Vikipedija

Jonas Paulius II

(Nukreipta iš puslapio Popiežius Jonas Paulius II)
Jonas Paulius II
lot. Ioannes Paulus II
264-asis Popiežius
Gimimo vardas lenk. Karol Józef Wojtyła
Gimė 1920 m. gegužės 18 d.
Vadovicės, Lenkija
Mirė 2005 m. balandžio 2 d. (84 metai)
Palaidotas (-a) 2005 m. balandžio 8 d.
Vatikano bazilika, Vatikanas
Tautybė lenkas
Tėvas Karolis Voityla
Motina Emilija Kačerauskaitė
Jono Pauliaus II herbas
Jono Pauliaus II herbas
264-asis Popiežius
Išrinktas 1978 m. spalio 16 d.
Baigė 2005 m. balandžio 2 d.
Pirmtakas Jonas Paulius I
Įpėdinis Benediktas XVI
Vikiteka Jonas Paulius II
Parašas

Jonas Paulius II (lot. Ioannes Paulus PP. II, it. Giovanni Paolo II; tikrasis vardas Karol Józef Wojtyła; 1920 m. gegužės 18 d. – 2005 m. balandžio 2 d.) – nuo 1978 m. spalio 16 d. iki pat savo mirties beveik 27 metus valdęs popiežius, Katalikų Bažnyčios vadovas. Jis tapo pirmuoju per 455 metus popiežiumi ne italu, taip pat pirmuoju slaviškos kilmės popiežiumi ir antru pagal pontifikavimo ilgumą popiežiumi.

Popiežius priima teologijos studentus Vatikane 2002 m.
Popiežius 2004-ųjų rugsėjį
Atminimo lenta Vilniaus katedroje

Jonas Paulius II buvo plačiai pripažintas vienu įtakingiausiu XX a. lyderiu,[1] ypač svarbia asmenybe griūvant komunizmui Rytų Europoje.[1][2][3][4][5][6] Popiežius ženkliai pagerino katalikų bažnyčios santykius su judaistais,[2][6] rytų stačiatikių,[2] ir anglikonų bažnyčiomis.[2] Jono Pauliaus II griežtas požiūris į moterų kunigystę, kontracepciją, II-o Vatikano susirinkimo ir po jo įsigaliojusios naujos liturgijos reformos palaikymas susilaukė tiek pagyrų[2][7], tiek kritikos[2][6][7].

Jis buvo vienas labiausiai keliavusių visų laikų valstybių lyderių, per savo pontifikavimo laikotarpį aplankęs 129 valstybes.[4] Jis buvo poliglotas, laisvai kalbėti gebantis keliomis kalbomis: gimtąja lenkų, italų, prancūzų, vokiečių, anglų, ispanų, portugalų, kroatų, rusų, senovės graikų ir lotynų kalbomis.[8] Būdamas popiežiumi beatifikavo 1338 žmonių ir kanonizavo 482 šventuosius,[9] o tai yra daugiau nei visi 500 m. prieš jį pontifikavę popiežiai kartu sudėjus.[10][11][12][13] Popiežius palaikė pasaulinio pašaukimo į šventumą mokymą. 2014 m. balandžio 27 d. kartu su popiežiumi Jonu XXIII paskelbtas šventuoju.[14]

Biografija

redaguoti

Vaikystė ir išsilavinimas

redaguoti

Karolis Juzefas Voityla (Karol Józef Wojtyła) gimė 1920 m. gegužės 18 d. Vadovicių mieste Lenkijoje, buvo antras buvusio Lenkijos kariuomenės seržanto ir iš Lietuvos kilusios jo žmonos sūnus. Anksti neteko šeimos: jo motina mirė 1929, vyresnysis brolis – 1932, tėvas – 1941 m.[9] Baigęs gimnaziją Vadovicėse, 1938 m. įstojo į Krokuvos universitetą – studijavo lenkų kalbą ir literatūrą, lankė dramos mokyklą, rašė eilėraščius, išmoko užsienio kalbų. 1939 m. naciai, okupavę Lenkiją, universitetą uždarė. Kad išvengtų deportacijos į Vokietiją ir užsidirbtų pragyvenimui, K. Voityla dirbo akmens skaldykloje, vėliau chemijos gamykloje.[15]

