Pereiti prie turinio

Cigonaliai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 55°56′31″š. pl. 21°33′54″r. ilg. / 55.942°š. pl. 21.565°r. ilg. / 55.942; 21.565 (Cigonaliai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimas
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Povilasz (aptarimas | indėlis)
31 625 keitimai
Nėra keitimo santraukos
Kanarskas (aptarimas | indėlis)
3 732 keitimai
SNėra keitimo santraukos
 
(nerodoma 16 tarpinių versijų, sukurtų 6 naudotojų)
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Ltgyv
{{Ltgyv
|pavad = Cigonaliai
|pavad = Cigonaliai
|foto = Cigonaliai kapines 20100423.JPG
|foto = Cigonaliai kapines 20000224.JPG
|plotis = 300
|plotis =
|fotoinfo = Cigonalių kaimo kapinės – Marų kapeliai
|fotoinfo = Cigonalių kaimo kapinių (tolumoje) vaizdas iš Minijos slėnio
|long = 21.564|lat = 55.942
|lat = 55.942
|sav = Kretingos rajono savivaldybė
|long = 21.565
|sav = Kretingos rajono savivaldybė
|sen = Kartenos seniūnija
|sen = Kartenos seniūnija
|gyv = 2
|gyv = 2
|metai = 2011
|metai = 2011
|kirčl = {{Vietovardis|k=2|Cigonãliai|Cigonãlių|š=2016}}
|vikiteka =
|kirčl = {{vietovardis|Cigonãliai||||||k=2|š=3}}
}}
}}


'''Cigonaliai''' – [[kaimas]] rytinėje [[Kretingos rajono savivaldybė]]s teritorijos dalyje, 6 km į šiaurės rytus nuo [[Kartena|Kartenos]], [[Minija|Minijos]] kairiajame krante.
'''Cigonaliai''' – kaimas [[Kretingos rajono savivaldybė]]s rytinėje dalyje, 6 km į šiaurės rytus nuo [[Kartena|Kartenos]], [[Minija|Minijos]] kairiajame krante, [[Salantų regioninis parkas|Salantų regioniniame parke]]. Teritorija – 86,83 ha.<ref>Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl Kretingos rajono Vydmantų seniūnijos įsteigimo ir Kretingos rajono savivaldybės seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo. – Kretinga, 2016 m. gruodžio 22 d. Nr. T2-320</ref> Didesnė kaimo dalis patenka į Salantų regioninio parko [[Minijos kraštovaizdžio draustinis|Minijos kraštovaizdžio draustinį]]. Jame yra 2 vienkieminės sodybos, kurių vienoje veikia L. Paulauskienės kaimo sodyba-pirtis „Cigonaliai“.


== Etimologija ==
Veikia L. Paulauskienės kaimo sodyba – pirtis.<ref>[http://www.cigonaliai.lt/ L. Paulauskienėskaimo sodyba – pirtis]</ref>


Pasakojama, kad prie [[Minija|Minijos]] vasaromis įsikurdavo [[čigonai|čigonų (romų)]] taboras. Vieni čigonai slėnio pievose ganydavo [[naminis arklys|arklius]], kiti vaikščiodavo po apylinkės kaimus siūlydamiesi išburti likimą ir rinkdami išmaldą. Dėl to vietovę ir joje besikuriantį kaimą pradėta vadinti Cigonaliais ({{sgs|Cėguonalē}}).<ref>[http://www.kretingosmuziejus.lt/naujienos/cigonaliai-cigoneliai [[Julius Kanarskas]]. Cigonaliai – Čigonėliai. – Kretingos muziejus. – 2020 m. balandžio 30 d.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200813030109/https://www.kretingosmuziejus.lt/naujienos/cigonaliai-cigoneliai |date=2020-08-13 }}</ref>
⚫
{{ltunavigacija

⚫
|C=Cigonaliai
Rašytiniuose šaltiniuose vietovardis rašomas {{pl|Cygoniele}}, {{ru|Цыгонели, Цыгaнелe}}. Lietuviškai kaimas vadintas ''Cigonėliais, Cigonaliais, Čigonėliais'', o nuo XX a. 7 dešimtmečio oficialus jo pavadinimas yra ''Cigonaliai''.
⚫
|Š=[[Prystovai]] – 1,5 km

