Sprūdis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Paeiliui

Dabartinė 08:26, 23 balandžio 2024 versija

Sprūdis – litosferos plokščių arba jų sluoksnių pasislinkimas žemyn arba aukštyn pagal vertikalaus arba nuožulnaus plyšio ar lūžio plokštumą, kai vienas žemės plutos blokas, nusileidžia kito bloko atžvilgiu. Sprūdžius tiria geologijos mokslo šaka tektonika. Dėl žemės sprūdžių įvyksta daugelis žemės drebėjimų.

Sprūdžių rūšys

Nuosprūdis

Litosferos plokštės arba jos sluoksnių pasislinkimas žemyn pagal vertikalaus arba nuožulnaus lūžio ar plyšio plokštumą. Tokiu būdu susidaro:

Grabenas – įsmukęs žemės plutos sklypas, kurį iš abejų pusių riboja sprūdžiai. Pavyzdžiui: Reino upės slėnis.
Tektoniniai ežerai – jų dubenys įsiterpę tarp žemės plutos sprūdžių (pvz: Baikalas.
Įdubos – atsiranda vandenynų dugnuose ir kalnuose. Giliausia vandenyno įduba yra Marianų įduba (Ramusis vandenynas).

Antsprūdis

Litosferos plokščių arba jų sluoksnių pakilimas į viršų pagal lūžio arba plyšio liniją. Čia susidaro:

Horstas – pakilęs žemės plutos luistas, kurį iš abejų pusių riboja sprūdžiai. Tokios kilmės yra Švarcvaldo, Vogėzų kalnai.
Sprūdiniai kalnai – kalnuotos sritys, kurias sudaro antsprūdžių iškelti žemės plutos luistai, pakaitomis su sprūdžių nugramzdintais luistais. Kaip pavyzdys: Užbaikalės, Rytų Afrikos kalnai.
Raukšliniai kalnai – kalnai, kuriuos sudaro uolienų sluoksniai suraukšlėti, vertikalių žemės plutos judesių iškelti aukščiau už aplinkinius plotus. Dažnai tokiuose kalnuose būna ir lūžių, kurie sudaryti iš sprūdžių ir antsprūdžių. Taip susidarė Alpių, Karpatų kalnai.

Giluminis sprūdis

Giluminio sprūdžio (dar vadinamo giliuoju lūžiu arba giluminiu lūžiu)^[1] paviršius paprastai būna beveik vertikalus, o papėdė juda į šoną į kairę arba į dešinę ir vertikaliai juda labai nedaug. Šie sprūdžiai atskiria vieną nuo kitos didžiausias Žemės plutos struktūras ir yra iki 60° pasvirę rifto zonos atžvilgiu. Žemynų susidūrimo zonose pasitaiko nuožulnių ir horizontalių giluminių sprūdžių (pvz., Helvečio ir Glaruso antstūmiai Alpėse arba McConnellio šariažas Uoliniuose kalnuose). Itin gilūs lūžiai, kertantys Žemės mantiją iki 700 km gylio, vadinami Benioffo paviršiais.^[1]

Ypatinga giluminio sprūdžio klasė yra transforminis lūžis, kuris sudaro plokščių ribą ir yra seismiškai aktyvūs.^[1] Ši klasė susijusi su poslinkiu plitimo centre, pavyzdžiui, vandenyno vidurio kalnagūbryje, arba, rečiau, žemyninėje litosferoje, pavyzdžiui, Negyvosios jūros transformacija Viduriniuose Rytuose arba Alpių lūžis Naujojoje Zelandijoje. Transforminiai lūžiai dar vadinami „konservatyviomis“ plokščių ribomis, nes jie riboja litosferos plokštes, kurios nei susidaro, nei suyra.

Literatūra

S. Agapovas, S. Sakalovas, D. Tichomirovas, „Geografijos žinynas“, „Šviesa“, 1972 m.
S. Vaitekūnas, „Enciklopedinis Geografijos žodynas“, „Šviesa“, 1994 m.
V. Kemėšis, A. Linčius, J. Paškevičius, „Enciklopedinis Geologijos žodynas“, „Vilniaus universiteto leidykla“, 2009 m. ISBN 978-9955-33-468-2

Nuorodos

Sprūdžio apibrėžimas
Terminų žodynas Archyvuota kopija 2021-01-19 iš Wayback Machine projekto.

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 Jankauskas, Tadas Rimas. „Gilieji lūžiai“. VLE. Nuoroda tikrinta 2023-01-03.