Vaikystėje K. J. Voityla norėjo tapti aktoriumi, buvo susidomėjęs poezija, teatru, puikiai žaidė futbolą, tačiau vėliau pasinėrė į teologiją, pradėjo domėtis filosofija. 1942 m. pajautė pašaukimą į kunigystę ir įstojo į kardinolo Sapiegos įsteigtą pogrindinę kunigų seminariją Krokuvoje. Tuo metu jis buvo ir vienas iš pogrindinio „Rapsodijos teatro“ pradininkų. Po Antrojo pasaulinio karo tęsė studijas Krokuvos didžiojoje seminarijoje ir Jogailos universiteto Teologijos fakultete. 1946 m. lapkričio 1 d. Krokuvoje įšventintas į kunigus. 1946–1948 ir 1950–1954 studijavo Šv. Tomo Akviniečio universitete Romoje, vėliau grįžo į Lenkiją.[9]

Kunigo tarnystė ir pontifikatas

redaguoti

1948–1950 m. buvo vikaras įvairiose parapijose Krokuvoje ir Jogailos universiteto kapelionas. Nuo 1954 m. dėstė Liublino katalikų universitete, 1956–1978 m. buvo Etikos katedros vedėjas. 1958 m. liepos 4 d. paskirtas Krokuvos vyskupo padėjėju, rugsėjo 28 d. įšventintas vyskupu. 1964 m. sausio 13 d. nominuotas Krokuvos arkivyskupu. 1967 m. birželio 26 d. popiežius Paulius VI K. J. Voitylai suteikė kardinolo titulą. Aktyviai dalyvavo Vatikano II susirinkime (1962–1965 m.).[15]

1978 m. spalio 16 d. K. J. Voityla išrinktas popiežiumi (pasirinko Jono Pauliaus II vardą) – tapo vienu jauniausių ir pirmuoju ne itališkos kilmės popiežiumi po 455 metų pertraukos. Oficialias popiežiaus pareigas K. J. Voityla pradėjo eiti po šešių dienų. Tapęs popiežiumi, atsisakė pagarbos popiežiui ritualų, reformavo Romos kuriją, pakvietė į ją dirbti įvairių tautų ir rasių atstovų. 1979 m. kelioms dienoms grįžo į komunistų valdomą tėvynę. Manoma, kad po popiežiaus vizito Lenkijoje suaktyvėjo „Solidarumo“ judėjimas, vėliau Jonas Paulius II jį rėmė. Į popiežiaus gyvybę du kartus pasikėsinta: 1981 m. gegužės 3 d. Šv. Petro aikštėje Vatikane į jį šovė turkų teroristas Mehmetas Ali Agdža. Į pilvą ir ranką sunkiai sužeisto popiežiaus gyvybę išgelbėjo gydytojai. Po dvejų metų popiežius savo užpuoliką aplankė kalėjime ir po ilgo pokalbio jam atleido. Antras pasikėsinimas įvyko Švč. Mergelės Marijos šventovėje Fatimoje Portugalijoje 1982 m. gegužės 12 d., kai Joną Paulių II bandė nudurti konservatyvusis Ispanijos dvasininkas Chuanas Fernandesas Kronas (Juan Fernandez Krohn). Popiežius nenukentėjo.[15]

Būdamas popiežiumi Jonas Paulius II atliko 38 oficialius vizitus, surengė 738 audiencijas valstybių vadovams, atliko 104 apaštalines keliones į 129 šalis, 1993 m. lankėsi Lietuvoje. Kaip Romos vyskupas aplankė 317 iš 322 Romos parapijų. Sušaukė 15 Vyskupų sinodų, paskelbė 1338 palaimintuosius, kanonizavo 482 šventuosius, paskyrė 231 kardinolą (dar 1 – in pectore), sušaukė Kardinolų kolegijos 6 visuotinius susirinkimus.[9] Katalikų Bažnyčios vardu atsiprašė dėl netinkamo Bažnyčios elgesio su žydais, eretikais, mažumomis, moterimis, 2001 m. atsiprašė nuo dvasininkijos nukentėjusių seksualinio priekabiavimo aukų. Suformavo naujosios evangelizacijos principus, suaktyvino ekumeninį ir tarpreliginį dialogą, gynė žmogaus teises, gyvybės vertę ir neliečiamumą, pasmerkė tos pačios lyties asmenų santuokas, nepritarė moterų kunigystei ir palaikė celibatą. Buvo pirmasis iš popiežių, lankęsis sinagogoje (1986 m.) ir mečetėje (2001 m.).[15] Sinagogoje ištarta popiežiaus frazė „Jūs – mūsų mylimi broliai ir, galima sakyti, mūsų vyresnieji broliai“ tapo vienu dažniausiai cituojamų jo posakių.[16]