⚫
|ŠR=[[Bulikai]] – 2 km
== Geografija ==
⚫
|R=[[Peceliai]] – 0,45 km<br/>[[Dyburiai]] – 2 km
{{Salantų RP}}
⚫
|PR=[[Aleksandravas]] – 3,5 km
[[Vaizdas:Cigonaliai 1872.jpg|thumb|300px|right|Cigonalių (Цыгaнелe) 1872 m. planas. Ištrauka iš Rusijos generalinio štabo parengto Kretingos apylinkių žemėlapio]]
⚫
|P=[[Kupšiai]] – 3 km

⚫
|PV=[[Dauginčiai]] – 0,8 km<br/>[[Gaudučiai]] – 2,3 km<br/>[[Kartena|KARTENA]] – 6 km
Kaimo žemės plyti [[Minija|Minijos]] kairiojo kranto slėnyje ir aukštumose. Vakaruose ir pietuose Cigonaliai ribojasi su [[Dauginčiai]]s, rytuose – su [[Peceliai]]s, o šiaurėje už Minijos plyti [[Prystovai]].
⚫
|V=[[Martynaičiai]] – 4,5 km

⚫
|ŠV=[[Sauseriai]] – 3 km<br/>[[Kūlupėnai|KŪLUPĖNAI]] – 6,5 km
Per kaimą link Minijos vingiuoja nuo [[Mamiai|Mamių]] per [[Peceliai|Pecelius]] atitekantis [[Dubeikis|Dubeikio]] upelis. Slėnyje, aukštumos pakraščiuose ir šlaituose ošia Valužindės miškas, kuris pietryčiuose susisiekia su Kuičio, o šiaurės vakaruose – su Šilpelkės mišku.
⚫
}}

Nuo plento {{A11}} ({{E272}}) pro Pecelius į kaimą veda vienintelis kelias.


== Istorija ==
== Istorija ==
[[Vaizdas:Cigonaliai 1915.jpg|thumb|300px|right|Cigonalių (Cygoniele) 1915 m. planas. Ištrauka iš Vokietijos karo kartografų parengto Kartenos apylinkių topografinio žemėlapio]]
Kaimas susiformavo [[XVII a.|XVII]]–[[XVIII a.]] tarp [[Dauginčiai|Dauginčių]] ir [[Dyburiai|Dyburių]] kaimų [[Minija|Minijos]] pakrantėje iškirstuose [[Kartena|Kartenos]] dvaro miškuose. Jis žymimas [[XIX a.]] [[Rusijos imperija|Rusijos]] kariniuose žemėlapiuose, o literatūroje [[XX a.]] pirmoje pusėje vadinamas ''Čigonėliais''.
[[File:Cigonaliai 1939.jpg|thumb|Cigonalių kaimo planas tarp 1935–1939 m., po [[Žemės reformos Lietuvoje|Lietuvos žemės reformos]]]]
Kaimas susiformavo [[XVII a.|XVII]]–[[XVIII a.]] [[valstietis|žemdirbiams]] įdirbant plėšinines [[Kartenos dvaras|Kartenos dvaro]] miško, pievų ir ganyklų žemes, plytėjusias palei [[Minija|Miniją]] tarp [[Dauginčiai|Dauginčių]] ir [[Dyburiai|Dyburių]]. Naujakurių dvasiniai reikalais rūpinosi [[Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia|Kartenos parapijos]] [[kunigas|kunigai]].


