Rugsėjo 7
data
Rgp – Rugsėjis – Spa | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | ||||||
2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 |
9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 |
30 | ||||||
2024 |
Rugsėjo 7 yra 250-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 251-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 115 dienų.
Informacija
redaguotiŠventės
redaguotiVardadieniai
redaguotiKlodas – Klodoaldas – Pulcherija – Regina – Bartas – Bartė – Palmira
Šią dieną Lietuvoje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1625 – Biržų tvirtovę užėmė švedai.
- 1991 – Lietuvos aklųjų sporto federacija priimta į tarptautinę aklųjų sporto asociaciją (IBSA).
Gimimo dienos
redaguoti- 1871 m. – Vincas Bielskus, knygnešys, Lietuvos valstybės veikėjas (m. 1958 m.).
- 1890 m. – Vaclovas Vaidotas, Steigiamojo Seimo narys, visuomenės veikėjas (m. 1966 m.).
- 1907 m. – Telesforas Kulakauskas, Lietuvos grafikas, scenografas (m. 1977 m.).
- 1912 m. – Vytautas Ilgūnas, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. 1999 m.).
- 1918 m. – Antanas Mockus, lietuvių tautosakininkas, pedagogas, kultūros veikėjas (m. 1995 m.).
- 1925 m.:
- Genė Jasiūnaitė-Beržinienė, Lietuvos teatro aktorė (m. 2024 m.).
- Petronėlė Žostautaitė, istorikė.[1] (m. 1996 m.).
- 1936 m. – Alfredas Blotnis, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1937 m.:
- Justinas Karosas, filosofas marksistas, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas.
- Titas Aleksiūnas, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1938 m.:
- Eugenijus Germanas Majauskas, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Zenonas Petras Alekna, Lietuvos matematikas, fizinių mokslų daktaras.
- 1940 m.:
- Algimantas Jakučionis, inžinierius kelininkas, Šiaulių miesto ūkio ir visuomenės veikėjas.
- Birutė Kaminskaitė, Lietuvos ir Akmenės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1941 m. – Evaldas Dainauskas, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis veikėjas.
- 1942 m.:
- Stasys Algirdas Martusevičius, inžinierius, aviatorius, Lietuvos politinis veikėjas.
- Juozas Žilys, Lietuvos teisininkas, teisėtyrininkas konstitucionalistas (m. 2024 m.).
- 1943 m.:
- Lena Valaitis, lietuvių kilmės dainininkė Vokietijoje, šlagerių atlikėja.
- Regina Juronienė-Karpavičiūtė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
- Zigmantas Kupliauskis, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. 1987 m.).
- 1947 m.:
- Marija Bakovienė, Lietuvos ir Radviliškio rajono ūkio bei politinė veikėja.
- Vaclovas Lakis, Lietuvos ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
- 1949 m.:
- Gintautas Akelaitis, Lietuvos kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 2020 m.).
- Juozas Velička, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Albinas Sirvydis, Lietuvos teisininkas, teisėjas (m. 2021 m.).
- 1953 m. – Stasė Čupkovienė, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1958 m. – Milda Dabašinskienė, Lietuvos ir Birštono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1959 m. – Nijolė Lekarauskienė, gydytoja, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1960 m. – Algis Strelčiūnas, inžinierius – mechanikas, Lietuvos ir Vilniaus miesto visuomenės bei politinis veikėjas.
- 1961 m. – Gintaras Varnas, lietuvių režisierius.
- 1963 m. – Saulius Narūnas, Lietuvos ir Prienų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1965 m. – Raimondas Matemaitis, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1971 m. – Artūras Vazbys, psichologas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1973 m. – Mindaugas Budzinauskas, Lietuvos krepšininkas, treneris (m. 2021 m.).
Mirtys
redaguoti- 1947 m. – Jonas Hodelis, vargonininkas, chorvedys, Prano Hodelio brolis (g. 1878 m.).
- 1960 m. – Juozas Rimydis, vargonininkas ir chorvedys (g. 1869 m.).
- 1971 m. – Petras Gailiūnas, Lietuvos veterinarijos gydytojas, veterinarijos daktaras (g. 1917 m.).
- 1972 m. – Stasys Asevičius, Lietuvos kariuomenės majoras (g. 1895 m.).
- 1975 m. – Pranas Vytautas Būdvytis, Lietuvos žurnalistas, poetas (g. 1900 m.).
- 1980 m. – Aloyzas Baronas, JAV lietuvių rašytojas (g. 1917 m.).
- 1990 m.:
- Jonas Kiauleikis, Lietuvos gydytojas endokrinologas, medicinos mokslų kandidatas (g. 1918 m.).
- Vytautas Baronas, Lietuvos gydytojas akušeris ginekologas, medicinos mokslų kandidatas (g. 1902 m.).
- 1996 m. – Balys Karvelis, lietuvių aviakonstruktorius, sukonstravęs pirmąjį Lietuvoje plastikinį sklandytuvą „Lietuva“ (g. 1911 m.).
- 1997 m. – Simas Miglinas, Lietuvos žurnalistas, knygų leidėjas (g. 1907 m.).
- 2002 m. – Nojus Feigelmanas, Lietuvos knygotyrininkas, bibliografas (g. 1918 m.).
- 2005 m. – Vytautas Kazakevičius, Lietuvos archeologas, habilituotas daktaras (g. 1951 m.).
- 2006 m. – Algis Mickis, Lietuvos farmakologas, visuomenės veikėjas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas (g. 1927 m.).