Paskelbė 14 enciklikų, 15 apaštalinių paraginimų ir 11 apaštalinių konstitucijų, parašė 45 apaštališkuosius laiškus, publikavo knygas „Žengiant per vilties slenkstį“ (1994 m.), „Dovana ir Paslaptis: mano kunigystės penkiasdešimtosioms metinėms“ (1996 m.), „Romėniškasis triptikas“ (2003 m.) „Kelkimės ir eime“ (2004 m.) „Atmintis ir tapatybė: pokalbiai tūkstantmečio sandūroje“ (2005 m.).[9] 1992 m. gruodžio 7 d., pirmą kartą po beveik penkių šimtmečių, popiežius išleido naują universalų Romos katalikų bažnyčios katekizmą. 1986 m. paskelbė Pasaulio jaunimo dienas, 1992 m. – Pasaulinę ligonių dieną. 2000 m. paskelbė Didžiojo Bažnyčios jubiliejaus metais, o XXI a. pavadino solidarumo amžiumi.[15]

Jonas Paulius II popiežiavo nuo 1978 iki 2005 m., beveik 27 metus. Pagal popiežiavimo trukmę jis yra trečias ilgiausiai valdęs pontifikas po Pijaus IX (pastarasis soste išbuvo beveik 31 metus) ir paties pirmojo popiežiaus Šventojo Petro (yra duomenų, kad jis popiežiavo 34 ar net 37 metus). Per savo pontifikatą Jonas Paulius II sustiprino Vatikano valstybę ir popiežiaus, kaip Bažnyčios vadovo ir politiko, autoritetą,[15] prisidėjo prie komunizmo žlugimo Rytų Europos valstybėse. Buvo vienas įtakingiausių XX ir XXI amžiaus lyderių ir vienas ryškiausių popiežių visoje Bažnyčios istorijoje, charizmatiška asmenybė, sugebanti suburti daugiatūkstantinę minią.[17][16]

Mirtis ir laidotuvės

redaguoti

2005 m. vasario 1 d. Jonas Paulius II nuvežtas į ligoninę Romoje dėl stiprios kvėpavimo takų infekcijos, po 9 dienų išrašytas. Vasario 24 d. dėl atsinaujinusio gripo pontifikas dar kartą paguldytas į ligoninę, iš jos grįžo kovo 13 d. Balandžio 1 d. pranešta, kad popiežiaus būklė labai sunki, o balandžio 2 d. 22:37 Lietuvos laiku paskelbta apie popiežiaus mirtį. Paskelbus liūdną žinią Šv. Petro aikštėje susirinkusi minia pradėjo ploti – italai taip paprastai išreiškia savo pagarbą mirusiajam. Po kelių minučių stojo mirtina tyla. Daugelis tikinčiųjų negalėjo sutramdyti ašarų. Kaip skelbė italų laikraščiai, paskutinis jo ištartas žodis buvo „Amen”. Po dviejų valandų nuo popiežiaus mirties į Šv. Petro aikštę susirinko maždaug 130 tūkstančių žmonių.

 
Jono Pauliaus II kapas iki 2014 m.

Šventojo Tėvo palaikai buvo pašarvoti Vatikano apaštalinių rūmų trečiajame aukšte esančioje Klemenso salėje, per laidotuves balandžio 8 d. padėti ant katafalko priešais Konfesijos altorių Šv. Petro aikštėje. Į jo laidotuves, kurios apibūdinamos kaip didžiausios naujųjų laikų istorijoje, atvyko šimtai pasaulio politinių ir religinių lyderių, Šv. Petro aikštėje susirinko apie 300 tūkst žmonių. Dar apie 2 mln. žmonių milžiniškuose ekranuose stebėjo gedulines pamaldas aplinkinėse gatvėse. Atsisveikinimo ceremoniją Vatikane tiesiogiai transliavo 150 televizijos kanalų visame pasaulyje, tarp jų ir musulmoniškose Azijos valstybėse bei komunistiniame Vietname. Daugelyje pasaulio šalių skambėjo varpai, plevėsavo iki pusės stiebo nuleistos vėliavos, paskelbtos gedulo dienos.