Per kaimą ėjo svarbus kelias, jungęs [[Kartena|Karteną]] su [[Šateikiai]]s ir [[Plateliai]]s, o [[XIX a.|XIX]]–[[XX a.]] pr. – [[Šateikių dvaras|Šateikiuose]] rezidavusių [[grafas (titulas)|grafų]] [[Pliateriai|Pliaterių]] Šateikių ir Kartenos dvarus. Per Miniją tarp [[Puidogalis|Puidogalio]] ir Cigonalių buvusi šio kelio [[brasta]], o XIX a.–XX a. pradžioje upei ištvinus keleiviai kėlėsi mediniu [[plaustas|plaustu]].
[[1849]] m. gyveno 32 [[baudžiava|baudžiauninkai]], priklausę [[grafas (titulas)|grafo]] [[Pliateriai|Franso Pliaterio]] [[Kartenos dvaras|Kartenos dvarui]]. [[1923]] m. buvo 3 ūkiai.<ref>Lietuvos apgyvendintos vietos. Kaunas, [[1925]]. - P. 113</ref> Po [[žemės reformos Lietuvoje|Lietuvos žemės reformos]] Cigonaliai prasiplėtė į vakarus ir pietus, kur [[Kartenos valsčius|Kartenos valsčiaus]] [[savanoris (karyba)|savanoriams kariams]] ir buvusiems kumečiams buvo išdalintos Kartenos dvaro [[Gaudučiai|Gaudučių]] palivarkui priklausančios žemės.
Per kaimą ėjo senasis [[Plungė]]s-[[Kretinga|Kretingos]] kelias, kuris dabar nebenaudojamas ir pamirštas. Pasakojama, kad [[1944]] m. juo dar riedėjo į [[Vakarai|Vakarus]] traukiantys [[Tarybinė armija|rusų]] tankai. Pakelėje, aukštumos kyšulyje iki [[XVII a.|XVII]]–[[XVIII a.]] veikė senosios kaimo kapinės, vadinamos ''Marų kapeliais''. Jose vietos gyventojai laidoti ir [[1917]]-[[1918]] m., siaučiant vidurių šiltinei.


[[1845]] m. stovėjo 4 sodybos: viena netoli brastos, dvi – prie kelio į Pecelius ir viena prie Kartenos kelio. Jose gyveno Mykolo Gaudučio, našlės Magdalenos Sidzienės, Pranciškaus Kniukštos ir našlio Martyno Lukšo šeimynos, kurias sudarė 12 vyrų ir 17 moterų.<ref>Kartenos Romos katalikų parapijos tikinčiųjų 1845 m. spalio 11 d. sąrašas. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 605, ap. 2, b. 723. – L. 78</ref>
Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] į [[Tarybų Sąjunga|Rusijos]] lagerius buvo išvežtas [[1919]]–[[1920]] m. nepriklausomybės kovų savanoris Pranas Vaišvila.

[[1849]] m. [[grafas (titulas)|grafui]] [[Pliateriai|Pranui Pliateriui]] [[Kartenos dvaras|Kartenos dvare]] [[lažas|lažą]] ėjo 32 [[baudžiava|baudžiauninikai]].<ref>Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 525, ap. 2, s. v. 3058</ref> Panaikinus [[baudžiava|baudžiavą]], dirbamos žemės sklypus iš dvaro įsigijo ir išperkamuosius žemės mokesčius dvarininkui [[1870]] m. mokėjo 13 valstiečių.<ref>Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: cоставленъ в 1870 году. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 16, b. 5. – P. 70</ref> Jų žemėje [[1872]] m. stovėjo 4,<ref>Карта губерній ковенской, курляндской и части Пруссіи, рядъ X, листъ 1, г. 1872</ref> o [[1895]] m. – 5 sodybos.<ref>Карта Ковенск[ой] губ[ерній] и части Пруссіи, VIII–10, Тельшевск. и Россіенск. уѣзд. M 1 : 84 000. Съемки 1895 года</ref>
⚫
Pokario melioracija kaimą sunakino. Tik vaizdingame, miškų apsuptame [[Minija|Minijos]] slėnyje išliko 2 sodybos, kuriose [[2002]] m. pradžioje gyveno 2 žmonės.

[[1923]] m. buvo 3 ūkiai.<ref>Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 113</ref> Vykdant [[Žemės reformos Lietuvoje|Lietuvos žemės reformą]], buvo prijungta dalis Gaudučių palivarko ir Dauginčių kaimo žemės sklypų, suformuota per 10 [[vienkiemis|vienkieminių]] ūkių. Juose kūrėsi senbuviai ir naujakuriai. Tarp naujakurių buvo [[karys savanoris|kariuomenės kūrėjai savanoriai]] Kazys Petrauskas ir Pranas Vaišvila.

