Mokšų kalba
Mokšų kalba мокшень кяль | |
Kalbama | Rusijoje (Mordovija, Tatarstanas, Riazanės sritis ir kt.) |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | 500 000 |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | ? |
Kilmė | Uralo Finougrų Volgos finų Mordvių Mokšų |
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | Mordovija |
Kalbos kodai | |
ISO 639-1 | - |
ISO 639-2 | mdf |
ISO 639-3 | mdf |
Mokšų kalba (мокшень кяль) – viena iš dviejų mordvių kalbų, priklausančių finougrų kalbų grupės Volgos finų kalboms. Vartojama mokšų tautybės žmonių, gyvenančių Rusijoje, Pavolgyje. Kalbančiųjų skaičius ~0,5 milijono. Artimiausia mokšų kalbai yra jau išnykusi meščerų kalba, taip pat erzių kalba ir marių kalba, tačiau dėl didelių skirtumų fonetikos, leksikos ir gramatikos skirtumų šių kalbų naudotojai tarpusavyje nesusikalba. Mordvijoje mokšų kalba yra oficiali kartu su erzių ir rusų kalbomis, tačiau jos vartojimas teisiniais aktais neapibrėžtas.
Dialektai
redaguotiIšskiriamos 3 mokšų kalbos dialektų grupės:
- centrinis dialektas (kartais vadinamas Krasnoslobodos-Temnikovo dialektu) – paplitęs didžiojoje keleto Mordovijos rajonų dalyje.
- vakarų dialektas – Zubovo Polianos rajonas ir dalis Torbejevo rajono.
- pietryčių dialektas – Insaro, Kadoškino, Kovylkino ir Ruzaevkos rajonai.
Raštas
redaguotiDabar mokšų kalba užrašoma kirilica. Dabartinis jos variantas niekuo nesiskiria nuo rusų abėcėlės, laikomasi rusiškos ortografijos taisyklių, dėl to negalima taisyklingai atvaizduoti rašte fonemų [ə] ir [æ], kurios neturi analogų rusų kalboje. Iki pakrikštijimo mokšai naudojo simbolių raštą. 1932 m. buvo sukurtas lotyniškas raidynas, bet praktikoje buvo beveik nenaudojamas. 1937 m. šis raidynas kaip ir daugelis kitų TSRS tautų raidynų vėl buvo pervestas į kirilicą.
Abėcėlė
redaguotiА а | Б б | В в | Г г | Д д | Е е | Ё ё | Ж ж |
З з | И и | Й й | К к | Л л | М м | Н н | О о |
П п | Р р | С с | Т т | У у | Ф ф | Х х | Ц ц |
Ч ч | Ш ш | Щ щ | Ъ ъ | Ы ы | Ь ь | Э э | Ю ю |
Я я |