Šv. Mišioms pasibaigus karstas perkeltas į kriptą po Šv. Petro bazilika. Laidojimo ceremonija vyko be žurnalistų ir televizijos kamerų, joje dalyvavo tik keli žmonės – kardinolai, popiežiaus giminaičiai. Pagal popiežiaus prašymą, jis palaidotas žemėje, o ne ištaigingame sarkofage. Jono Pauliaus II karstas padėtas į kriptą, kur anksčiau buvo palaidotas popiežius Jonas XXIII. Jo palaikai 2001 m. po beatifikavimo perkelti į stiklinį sarkofagą Šv. Petro bazilikoje.[18]

Gyvenimo darbai

redaguoti
 
Popiežius Jonas Paulius II Šventojo Petro aikštėje (1985 m.)

Mokymas

redaguoti
  „Ateitis prasideda dabar, ne rytoj.“

Popiežius Jonas Paulius II[19]

 


Jono Pauliaus II, kaip popiežiaus, vienas svarbiausių tikslų buvo mokyti žmones apie krikščionybę. Jis parašė 14 popiežiškųjų enciklikų.[20]

Savo Apaštališkajame Laiške „Novo Millennio Inuente“ (Naujajam tūkstantmečiui prasidedant) jis pabrėžė „iš naujo pradėjimo nuo Kristaus“ svarbą: „Ne, mus išgelbės ne formulė, bet Asmuo ir tikrumas, kurį jis mums įkvepia: Aš esu su jumis!“[21]

„Veritatis Splendor“ (Tiesos didybė) jis pabrėžė žmogaus priklausymą nuo Dievo ir Jo Įstatymo bei laisvės ir tiesos sąryšį. Jame perspėjo, kad žmogus, „susižavėjęs reliatyvizmu ir skepticizmu, puola į netikros laisvės ieškojimus, kuriuose neras pačios tiesos“.

Enciklikoje „Fides et Ratio“ (Apie tikėjimo ir proto santykį) popiežius aprašo susidomėjimą filosofija ir savarankišką Tiesos ieškojimą teologiniu požiūriu. Remdamasis daugeliu skirtingų šaltinių, jis apibūdina vienas kitą papildantį tikėjimo ir priežasties santykį bei nurodo, kodėl teologams taip svarbu susitelkti ties šiuo santykiu.[22]

Jonas Paulius II taip pat yra paskelbęs tris enciklikas, kuriose apsvarsto Bažnyčios socialinę doktriną. Savo enciklikose ir daugelyje apaštališkųjų laiškų bei pamokslų, popiežius taip pat kalbėjo apie moterų garbingumą ir šeimos svarbą žmonijos ateityje.[6]

Kitos žymesnės enciklikos – „Evangelium Vitae“ (Gyvenimo Evangelija) ir „Orientale Lumen“ (Rytų šviesa). Nepaisant kritikų, apkaltinusių popiežių nepalenkiamumu, šis aiškiai patvirtino du tūkstantmečius galiojančią katalikybės moralinę doktriną prieš žmogžudystę (įskaitant eutanaziją ir abortą).[6]

Jonas Paulius II buvo griežtas apartheido Pietų Afrikoje kritikas. 1985 m., lankydamasis Nyderlanduose, savo kalboje Tarptautiniame Teisingumo Teisme paskelbė, kad „apatheido sistema ar atskirtas vystymas niekada nebus priimtinu modeliu santykiams tarp tautų ar rasių.“[23] 1988 m. rugsėjį Jonas Paulius II apsilankė dešimtyje pietinėje Afrikos dalyje esančių valstybių, įskaitant Pietų Afrikos kaimynes, tačiau demonstratyviai neaplankydamas Pietų Afrikos Respublikos. Vizito į Zimbabvę metu Jonas Paulius II paragino įvesti sankcijas Pietų Afrikos Respublikos vyriausybei.[24] Mirus Jonui Pauliui II, Nelsonas Mandela ir arkivyskupas Desmondas Tutu gyrė popiežių už žmogaus teisių gynimą ir ekonominio neteisingumo smerkimą.[25]

Ganytojiškos kelionės

redaguoti
 
Jono Pauliaus II aplankytos šalys

Jono Pauliaus II pontifikato metu popiežius aplankė 129 valstybes[4] ir nukeliavo daugiau kaip 1,1 mln. kilometrų. Per jo vizitus susirinkdavo keliamilijoninės eilės.[26]