Dirbami laukai sudarė didžiąją kaimo dalį. Tik pietinėje jo dalyje, Paminijės daubose ir šlaituose augo nedidelis, 17 ha ploto miškas, vadintas Kuičiu ({{sgs|Koits}}). Tarp jo ir upės slėnyje plytėjusios pievos ir dirvos vadintos Pakuičiu.<ref>Kartenos valsčiaus vietovardžiai Lietuvos žemės vardyno anketose. Parengė Povilas Krikščiūnas. – Kartena: 25-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija. – Vilnius: Versmė, 2012. – P. 974</ref>

Per kaimą einantį Šateikių–Kartenos kelią ir link Pecelių vedantį tarpkaiminį kelią privalėjo prižiūrėti ūkininkai. Kiekvienam jų buvo priskirtas kelių šimtų metrų ilgio tvarkytinas kelio ruožas. Pačią brastą ir 300 m ilgio kelio ruožą prižiūrėjo šalia apsigyvenęs Antanas Stuopelis.<ref>Irena Šeškevičienė. Čigonų kaime – tik vienas senbuvis. – [[Pajūrio naujienos]]. – 2008 m. birželio 20 d.</ref>

⚫
Pokario [[melioracija]] kaimą sunaikino. Tik miškų apsuptame vaizdingame [[Minija|Minijos]] slėnyje išliko pora sodybų.


{{adm
{{adm
|[[1861]]–[[1915]] m.|[[Kartenos valsčius]], [[Telšių apskritis]]
|[[1861]]–[[1915]] m.|[[Kartenos seniūnija]], [[Kartenos valsčius]], [[Telšių apskritis]]
|[[1915]]-[[1950]] m.|[[Kartenos valsčius]], [[Kretingos apskritis]]
|[[1919]]–[[1940]] m.|[[Dauginčių seniūnija]], [[Kartenos valsčius]], [[Kretingos apskritis]]
|[[1940]]–[[1941]] m.|[[Dauginčių apylinkė]], [[Kartenos valsčius]], [[Kretingos apskritis]]
|[[1941]]–[[1944]] m.|[[Dauginčių seniūnija]], [[Kartenos valsčius]], [[Kretingos apskritis]]
|[[1944]]–[[1950]] m.|[[Dauginčių apylinkė]], [[Kartenos valsčius]], [[Kretingos apskritis]]
|[[1950]]–[[1959]] m.|[[Dauginčių apylinkė]], [[Kretingos rajonas]]
|[[1950]]–[[1959]] m.|[[Dauginčių apylinkė]], [[Kretingos rajonas]]
|[[1959]]–[[1995]] m.|[[Kartenos apylinkė]], [[Kretingos rajonas]]
|[[1959]]–[[1995]] m.|[[Kartenos apylinkė]], [[Kretingos rajonas]]
|nuo [[1995]] m.|[[Kartenos seniūnija]], [[Kretingos rajono savivaldybė]]}}
|[[1995]]–[[2009]] m.|[[Kartenos seniūnija]], [[Kretingos rajono savivaldybė]], [[Klaipėdos apskritis]]
|nuo [[2009]] m.|[[Dauginčių seniūnaitija]], [[Kartenos seniūnija]], [[Kretingos rajono savivaldybė]]}}


=== Gyventojai ===
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=3|till=25|inc=50|incmin=10
{{dem|kolon=9|till=35|inc=10|incmin=5
|1923|24
|1845|29
|1902|14|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref>
|2001|1
|1923|24|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref>
|2011|2}}
|1959|34|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref>
|1970|27|r1970=<ref name="1959-70sur"/>
|1979|25|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref>
|1989|7|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref>
|2001|1|r2001=<ref>{{2001sur(Klaipėda)}}</ref>
|2011|2|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref>
⚫
}}


=== Žymūs žmonės ===
⚫
== Gamtos ir kultūros paveldas ==
Gyveno:
* '''Kazys Petrauskas''' (1895–?), [[karys savanoris|Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris]]. Gimė [[Kadžiai (Plungė)|Kadžiuose]] ([[Platelių valsčius]]), [[1919]] m. [[liepos 16]] d. tapo kariu savanoriu.<ref>Virginijus Jocys. Kartenos valsčiaus savanoriai. – Kartena: 25-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija. – Vilnius: Versmė, 2012. – P. 1410</ref> Po demobilizacijos persikėlė į Cigonalius, gavo žemės.
* '''Pilypas Stupelis''' (1902–?), [[karys savanoris|Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris]]. Gimė Kartenos dvare, gyveno Cigonaliuose, [[1919]] m. [[birželio 11]] d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo kovose su [[Lenkijos ginkluotosios pajėgos|Lenkijos kariuomene]], pabuvojo lenkų nelaisvėje. Grįžęs ūkininkavo [[Martynaičiai|Martynaičiuose]], augino [[naminis arklys|žirgus]] kariuomenei.<ref>Aleksandravo apylinkių savanoriai – laisvės ir kultūros vėliavnešiai. – Plungė. – 2018 m. vasario 27 d.</ref>
* '''Pranas Vaišvila''' (1895–1979), [[karys savanoris|Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris]]. Gimė [[Šašaičiai (Kretinga)|Šašaičiuose]] ([[Kretingos valsčius]]), savanoriu kariuomenėje tarnavo nuo [[1919]] m. [[rugpjūčio 7]] d. iki [[1920]] m. [[rugsėjo 17]] d. Grįžęs gyveno [[Baubliai|Baubliuose]], apie [[1930]] m. persikėlė į Cigonalius, gavo žemės. [[1945]] m. išsikėlė į [[Smilgynai|Smilgynus]], 10 katorgos metų praleido [[Vorkuta|Vorkutos]] lageriuose.<ref>Laima Šveistrytė. Dukros gerbia Lietuvos savanorio atminimą. – [[Banga (Klaipėda)|Banga]]. – 2018 m. spalio 13 d.</ref>


⚫
== Gamtos paveldas ==
[[Vaizdas:Cigonaliai kapines 20100423 1.JPG|thumb|Anotacinis [[Cigonalių senosios kapinės|Cigonalių kapinių]] ženklas]]
* [[Minijos kraštovaizdžio draustinis]]. Kaime saugomas vaizdingas erozinės kilmės [[Minija|Minijos]] slėnis su salpinėmis slėnio pievomis ir šlaituose augančiais natūraliais miškais bei saugomų augalų populiacijomis.
Kaimas patenka į [[Salantų regioninis parkas|Salantų regioninio parko]] ir [[Minijos kraštovaizdžio draustinis|Minijos kraštovaizdžio draustinio]] teritoriją.
* '''Cigonalių [[atodanga]]'''. Stūkso kairiajame Minijos krante, antros [[salpa|viršsalpinės]] [[terasa|terasos]] šlaite. Ji 25 [[metras|m]] pločio, 5,5 m aukščio ir 39,7 m [[altitudė|absoliutaus aukščio]]. Atodangoje atsidengia labai kietas, kompaktiškas, su [[žvirgždas|žvirgždu]] ir [[gargždas|gargždu]] maišytas pilkas [[abliacija|abliacinis]] [[morena|moreninis]] [[Medininkų ledynmetis|Medininkų ledynmečio]] [[priemolis]], susiformavęs prieš 130 000 – 175 000 metų, [[kvarteras|kvartero]] [[geologinė laiko skalė|periodo]] [[pleistocenas|pleistoceno]] laikotarpiu.<ref>A. Jusienė. Cigonalių atodanga. – Žemaitėjės geoluogėni pavelda sliepėnē (Žemaitijos geologinio paveldo slėpiniai). – Vilnius: Lietuvos geologijos tarnyba, 2018. – P. 19</ref>


