Potsdamas

Potsdamas – Vokietijos miestas, Brandenburgo žemės sostinė. Įsikūręs ant Havelo upės krantų, į pietvakarius nuo Berlyno.

Potsdamas vok. Potsdam

Sansusi rūmai

Potsdamas 52°24′0″ š. pl. 13°4′0″ r. ilg. / 52.40000°š. pl. 13.06667°r. ilg. / 52.40000; 13.06667 (Potsdamas)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Vokietija
Žemė	Brandenburgas

Gyventojų (2008)	152 966
Plotas	187,27 km²
Tankumas (2008)	817 žm./km²
Altitudė	35 m

Pašto kodas	14401–14482
Tel. kodas	0331
Tinklalapis	www.potsdam.de
Vikiteka	Potsdamas

Kirčiavimas	Pòtsdamas

Potsdamas iki 1918 m. buvo Prūsijos karalių ir Vokietijos imperijos kaizerių rezidencija. Mieste gausu sujungtų ežerų ir unikalaus kultūrinio reljefo. Čia taip pat yra Sansusi rūmai – didžiausias pasaulio paveldo objektas Vokietijoje.

Potsdamo Babelsbergo rajonas garsus dėl čia sukuriamų daugybės kino juostų. Nuo XIX amžiaus miestas taip buvo vystomas kaip Vokietijos mokslo centras. Dabar čia veikia 3 aukštosios mokyklos ir per 30 įvairių tyrimų institutų.

Istorija

Naujieji rūmai

Pirmoji gyvenvietė veikiausiai buvo VII amžius amžiuje slavų ir pavadinta Poztupimi vardu. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 993 m. XVI a. čia buvo miestelis su 2000 gyventojų ir nedideliu turgumi. Per Trisdešimtmetį karą buvo sunaikinta pusė Potsdamo.

Daug kas pasikeitė 1660 m., kai Branderburgo kurfiurstas Frydrichas Vilhelmas pasirinko Potsdamą savo medžioklės rezidencijai statyti. Čia taip pat buvo įkurti ir prūsų kariuomenės barakai.

Po 1685 m. Potsdamo edikto į miestą plūstelėjo imigrantų banga. Religinė laisvė priviliojo Prancūzijos hugenotus, pabėgėlius iš Rusijos, Nyderlandų ir Bohemijos. Ediktas skatino gyventojų augimą ir ekonomikos vystymąsi.

Vėliau miestas tapo Prūsijos karališkąja rezidencija. Patys prašmatniausi pastatai, tokie kaip Sansusi, Potsdamo Naujieji rūmai, buvo pastatyti Frydricho Didžiojo valdymo metu.

Kol Berlynas buvo oficiali Prūsijos, o vėliau – Vokietijos imperijos sostine, karališkieji rūmai buvo Potsdame. Čia taip pat buvo ir daug kitų valdžios institucijų. 1914 m. Naujuosiuose rūmuose buvo pasirašyta Pirmojo pasaulinio karo deklaracija. Potsdamas savo „antrosios sostinės“ statuso neteko po karo baigties.

1933 m. Potsdame, Garnisonkirche bažnyčioje įvyko Adolfo Hitlerio ir Paulo von Hinderburgo rankų paspaudimo ceremonija, simbolizuojanti kariuomenės pajėgu ir nacizmo susijungimą. Per Antrąjį pasaulinį karą miestą niokojo kelios bombų atakos.

Cecilenhofo rūmuose 1945 m. vyko garsioji Potsdamo konferencija, kur susitiko Haris Trumenas, Vinstonas Čerčilis ir Josifas Stalinas.

Rytų Vokietijos valdžia stengėsi naikinti prūsų militarizmo paminklus. Po Berlyno sienos pastatymo miestas buvo atskirtas nuo Vakarų Berlyno. Per šaltąjį karą Potsdame, ant Glienicke tilto, buvo apsikeičiama sugautais šnipais.

Po Vokietijos suvienijimo Potsdamas tapo Brandenburgo administracinės žemės sostine. Daug pastangų buvo įdėta atstatant sugriautus paminklus.