Vienas pirmųjų oficialių Jono Pauliaus II vizitų buvo 1979 m. birželį įvykęs vizitas į Lenkiją, kur jis visada būdavo draugiškai sutiktas entuziastingai nusiteikusios minios.[27] Ši pirmoji kelionė į Lenkiją pakėlė visos tautos dvasią ir paskatino „Solidarumo“ judėjimo įkūrimą 1980 m., kuris atnešė į suvaržytą šalį laisvę ir žmogaus teises.[6] Vėlesnių kelionių į Lenkiją metu jis tyliai išreiškė palaikantis organizaciją.[6] Po to sekusios kelionės šią žinią sutvirtino ir Lenkijoje prasidėjo procesai, privedę prie komunistinio režimo žlugimo 1989 m.[1][4][5][27][3]

Nors kai kurias vietas, aplankytas Jono Pauliaus II, (pvz., JAV ir Šventąją Žemę) buvo aplankęs dar Paulius VI, popiežius Voityla pirmasis iš popiežių 1979 m. kelionės į JAV metu aplankė Baltuosius Rūmus, kur jį šiltai pasveikino tuometinis prezidentas Džimis Karteris. Taip pat aplankė dar niekada kitų popiežių nelankytų valstybių – 1979 m. sausį pirmasis aplankė Meksiką,[28] dar prieš pirmąją kelionę į Lenkiją, o vėliau tais pačiais metais – Airiją.[29] Jis taip pat pirmasis iš popiežių, popiežiavimo laikotarpiu aplankęs Jungtinę Karalystę (1982 m.), kur susitiko su Karaliene Elžbieta II, Aukščiausiąja Anglijos Bažnyčios valdytoja.[30] 2000 m. jis pirmasis iš šių laikų popiežių aplankė Egiptą, kur susitiko su koptų popiežiumi, Šenouda III ir Aleksandrijos graikų ortodoksų patriarchu.[31][32] Taip pat pirmasis popiežius, 2001 m. aplankęs ir meldęsis musulmoniškoje mečetėje Damaske, Sirijoje. Aplankė Umajado mečetę, buvusią krikščionių bažnyčią, kaip tikima, Jono Krikštytojo palaidojimo vietą, kur pasakė kalbą, kurioje kvietė musulmonus, krikščionius ir žydus veikti išvien.[33][34]

Popiežius taip pat aplankė Japoniją, Pietų Korėją ir Puerto Riką, o 1993 m. – ir Lietuvą.

Atminimo įamžinimas

redaguoti

Pasaulyje

redaguoti

Jono Pauliaus II atminimas įamžintas daugelyje pasaulio šalių. Ypač daug jo vardu pavadintų gatvių, aikščių, bažnyčių yra popiežiaus gimtojoje Lenkijoje. 2018 m. šalyje buvo apie 700 Jono Pauliaus II paminklų, vienas iš jų, 14 m aukščio, 2013 m. pastatytas Čenstakavoje. 2012 m. popiežius paskelbtas Belchatuvo miesto globėju, 2014 m. Vadovicėse ir 2019 m. Varšuvoje atidaryti Jono Pauliaus II muziejai.[35][36]

Popiežiaus vardu pavadintas Bario oro uostas, kalnų viršūnės Italijoje, pusiasalis Livingstono saloje Antarktyje, universitetai ir mokyklos JAV, Kanadoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Airijoje, Filipinuose ir kitur.

Apie Joną Paulių II sukurta nemažai dokumentinių ir vaidybinių kino filmų, pvz., „Popiežius Jonas Paulius II“ (Pope John Paul II, 2005 m., režisierius John Kent Harrison), „Karolis: žmogus, kuris tapo popiežiumi“ (Karol: A Man Who Became Pope, 2005 m.), „Karolis: popiežius, kuris išliko žmogumi“ (Karol: The Pope, The Man, 2006 m., abiejų režisierius Giacomo Battiato).

Lietuvoje

redaguoti
 
Lietuvos banko proginė moneta Jono Pauliaus II apsilankymui Lietuvoje pažymėti (reversas, 1993 m.)
 
Jonas Paulius II, Kryžių kalnas 1993 m.

Lietuvai Jono Pauliaus II laidotuvių metu garbės tribūnoje atstovavo Valdas Adamkus (LR Prezidentas), Algirdas Brazauskas (LR Ministras pirmininkas), Vytautas Landsbergis. Taip pat Lietuvos Bažnyčios vyskupų, kunigų ir pasauliečių delegacijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Laidotuvių (2005-04-08) valandą Vilniaus Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios šventoriuje Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija pasodino ąžuolą.