== Kultūros paveldas ==
[[Cigonalių senosios kapinės]] (vad. ''Marų kapeliais'') – valstybės saugoma kultūros vertybė.<ref>[http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=24468 Kultūros vertybių registras: Cigonalių k. senosios kapinės]</ref>
* [[Cigonalių senosios kapinės]], vadinamos Maro kapeliais ([[XVII a.|XVII]]–[[XX a.]] pr.), regioninio reikšmingumo lygmens valstybės saugoma kultūros vertybė.<ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/9e393207-78f2-4286-a4e7-f52bb94252fe Kultūros vertybių registras: Cigonalių kaimo senosios kapinės, vad. Maro kapeliais] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161119142319/http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/9e393207-78f2-4286-a4e7-f52bb94252fe |date=2016-11-19 }}</ref>


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://www.pajurionaujienos.com/index.php?sid=2602&act=exp Čigonų kaime – tik vienas senbūvis. – Pajūrio naujienos. – 2008 m. birželio 20 d.]
* [http://www.pajurionaujienos.com/?sid=19945&act=exp Cigonaliai. Kaimas, išaugęs šalia čigonų taboro. – Pajūrio naujienos. – 2020 m. balandžio 24 d.]
* [http://www.kretingosmuziejus.lt/naujienos/cigonaliai-cigoneliai Cigonaliai – Čigonėliai. – Kretingos muziejus. – 2020 m. balandžio 30 d.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200813030109/https://www.kretingosmuziejus.lt/naujienos/cigonaliai-cigoneliai |date=2020-08-13 }}

⚫
{{ltunavigacija
⚫
|C=Cigonaliai
⚫
|Š=[[Prystovai]] – 1,5 km
⚫
|ŠR=[[Bulikai]] – 2 km
⚫
|R=[[Peceliai]] – 1 km<br/>[[Dyburiai]] – 2 km
⚫
|PR=[[Aleksandravas]] – 4 km
⚫
|P=[[Kupšiai]] – 3 km
⚫
|PV=[[Dauginčiai]] – 1 km<br/>[[Gaudučiai]] – 2 km<br/>[[Kartena|KARTENA]] – 6 km
⚫
|V=[[Martynaičiai]] – 4 km
⚫
|ŠV=[[Sauseriai]] – 3 km<br/>[[Kūlupėnai|KŪLUPĖNAI]] – 5 km
}}


[[Kategorija:Kretingos rajono gyvenvietės]]
[[Kategorija:Kretingos rajono savivaldybės gyvenvietės]]

Dabartinė 12:06, 3 gruodžio 2023 versija

Cigonaliai
{{#if:
Cigonalių kaimo kapinių (tolumoje) vaizdas iš Minijos slėnio
Cigonaliai
Cigonaliai
55°56′31″š. pl. 21°33′54″r. ilg. / 55.942°š. pl. 21.565°r. ilg. / 55.942; 21.565 (Cigonaliai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kartenos seniūnija
Gyventojų (2011) 2
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Cigonãliai
Kilmininkas: Cigonãlių

Cigonaliai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės rytinėje dalyje, 6 km į šiaurės rytus nuo Kartenos, Minijos kairiajame krante, Salantų regioniniame parke. Teritorija – 86,83 ha.[2] Didesnė kaimo dalis patenka į Salantų regioninio parko Minijos kraštovaizdžio draustinį. Jame yra 2 vienkieminės sodybos, kurių vienoje veikia L. Paulauskienės kaimo sodyba-pirtis „Cigonaliai“.

Etimologija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasakojama, kad prie Minijos vasaromis įsikurdavo čigonų (romų) taboras. Vieni čigonai slėnio pievose ganydavo arklius, kiti vaikščiodavo po apylinkės kaimus siūlydamiesi išburti likimą ir rinkdami išmaldą. Dėl to vietovę ir joje besikuriantį kaimą pradėta vadinti Cigonaliais (žem. Cėguonalē).[3]

Rašytiniuose šaltiniuose vietovardis rašomas lenk. Cygoniele, rus. Цыгонели, Цыгaнелe. Lietuviškai kaimas vadintas Cigonėliais, Cigonaliais, Čigonėliais, o nuo XX a. 7 dešimtmečio oficialus jo pavadinimas yra Cigonaliai.

Geografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Cigonalių (Цыгaнелe) 1872 m. planas. Ištrauka iš Rusijos generalinio štabo parengto Kretingos apylinkių žemėlapio

Kaimo žemės plyti Minijos kairiojo kranto slėnyje ir aukštumose. Vakaruose ir pietuose Cigonaliai ribojasi su Dauginčiais, rytuose – su Peceliais, o šiaurėje už Minijos plyti Prystovai.

Per kaimą link Minijos vingiuoja nuo Mamių per Pecelius atitekantis Dubeikio upelis. Slėnyje, aukštumos pakraščiuose ir šlaituose ošia Valužindės miškas, kuris pietryčiuose susisiekia su Kuičio, o šiaurės vakaruose – su Šilpelkės mišku.

Nuo plento  A11  Šiauliai–Palanga  ( E272  Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda ) pro Pecelius į kaimą veda vienintelis kelias.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Cigonalių (Cygoniele) 1915 m. planas. Ištrauka iš Vokietijos karo kartografų parengto Kartenos apylinkių topografinio žemėlapio
Cigonalių kaimo planas tarp 1935–1939 m., po Lietuvos žemės reformos

Kaimas susiformavo XVII–XVIII a. žemdirbiams įdirbant plėšinines Kartenos dvaro miško, pievų ir ganyklų žemes, plytėjusias palei Miniją tarp Dauginčių ir Dyburių. Naujakurių dvasiniai reikalais rūpinosi Kartenos parapijos kunigai.

Per kaimą ėjo svarbus kelias, jungęs Karteną su Šateikiais ir Plateliais, o XIX–XX a. pr. – Šateikiuose rezidavusių grafų Pliaterių Šateikių ir Kartenos dvarus. Per Miniją tarp Puidogalio ir Cigonalių buvusi šio kelio brasta, o XIX a.–XX a. pradžioje upei ištvinus keleiviai kėlėsi mediniu plaustu.

1845 m. stovėjo 4 sodybos: viena netoli brastos, dvi – prie kelio į Pecelius ir viena prie Kartenos kelio. Jose gyveno Mykolo Gaudučio, našlės Magdalenos Sidzienės, Pranciškaus Kniukštos ir našlio Martyno Lukšo šeimynos, kurias sudarė 12 vyrų ir 17 moterų.[4]

1849 m. grafui Pranui Pliateriui Kartenos dvare lažą ėjo 32 baudžiauninikai.[5] Panaikinus baudžiavą, dirbamos žemės sklypus iš dvaro įsigijo ir išperkamuosius žemės mokesčius dvarininkui 1870 m. mokėjo 13 valstiečių.[6] Jų žemėje 1872 m. stovėjo 4,[7] o 1895 m. – 5 sodybos.[8]

1923 m. buvo 3 ūkiai.[9] Vykdant Lietuvos žemės reformą, buvo prijungta dalis Gaudučių palivarko ir Dauginčių kaimo žemės sklypų, suformuota per 10 vienkieminių ūkių. Juose kūrėsi senbuviai ir naujakuriai. Tarp naujakurių buvo kariuomenės kūrėjai savanoriai Kazys Petrauskas ir Pranas Vaišvila.

Dirbami laukai sudarė didžiąją kaimo dalį. Tik pietinėje jo dalyje, Paminijės daubose ir šlaituose augo nedidelis, 17 ha ploto miškas, vadintas Kuičiu (žem. Koits). Tarp jo ir upės slėnyje plytėjusios pievos ir dirvos vadintos Pakuičiu.[10]

Per kaimą einantį Šateikių–Kartenos kelią ir link Pecelių vedantį tarpkaiminį kelią privalėjo prižiūrėti ūkininkai. Kiekvienam jų buvo priskirtas kelių šimtų metrų ilgio tvarkytinas kelio ruožas. Pačią brastą ir 300 m ilgio kelio ruožą prižiūrėjo šalia apsigyvenęs Antanas Stuopelis.[11]