- 2007 m.:
- Algirdas Ločeris, Lietuvos akordeonininkas (g. 1926 m.).
- Česlovas Masaitis, Lietuvos matematikas, poetas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, daktaras (g. 1912 m.).
- 2024 m. – Juozas Žilys, Lietuvos teisininkas, teisėtyrininkas konstitucionalistas (g. 1942 m.).[2]
Šią dieną pasaulyje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1812 – Borodino mūšis, kuriame Napoleono vadovaujama prancūzų armija laimėjo prieš rusų pajėgas;
- 1822 – Brazilija paskelbė nepriklausomybę nuo Portugalijos;
- 1953 – Nikita Chruščiovas tapo SSKP Centro Komiteto pirmininku;
- 1978 – Londone Bulgarijos spectarnybų užnuodytu skėčiu nužudytas Bulgarijos disidentas Georgijus Markovas;
- 1998 – įkurta Google kompanija.
Gimimo dienos
redaguoti- 1448 m. – Heinrichas fon Viurtembergas, 1473–1482 m. Viurtembergo-Mompelgardo grafas (m. 1519 m.).
- 1533 m. – Elžbieta I, Anglijos, Prancūzijos (tik nominaliai) ir Airijos karalienė nuo 1558 m. lapkričio 17 d. iki mirties (m. 1603 m.).
- 1842 m. – Johanesas Hermanas Cukertortas, Vokietijos ir Lenkijos žydų šachmatininkas. Jis buvo vienas stipriausių pasaulio šachmatininku nuo 1870-ųjų iki 1880-ųjų. 1886-aisiais pralošė mačą Vilhelmui Šteinicui. Tas mačas laikomas oficialia varžybų dėl pasaulio čempiono titulo pradžia (m. 1888 m.).
- 1917 m. – Džonas Vorkapas Kornfortas, Australijos chemikas organikas, Nobelio chemijos premijos laureatas.
- 1925 m. – Ahasis Aivazianas, armėnų rašytojas, kino scenaristas ir režisierius (m. 2007 m.).
- 1934 m. – Joseph Edamaruku, žinomas Indijos žurnalistas ir racionalistinio judėjimo lyderis (m. 2006 m.).
- 1936 m. – Buddy Holly, amerikiečių rokenrolo atlikėjas[3] (m. 1959 m.).
- 1939 m. – Stanislavas Petrovas, Rusijos karinių pajėgų papulkininkis, 1983 m. rugsėjo 26 d. sustabdęs galimai prasidedantį Trečiąjį pasaulinį karą (m. 2017 m.).
- 1949 m. – Gloria Gaynor, JAV dainininkė, išgarsėjusi savo disko eros hitais „I Will Survive“, „Never Can Say Goodbye“, „Let Me Know (I Have A Right)“ ir „I Am What I Am“.
- 1955 m. – Mira Furlan, kroatų aktorė ir dainininkė (m. 2021 m.).
- 1973 m. – Shannon Elizabeth, JAV aktorė, buvęs modelis.
- 1980 m.:
- Emre Belözoğlu, futbolininkas, Turkijos rinktinės ir Fenerbahçe klubo saugas.
- Gabrielis Militas, Argentinos futbolininkas. Argentinos nacionalinės rinktinės ir Ispanijos FC Barcelona gynėjas.
- Chavadas Nekunamas, futbolininkas, Irano rinktinės ir CA Osasuna klubo saugas.
- Mark Prior, beisbolo žaidėjas.
- 1986 m. – Brian Brendell, futbolininkas, Namibijos rinktinės ir FC Civics klubo iš Namibijos sostinės Vindhuko saugas.
- 1987 m. – Evan Rachel Wood, amerikiečių aktorė ir dainininkė[4].
- 1988 m. – Craig Lindfield, anglų futbolininkas, žaidžiantis Liverpulio komandoje.
- 1996 m. – Donovanas Mitchellas, krepšininkas žaidžiantis NBA lygoje, Jutos „Jazz“ komandoje.
Mirtys
redaguoti- 1312 m. – Ferdinandas IV, Kastilijos karalius, valdė nuo 1295 m. balandžio 25 d. iki mirties. Leono karalius, valdė nuo 1295 m. balandžio 25 d. iki mirties. Galisijos karalius, valdė nuo 1295 m. balandžio 25 d. iki mirties (g. 1285 m.).
- 1719 m. – John Harris, anglų rašytojas, matematikas[5] (g. 1666 m.).
- 1982 m. – Gerald Gray Fitzmaurice, britų teisininkas, Tarptautinio Teisingumo Teismo (ICJ), EŽTT (ECJ) teisėjas (g. 1901 m.).
- 1985 m. – Rodney Robert Porter, 1972 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[6] (g. 1917 m.).
- 1991 m. – Edwin Mattison McMillan, 1951 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[7] (g. 1907 m.).
- 1997 m. – Mobutu Sese Seko Nkuku wa za Banga, Zairo prezidentas nuo 1965 iki 1997 metų (g. 1930 m.).
Nuorodos
redaguoti- ↑ Petronėlė Žostautaitė Archyvuota kopija 2009-11-27 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ Per gimtadienį mirė pirmasis Konstitucinio Teismo pirmininkas Juozas Žilys. zmones.15min.lt. 2024-09-07. Nuoroda tikrinta 2024-09-08.
- ↑ Buddy Holly.
- ↑ Evan Rachel Wood. Informacija.
- ↑ John Harris.
- ↑ (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai