. (63 metai) Nemunėlio Radviliškis
Tėvai	Gabrielius Cumftas Dorotėja Reyter (Reuter)
Sutuoktinis (-ė)	Emilija Sofija Mandzelovska
Veikla	Lietuvos evangelikų reformatų kunigas
Alma mater	Tartu universitetas
Vikiteka	Martynas Cumftas

Martynas Jonas Cumftas (rus. Мартинъ Цумфтъ, 1831 m. lapkričio 23 d. Šimonių kaime, Panevėžio apskritis, Kauno gubernija – 1895 m. liepos 5 d. Nemunėlio Radviliškis) – Lietuvos evangelikų reformatų kunigas, superintendentas.

Biografija

Martynas Gothelfas Cumftas gimė išeivių vokiečių malūnininko šeimoje. Tėvai valdė Šimonių, paskui Pasvalio malūnus. Šeimoje augo du vaikai: sesuo Paulina ir jaunėlis Martynas. Tėvas mirė anksti (1833 m.).

1850 m. mokėsi gimnazijoje Slucke, ir 1853 m. įstojo į Dorpato universiteto teologijos fakultetą. Mokslus baigė 1857 m. Tais pačiais metais buvo pašventintas diakonu ir paskirtas į Nemunėlio Radviliškio parapiją. 1858 liepos 11 d. pašventintas kunigu.

1886 m. liepos 6 d. Martynas Cumftas buvo pašventintas Vilniaus distrikto vicesuperintendentu. 1893 m. tapo to paties distrikto superintendentu.

Martynui Cumftui kunigaujant, Nemunėlio Radviliškyje buvo pastatyta mūrinė, pseudogotikos stiliaus bažnyčia ir didelė mūrinė klebonija. Pastarojoje Cumftai įsteigė reformatų mergaitėms auklėti pensioną. Pasiturinčių šeimų dukros, daugiausia smulkių dvarininkų kilmės, iš Vilniaus krašto ir Latvijos buvo mokomos šeimininkauti, mandagaus elgesio, tinkamai kalbėti ir susirašinėti, muzikos ir šiek tiek šokių. Taip pat buvo mokoma bendro lavinimo dalykų (maždaug keturių gimnazijos klasių programa). Pensione vienu metu mokėsi 15 mergaičių, norinčias paruošdavo egzaminams į penktąją gimnazijos klasę. Mokė pats kunigas Martynas Cumftas, jo žmona ir vyresniosios dukterys. Mokestis už pensioną tapo parama gausios kunigo šeimos biudžetui ir suteikė galimybę į mokslus leisti savo vaikus.

Šeima

Martynas Cumftas buvo vedęs Emiliją Mandzelovską iš Gardino pavieto. Namuose nebuvo kalbama lietuviškai, vyravo vokiškos ir lenkiškos tradicijos. Dukros, baigusios Mintaujos mergaičių gimnaziją ir išlaikiusios valstybės komisijos egzaminus namų mokytojos vardui gauti, mokytojavo tėvų pensione. Cumftai susilaukė aštuonių vaikų:

• sūnus Adomas (1860–1911 m.) – Martyno Cumfto pasekėjas, perėmęs N. Radviliškio parapiją po tėvo mirties 1895 m.
• dukra Stefanija (1862–1942 m.) – iki Pirmo pasaulinio karo buvo lenkų kalbos mokytoja Lietuvoje, paskui mokytojavo Bendzine (Lenkija).
• sūnus Jonas (1864–1929 m.) – medicinos mokslų daktaras, žymus oftalmologas. Baigė Dorpato universitete medicinos mokslus, apsigynė disertaciją ir gavo daktaro laipsnį, gyveno Šiauliuose, vertėsi akių gydytojo praktika.
• dukra Sofija Šepetienė (1866–1898 m.) – platino lietuvišką knygnešio Jurgio Bielinio pristatytą spaudą, buvo ištekėjusi už kunigo Jono Šepečio.
• dukra Marija Pienkovska (lenk. Maria Pieńkowska) (1868–1920 m.) – 1897 m. ištekėjo už Stanislavo Pienkovskio (lenk. Stanisław Pieńkowski) ir apsigyveno Varšuvoje. Dėstė vokiečių kalbą privačioje Jadvygos Sikorsksos mergaičių mokykloje-internate (dabar lenk. X Liceum Ogólnokształcące im. Królowej Jadwigi w Warszawie).
• sūnus Konstantinas (1876–1913 m.) – baigė Dorpato universiteto matematikos katedrą, gyveno Rygoje ir buvo technikos universiteto profesorius.
• dukra Elena Nastopkienė (1876–1949 m.) – iki revoliucijos Rusijoje dėstė vokiečių kalbą Kijevo gimnazijoje, paskui buvo Biržų gimnazijos mokytoja.
• dukra Jadvyga Bobrovska (lenk. Jadviga Bobowska) (1884–1954 m.) – apsigyveno Skaržysko-Kamene ir dirbo vokiečių kalbos mokytoja. Nacių okupacijos metais aktyviai dalyvavo Raudonojo Kryžiaus veikloje gelbėjant žydus. Po mirties apdovanota „Lenkijos atgimimo ordinu Didysis kryžius“ (lenk. Krzyżem Kawalerskim Orderu Odrodzenia Polski).