Pokario melioracija kaimą sunaikino. Tik miškų apsuptame vaizdingame Minijos slėnyje išliko pora sodybų.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1915 m. Kartenos seniūnija, Kartenos valsčius, Telšių apskritis
1919–1940 m. Dauginčių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
1940–1941 m. Dauginčių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
1941–1944 m. Dauginčių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
1944–1950 m. Dauginčių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
1950–1959 m. Dauginčių apylinkė, Kretingos rajonas
1959–1995 m. Kartenos apylinkė, Kretingos rajonas
1995–2009 m. Kartenos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m. Dauginčių seniūnaitija, Kartenos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Demografinė raida tarp 1845 m. ir 2011 m.
1845 m. 1902 m.[12] 1923 m.sur.[13] 1959 m.sur.[14] 1970 m.sur.[14] 1979 m.sur.[15] 1989 m.sur.[16] 2001 m.sur.[17] 2011 m.sur.[18]
29 14 24 34 27 25 7 1 2

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyveno:

Gamtos paveldas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kultūros paveldas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
  2. ↑ Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl Kretingos rajono Vydmantų seniūnijos įsteigimo ir Kretingos rajono savivaldybės seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo. – Kretinga, 2016 m. gruodžio 22 d. Nr. T2-320
  3. ↑ Julius Kanarskas. Cigonaliai – Čigonėliai. – Kretingos muziejus. – 2020 m. balandžio 30 d. Archyvuota kopija 2020-08-13 iš Wayback Machine projekto.
  4. ↑ Kartenos Romos katalikų parapijos tikinčiųjų 1845 m. spalio 11 d. sąrašas. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 605, ap. 2, b. 723. – L. 78
  5. ↑ Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 525, ap. 2, s. v. 3058
  6. ↑ Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: cоставленъ в 1870 году. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 16, b. 5. – P. 70
  7. ↑ Карта губерній ковенской, курляндской и части Пруссіи, рядъ X, листъ 1, г. 1872
  8. ↑ Карта Ковенск[ой] губ[ерній] и части Пруссіи, VIII–10, Тельшевск. и Россіенск. уѣзд. M 1 : 84 000. Съемки 1895 года
  9. ↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 113
  10. ↑ Kartenos valsčiaus vietovardžiai Lietuvos žemės vardyno anketose. Parengė Povilas Krikščiūnas. – Kartena: 25-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija. – Vilnius: Versmė, 2012. – P. 974
  11. ↑ Irena Šeškevičienė. Čigonų kaime – tik vienas senbuvis. – Pajūrio naujienos. – 2008 m. birželio 20 d.
  12. ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  13. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  14. ↑ 14,0 14,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  15. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  16. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  17. ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  18. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  19. ↑ Virginijus Jocys. Kartenos valsčiaus savanoriai. – Kartena: 25-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija. – Vilnius: Versmė, 2012. – P. 1410
  20. ↑ Aleksandravo apylinkių savanoriai – laisvės ir kultūros vėliavnešiai. – Plungė. – 2018 m. vasario 27 d.
  21. ↑ Laima Šveistrytė. Dukros gerbia Lietuvos savanorio atminimą. – Banga. – 2018 m. spalio 13 d.
  22. ↑ A. Jusienė. Cigonalių atodanga. – Žemaitėjės geoluogėni pavelda sliepėnē (Žemaitijos geologinio paveldo slėpiniai). – Vilnius: Lietuvos geologijos tarnyba, 2018. – P. 19
  23. ↑ Kultūros vertybių registras: Cigonalių kaimo senosios kapinės, vad. Maro kapeliais Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

Sauseriai – 3 km
KŪLUPĖNAI – 5 km 		Prystovai – 1,5 km Bulikai – 2 km
Martynaičiai – 4 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Peceliai – 1 km
Dyburiai – 2 km
Dauginčiai – 1 km
Gaudučiai – 2 km
KARTENA – 6 km 		Kupšiai – 3 km Aleksandravas – 4 km
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Cigonaliai&oldid=7116530"