Rusijos laikinoji vyriausybė
Rusijos laikinoji vyriausybė – laikinoji vyriausybė, perėmusi valdžią Rusijos imperijoje per 1917 m. Vasario revoliuciją ir nuversta per Spalio revoliuciją 1917 m. lapkričio 7 d.
Pirmoji sudėtis
redaguoti
Pirmosios sudėties laikinoji vyriausybė buvo sudaryta 1917 m. kovo 1 d. pagal Julijaus kalendorių (kovo 14 d. pagal Grigaliaus kalendorių).[1] Į jos sudėtį įėjo:[1]
Pirmosios sudėties laikinoji vyriausybė buvo suformuota kovo 1(14) d. Laikinojo Valstybės Dūmos komiteto tvarkos įvedimui Petrograde ir ryšiams su įstaigomis ir asmenimis.[1] Kovo 2(15) d. jos įgaliojimus patvirtino Petrogrado darbininkų ir kareivių taryba.[1]
Pirmosios sudėties laikinosios vyriausybės darbas baigėsi Balandžio krize, kai užsienio reikalų ministras Miliukovas balandžio 18 (gegužės 1) d. Sąjungininkams išsiuntė notą, kurioje teigė apie „visaliaudinį norą tęsti pasaulinį karą siekiant pergalės“, kuri išprovokavo neramumus.[1] Krizė baigėsi atsistatydinus užsienio reikalų ir karo ministrams bei suformavus naujos sudėties laikinąją vyriausybę.[1]
Antroji sudėtis
redaguotiAntrosios sudėties laikinoji vyriausybė (pirmoji koalicinė vyriausybė) buvo sudaryta 1917 m. gegužės 5 d. pagal Julijaus kalendorių (gegužės 18 d. pagal Grigaliaus kalendorių).[1] Į jos sudėtį įėjo:[1]
Antrosios sudėties laikinosios vyriausybės darbas baigėsi Liepos krize, kuri kilo dėl nesutarimų vyriausybėje dėl žemės pardavimo, rinkimų į Steigiamąjį Susirinkimą, santykių su Ukrainos Centrine Rada.[1] Liepos 2(15) d. iš vyriausybės pasitraukė kadetai, po to krizė dar paaštrėjo dėl Liepos įvykių.[1] Liepos 7(20) d. atsistatydino ministras pirmininkas Lvovas.[1]
Trečioji sudėtis
redaguoti
Trečiosios sudėties laikinoji vyriausybė (antroji koalicinė vyriausybė) buvo sudaryta 1917 m. liepos 24 d. pagal Julijaus kalendorių (rugpjūčio 6 d. pagal Grigaliaus kalendorių).[1] Į jos sudėtį įėjo:[1]
Laikinoji vyriausybė sušaukė Maskvoje rugpjūčio 12(25)-15(28) d. vykusį Valstybinį pasitarimą.[1]
Trečiosios sudėties laikinosios vyriausybės darbas baigėsi žlugus Kornilovo žygiui.[1] Atsistatydino didžioji dalis ministrų, rugsėjo 1(14) d. valdžia buvo perduota Direktorijai iš 5 narių (ministro pirmininko Kerenskio, vidaus reikalų ministro Nikitino, užsienio reikalų ministro Tereščenko, karo ministro Verchovskio ir jūrų ministro Verderevskio).[1]
Naujos sudėties laikinosios vyriausybės formavimui buvo sušauktas rugsėjo 14(27) - rugsėjo 22 (spalio 5) d. vykęs Demokratinis pasitarimas.[1] Jame buvo išrinktas Priešparlamentas.[1]
Ketvirtoji sudėtis
redaguoti
Ketvirtosios sudėties laikinoji vyriausybė (trečioji koalicinė vyriausybė) buvo sudaryta 1917 m. rugsėjo 25 d. pagal Julijaus kalendorių (spalio 8 d. pagal Grigaliaus kalendorių).[1] Į jos sudėtį įėjo:[1]
Ketvirtos sudėties laikinoji vyriausybė buvo patvirtinta Priešparlamento.[1]
Ketvirtosios sudėties laikinosios vyriausybės darbas baigėsi, kai ją nuvertė bolševikai.[1] Visi jos nariai išskyrus išvykusį ministrą pirmininką Kerenskį, buvo suimti Žiemos rūmuose.[1] Vietoje laikinosios vyriausybės buvo suformuota Liaudies komisarų taryba.[1]
Spalio 26 (lapkričio 8) - lapkričio 1(14) d. laikinajai vyriausybei ištikimos pajėgos bandė prasiveržti į Petrogradą (Kerenskio-Krasnovo žygis), bet nesėkmingai.[1] Keletas paleistų ministrų dar surengė keletą pogrindinių posėdžių, bet lapkričio 17(30) d. paskelbė pareiškimą, kuriuo atsisakė įgaliojimų ir paragino telktis apie Steigiamąjį susirinkimą, po ko dauguma pasirašiusių vėl buvo suimti.[1]
Išnašos
redaguoti- ↑ 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 1,10 1,11 1,12 1,13 1,14 1,15 1,16 1,17 1,18 1,19 1,20 1,21 1,22 1,23 1,24 1,25 Малышева С. Ю. ВРЕМЕННОЕ ПРАВИТЕЛЬСТВО // Большая российская энциклопедия. Электронная версия (2016); https://bigenc.ru/domestic_history/text/2333601 Archyvuota kopija 2020-11-21 iš Wayback Machine projekto.