2008 m. Šiluvoje Jonui Pauliui II atidengtas paminklas. Popiežiaus 1993 m. vizitui į Lietuvą atminti 2011 m. atidengtas paminklas Kauno Santakos parke (lenkų skulpt. Č. Dzvigajus) [37]. Vilniuje yra Jono Pauliaus II aikštė, Šiaulių bulvare pastatytas paminklinis akmuo, prie Šv. Ignaco Lojolos bažnyčios atidengtas monumentas popiežiui, išsaugota Kryžių kalno koplyčia. Jo vardu pavadintos parapijos ir maldos namai: Balelių šv. Jono Pauliaus II koplyčia, Kauno Palaimintojo Jono Pauliaus II koplyčia, Marijampolės Palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II bažnyčia, gimnazija Kaune. 2015 m. paminklas Jonui Pauliui II atidengtas Vievyje (skulpt. Vytautas Nalivaika, archit. – Arūnas Butrimavičius).

1993 m. apie popiežių sukurti dokumentiniai filmai „Atvykau pas jus kaip ganytojas“ (režisierius Algirdas Dausa) ir „Ramybė jums“ (režisierius Vidmantas Puplauskis).

Popiežiaus 100 metų jubiliejaus proga 2020 m. Lietuvoje ir Lenkijoje paskelbti Jono Pauliaus II metais.[17]

Beatifikacija ir kanonizacija

redaguoti
 
Jono Pauliaus II ir Jono XXIII kanonizacijos ceremonija Šv. Petro aikštėje 2014 m. balandžio 27 d.

2005 m. vasarą popiežius Benediktas XVI išimties tvarka leido pradėti Jono Pauliaus II beatifikacijos bylą, nelaukiant, kad praeitų 5 metai nuo kandidato į palaimintuosius mirties. Katalikų Bažnyčioje išpažinėjo (ne kankinio) skelbimui palaimintuoju reikalingos dvi sąlygos: įrodymas, jog kandidatas į palaimintuosius savo gyvenimu herojiškai liudijo evangelines dorybes, ir įvykusio stebuklo su kandidato į šventuosius užtarimu patvirtinimas. Jono Pauliaus II beatifikacijos byloje pirmoji iš dviejų keliamų sąlygų buvo patenkinta 2009 m. gruodžio 19 d., kai buvo paskelbtas popiežiaus Benedikto XVI autorizuotas Šventųjų skelbimo kongregacijos dekretas. Antrajai sąlygai patenkinti bylos postulatorius (beatifikacijos proceso vadovas) parinko prancūzės vienuolės Marie Simon-Pierre atvejį. Vienuolei 2004 m. paūmėjo Parkinsono liga, ta pačia liga sirgo ir Jonas Paulius II. Popiežiui mirus, vienuolių seserų bendruomenės Prancūzijoje ir Afrikoje pradėjo kasdien melstis už sergančiąją ir prašyti Jono Pauliaus II užtarimo. Lygiai po dviejų mėnesių, popiežiaus mirties valandą įvykęs stebuklas – Marie Simon-Pierre liga nepaaiškinamai pasitraukusi. Buvo atlikti kruopštūs medicininiai tyrimai, ir Šventųjų skelbimo kongregacijos medicinos komisija 2010 m. konstatavo, kad vienuolės pasveikimas buvo staigus, ilgalaikis ir nepaaiškinamas. 2011 m. gegužės 1 d. Jonas Paulius II paskelbtas palaimintuoju.[38][39]

Pagal Bažnyčios taisykles Jono Pauliaus II paskelbimui šventuoju reikėjo dviejų įrodytų stebuklų. Antru stebuklu Vatikano teologijos ekspertai pripažino Floribet Moros (Floribeth Mora), moters iš Kosta Rikos, nepaaiškinamą pasveikimą nuo smegenų aneurizmos, meldžiant Jono Pauliaus II užtarimo netrukus po jo beatifikacijos.[40] Atsižvelgdamas į Šventųjų skelbimo kongregacijos nuomonę, popiežius Pranciškus 2013 m. patvirtino Jono Pauliaus II kanonizaciją ir nustatė jos datą. Jonas Paulius II buvo paskelbtas šventuoju 2014 m. balandžio 27 d. kartu su kitu popiežiumi – Jonu XXIII.[41]

Šaltiniai

redaguoti
  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 „Pope stared down Communism in homeland - and won“. CBC News Online (anglų). Religion News Service. 2005 m. balandžio mėn. Suarchyvuota iš originalo 2005-04-06. Nuoroda tikrinta 2009-04-12.
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 Wilde, Robert. „Pope John Paul II 1920 - 2005“ (anglų). About.Com. Suarchyvuotas originalas 2015-11-05. Nuoroda tikrinta 6 February 2009.
  3. ↑ 3,0 3,1 „Pope John Paul II and the Fall of the Berlin Wall“. 2008 Tejvan Pettinger, Oxford, UK. Nuoroda tikrinta 2008-11-05.
  4. ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 Maxwell-Stuart, P.G. (2006). Chronicle of the Popes: Trying to Come Full Circle (anglų). London: Thames & Hudson. pp. 234. ISBN 978-0-500-28608-6. Nuoroda tikrinta 2009-10-01. {{cite book}}: Patikrinkite |isbn= reikšmę: checksum (pagalba)
  5. ↑ 5,0 5,1 „Gorbachev: Pope was ‘example to all of us’“. Cable News Network LP (anglų). CNN. 4 April 2005. Nuoroda tikrinta 2009-01-11.
  6. ↑ 6,0 6,1 6,2 6,3 6,4 6,5 6,6 „John Paul II: A strong moral vision“ (anglų). Cable News Network. 11 February 2005. Nuoroda tikrinta 11 February 2009.
  7. ↑ 7,0 7,1 „BBC - Religion & Ethics - John Paul II“ (anglų). BBC. Nuoroda tikrinta 6 February 2009.
  8. ↑ „Pope John Paul II“ (anglų). © 2008 The Robinson Library. 2008 m. spalio 20 d. Suarchyvuotas originalas 2015-04-02. Nuoroda tikrinta 2009 m. balandžio 24 d..
  9. ↑ 9,0 9,1 9,2 9,3 9,4 John Paul II (1920–2005) , Biographical profile, Libreria Editrice Vaticana. Nuoroda tikrinta 2020-11-13.
  10. ↑ Iain Hollingshead, Iain Hollingshead (1 April 2006). „Whatever happened to … canonising John Paul II?“. Guardian News and Media Limited. Nuoroda tikrinta 2009 m. balandžio 24 d..
  11. ↑ Gertz, Steven (10 January 2003). „Christian History Corner: John Paul II's Canonisation Cannon“. © 2003-2009. Nuoroda tikrinta 2009 m. balandžio 24 d..
  12. ↑ „Table of the Canonisations during the Pontificate of His Holiness John Paul II“. www.vatican.va. Nuoroda tikrinta 2009 m. balandžio 24 d..
  13. ↑ Faktą, kad popiežius Jonas Paulius II kanonizavo daugiau šventųjų nei prieš jį kelis amžius pontifikavę popiežiai kartu sudėjus, sunku įrodyti, nes daugelio ankstyvųjų kanonizacijų įrašai nepilni, netikslūs, o kai kurių išvis trūksta.
  14. ↑ „Jonas Paulius II ir Jonas XXIII paskelbti šventaisiais“. delfi.lt. Delfi. BNS. 2014-04-27. Nuoroda tikrinta 2024-08-06.
  15. ↑ 15,0 15,1 15,2 15,3 15,4 15,5 Jonas Boruta. Jonas Paulius II. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
  16. ↑ 16,0 16,1 Milda Kunskaitė, Jonas Paulius II – popiežius be tiaros, Respublika, 2020-05-20. Nuoroda tikrinta 2020-11-12.
  17. ↑ 17,0 17,1 Nausėda ir Duda paskelbė laiškus Jono Pauliaus II 100-ųjų gimimo metinių proga, LRT, 2020-05-17. Nuoroda tikrinta 2020-11-13.
  18. ↑ „Pasaulis atsisveikino su popiežiumi Jonu Pauliumi II (foto)“. delfi.lt. Delfi. Elta, BNS, BBC. 2005-04-08. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  19. ↑ „BrainyQuote: Pope John Paul II Quotes“. © 2007,2009 BrainyMedia.com. Nuoroda tikrinta 2009 m. balandžio 24 d..
  20. ↑ (Žr. straipsnį angliškoje vikipedijoje)
  21. ↑ APAŠTALIŠKASIS LAIŠKAS NOVO MILLENNIO INEUNTE
  22. ↑ APIE TIKĖJIMO IR PROTO SANTYKĮ
  23. ↑ "Pope Attacks Apartheid in Speech at U.N. Court" Los Angeles Times, 1985 m. gegužės 13 d.
  24. ↑ Pope's "South Africa Visit Honors 2 Vows" The New York Times, 1995 m. gegužės 13 d.
  25. ↑ Mandela 'deeply inspired' by Pope [South Africa Info], 2005 m. balandžio 5 d.
  26. ↑ „The Philippines, 1995: Pope dreams of "the Third Millennium of Asia"“. © 2003, 2009 AsiaNews C.F. 00889190153. 4 April 2005. Nuoroda tikrinta 2009-01-11.
  27. ↑ 27,0 27,1 „1979: Millions cheer as the Pope comes home“. from "On This Day, 2 June 1979,". © 2006, 2009 BBC News'. Nuoroda tikrinta 2009-01-11.
  28. ↑ Thompson, Ginger (30 July 2002). „Pope to Visit a Mexico Divided Over His Teachings“. The New York Times Company. Nuoroda tikrinta 4 February 2009.
  29. ↑ „Irish remember 1979 Papal visit“. BBC World News. 2 April 2005. Nuoroda tikrinta 2009-02-04.
  30. ↑ John Paul’s 1982 visit to Britain an "extraordinary event", Vatican News, 2020-05-19. Nuoroda tikrinta 2020-11-13.
  31. ↑ „Pope pleads for harmony between faiths“. BBC News. 24 February 2000. Nuoroda tikrinta 11 February 2009.
  32. ↑ „Reception of His Holiness Catholicos Karekin II“. The Christian Coptic Orthodox Church Of Egypt. 27 October 2000. Nuoroda tikrinta 2009-02-11.
  33. ↑ Plett, Barbara (7 May 2001). „Mosque visit crowns Pope's tour“. © 2001,2009 BBC News. Nuoroda tikrinta 2009-01-11.
  34. ↑ „Pope John Paul II - Address at Omayyad Mosque of Damascus - 6 May 2001“. The Catholic Community Forum and Liturgical Publications of St. Louis, Inc. © 2000 - 2009, Jelsoft Enterprises Ltd. Suarchyvuotas originalas 2006-06-30. Nuoroda tikrinta 2009-01-11.
  35. ↑ Warschau eröffnet größtes Papstmuseum des Landes, RBB Kultur, 2019-10-17. Nuoroda tikrinta 2020-11-13.
  36. ↑ Duris atvėrė Jono Pauliaus II namai-muziejus, Bernardinai, 2014-04-10. Nuoroda tikrinta 2020-11-13.
  37. ↑ http://www.lrytas.lt/-13071613731305754972-kaune-atidengiamas-paminklas-popie%C5%BEiui-jonui-pauliui-ii.htm Archyvuota kopija 2015-05-04 iš Wayback Machine projekto.
  38. ↑ Jono Pauliaus II beatifikaciją nulėmęs stebuklas, Bernardinai, 2011-03-21. Nuoroda tikrinta 2020-11-14.
  39. ↑ Jono Pauliaus II beatifikaciją stebėjo visa Lenkija, Lietuvos Rytas, 2011-05-01. Nuoroda tikrinta 2020-11-14.
  40. ↑ John Paul II's 2nd miracle approved – report Archyvuota kopija 2020-11-11 iš Wayback Machine projekto., Agence France-Presse (AFP), 2013-07-02. Nuoroda tikrinta 2020-11-14.
  41. ↑ Jonas Paulius II ir Jonas XXIII paskelbti šventaisiais, DELFI Žinios, 2014-04-27. Nuoroda tikrinta 2020-11-14.

Literatūra

redaguoti
  • Šaknys: publicistika (sud. Sofija Šviesaitė). – Jonava: Dobilo leidykla, 2010. – 348 p.: iliustr. – ISBN 978-609-409-021-9

Nuorodos

redaguoti

Vikicitatos

 
Wikiquote logo


Romos katalikų bažnyčios vadovai
Prieš tai:
Eugeniusz Baziak 		Krokuvos arkivyskupas
1963 – 1978 		Po to:
Franciszek Macharski
Prieš tai:
Popiežius
Jonas Paulius I 		  Popiežius
Jonas Paulius II
1978—2005 		Po to:
Popiežius
Benediktas XVI
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Jonas_Paulius_II&oldid=7406924"