[VLE-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 Jankauskas, Tadas Rimas. „Gilieji lūžiai“. VLE. Nuoroda tikrinta 2023-01-03.

[1]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
+[[Vaizdas:Torrente 1.JPG|thumb|right|250px|Sprūdiniai kalnai]]
-'''Sprūdžiai''' - tai [[Litosfera|litosferos]] plokščių arba jų sluoksnių pasislinkimas žemyn arba aukštyn pagal vertikalaus arba nuožulnaus plyšio arba lūžio plokštumą, kai vienas [[Žemės pluta|žemės plutos]] blokas, nusileidžia kito bloko atžvilgiu. Sprūdžius tiria [[Geologija|geologijos]] mokslo šaka [[Tektonika]]. Dėl žemės sprūdžių įvyksta daugelis [[Žemės drebėjimas|žemės drebėjimų]].
+'''Sprūdis''' – [[Litosfera|litosferos]] plokščių arba jų sluoksnių pasislinkimas žemyn arba aukštyn pagal vertikalaus arba nuožulnaus plyšio ar lūžio plokštumą, kai vienas [[Žemės pluta|žemės plutos]] blokas, nusileidžia kito bloko atžvilgiu. Sprūdžius tiria [[Geologija|geologijos]] mokslo šaka [[tektonika]]. Dėl žemės sprūdžių įvyksta daugelis [[Žemės drebėjimas|žemės drebėjimų]].
 == Sprūdžių rūšys ==
 === [[Nuosprūdis]] ===
+[[Vaizdas:Horstas grabenas.png|thumb|right|250px|Horstai ir grabenai]]
 Litosferos plokštės arba jos sluoksnių pasislinkimas žemyn pagal vertikalaus arba nuožulnaus lūžio ar plyšio plokštumą. Tokiu būdu susidaro:
-* [[Grabenas]] - tai įsmukęs žemės plutos sklypas, kurį iš abejų pusių riboja sprūdžiai. Pavyzdžiui: [[Reinas|Reino]] upės slėnis.
+* [[Grabenas]] – įsmukęs žemės plutos sklypas, kurį iš abejų pusių riboja sprūdžiai. Pavyzdžiui: [[Reinas|Reino]] upės slėnis.
-* [[Tektoninis ežeras|Tektoniniai ežerai]], nes jų dubuo įsiterpęs tarp žemės plutos sprūdžių (pvz: [[Baikalas]].
+* [[Tektoninis ežeras|Tektoniniai ežerai]] – jų dubenys įsiterpę tarp žemės plutos sprūdžių (pvz: [[Baikalas]].
-* [[Įduba|Įdubos]], jos atsiranda vandenynų dugnuose ir kalnuose. Giliausia vandenyno įduba yra [[Marianų įduba]] ([[Ramusis vandenynas]]).
+* [[Įduba|Įdubos]] – atsiranda vandenynų dugnuose ir kalnuose. Giliausia vandenyno įduba yra [[Marianų įduba]] ([[Ramusis vandenynas]]).
 === [[Antsprūdis]] ===
+Litosferos plokščių arba jų sluoksnių pakilimas į viršų pagal lūžio arba plyšio liniją. Čia susidaro:
+* [[Horstas]] – pakilęs žemės plutos luistas, kurį iš abejų pusių riboja sprūdžiai. Tokios kilmės yra [[Švarcvaldas|Švarcvaldo]], [[Vogėzai|Vogėzų]] kalnai.
+* [[Sprūdiniai kalnai]] – kalnuotos sritys, kurias sudaro antsprūdžių iškelti žemės plutos luistai, pakaitomis su sprūdžių nugramzdintais luistais. Kaip pavyzdys: [[Užbaikalė]]s, [[Rytų Afrika|Rytų Afrikos]] [[Kalnas|kalnai]].
+* [[Raukšliniai kalnai]] – kalnai, kuriuos sudaro [[Uoliena|uolienų]] sluoksniai suraukšlėti, vertikalių žemės plutos judesių iškelti aukščiau už aplinkinius plotus. Dažnai tokiuose kalnuose būna ir lūžių, kurie sudaryti iš sprūdžių ir antsprūdžių. Taip susidarė [[Alpės|Alpių]], [[Karpatai|Karpatų]] kalnai.
+=== Giluminis sprūdis ===
-Litosferos plokščių arba jų sluoksnių pakilimas į viršų pagal lūžio arba plyšio liniją. Čia susidaro:
+'''Giluminio sprūdžio''' (dar vadinamo ''giliuoju lūžiu'' arba ''giluminiu lūžiu'')<ref name="VLE">{{cite web |url=https://www.vle.lt/straipsnis/gilieji-luziai/ |title=Gilieji lūžiai |last=Jankauskas |first=Tadas Rimas |website=VLE |access-date=2023-01-03}}</ref> paviršius paprastai būna beveik vertikalus, o papėdė juda į šoną į kairę arba į dešinę ir vertikaliai juda labai nedaug. Šie sprūdžiai atskiria vieną nuo kitos didžiausias Žemės plutos struktūras ir yra iki 60° pasvirę rifto zonos atžvilgiu. Žemynų susidūrimo zonose pasitaiko nuožulnių ir horizontalių giluminių sprūdžių (pvz., Helvečio ir Glaruso antstūmiai Alpėse arba ''McConnellio'' šariažas Uoliniuose kalnuose). Itin gilūs lūžiai, kertantys Žemės mantiją iki 700 km gylio, vadinami ''Benioffo paviršiais''.<ref name="VLE"/>
-* [[Horstas]], tai pakilęs žemės plutos luistas, kurį iš abejų pusių riboja sprūdžiai. Tokios kilmės yra [[Švarcvaldas|Švarcvaldo]], [[Vogėzai|Vogėzų]] kalnai.
-* [[Sprūdiniai kalnai]], tai kalnuotos sritys, kurias sudaro antsprūdžių iškelti žemės plutos luistai, pakaitomis su sprūdžių nugramzdintais luistais. Kaip pavyzdys: [[Užbaikalė|Užbaikalės]], [[Rytų Afrika|Rytų Afrikos]] [[Kalnas|kalnai]].
+Ypatinga giluminio sprūdžio klasė yra ''[[transforminis lūžis]]'', kuris sudaro [[Plokščių tektonika|plokščių]] ribą ir yra seismiškai aktyvūs.<ref name="VLE"/> Ši klasė susijusi su poslinkiu plitimo centre, pavyzdžiui, [[Vandenyno vidurio kalnagūbris|vandenyno vidurio kalnagūbryje]], arba, rečiau, žemyninėje [[Litosfera|litosferoje]], pavyzdžiui, Negyvosios jūros transformacija [[Viduriniai Rytai|Viduriniuose Rytuose]] arba [[Alpių lūžis]] Naujojoje Zelandijoje. Transforminiai lūžiai dar vadinami „konservatyviomis“ plokščių ribomis, nes jie riboja litosferos plokštes, kurios nei susidaro, nei suyra.
-* [[Raukšliniai kalnai]] - tai kalnai, kuriuos sudaro [[Uoliena|uolienų]] sluoksniai suraukšlėti, vertikalių žemės plutos judesių iškelti aukščiau už aplinkinius plotus. Dažnai tokiuose kalnuose būna ir lūžių, kurie sudaryti iš sprūdžių ir antsprūdžių. Taip susidarė [[Alpės|Alpių]], [[Karpatai|Karpatų]] kalnai.
-{{geol-stub}}
 == Literatūra ==
-* S. Agapovas, S. Sakalovas, D. Tichomirovas, "Geografijos žinynas", "Šviesa", 1972 m.
+* S. Agapovas, S. Sakalovas, D. Tichomirovas, „Geografijos žinynas“, „Šviesa“, 1972 m.
-* S. Vaitekūnas, "Enciklopedinis Geografijos žodynas", "Šviesa", 1994 m.
+* S. Vaitekūnas, „Enciklopedinis Geografijos žodynas“, „Šviesa“, 1994 m.
-* V. Kemėšis, A. Linčius, J. Paškevičius, "Enciklopedinis Geologijos žodynas", "Vilniaus universiteto leidykla", 2009 m. ISBN 978-9955-33-468-2
+* V. Kemėšis, A. Linčius, J. Paškevičius, „Enciklopedinis Geologijos žodynas“, „Vilniaus universiteto leidykla“, 2009 m. ISBN 978-9955-33-468-2
 == Nuorodos ==
 * [http://mokytojas.lt/ Sprūdžio apibrėžimas]
-* [http://žodynas.lt/ Terminų žodynas]
+* [http://žodynas.lt/ Terminų žodynas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210119051028/http://xn--odynas-2pb.lt/ |date=2021-01-19 }}
 [[Kategorija:Geologiniai procesai]]