Ambrozijus Kontarinis
Ambrozijus Kontarinis (it. Ambrogio Contarini; g. (?) Venecijoje – m. 1540 m. ten pat) – veneciejiečių diplomatas ir keliautojas.
Kilęs iš žinomos patricijų šeimos, 1474 m. su diplomatine misija buvo pasiųstas į Persiją, kur tarėsi dėl sąjungos prieš Osmanų imperiją sudarymo. Pakeliui lankėsi Austrijoje, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės pietiniuose regionose: važiavo per Belgorodą, Lucką, Žitomirą ir Kijevą. Pastarojo miesto pilyje jį priėmė Lietuvos didžiojo kunigaikščio vietininkas Kijevo kunigaikštystėje Martynas Goštautas.
1475 m. galiausiai pasiekė Isfahaną, kur susitiko su kitu žinomu venecijiečių keliautoju Giosafat Barbaro. 1476 m. gavo paliepimą grįžti, atgal keliavo per Gruziją, Rusiją ir Lenkiją. Kelionė užtruko ilgai. 1477 m. jis dar aplankė Trakus, kur Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio buvo pakviestas į puotą. Aprengtas purpriniais damasto rūbais Kontarinis į pilį buvo atvežtas šešių žirgų traukiama karieta. Galiausiai tais pačiais metais pasiekė gimtinę.
Apie šią kelionę paliko išsamų dienoraštį, kuris „Viaggio de misier Ambrogio С., ambassador al gran-signore Ussum-Cassan, re di Persia“ pavadinimu Venecijoje buvo išleistas 1486 m. Tai vertingas istorijos šaltinis apie viduramžių Europą ir šiaurinę Aziją.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Klimas P. Ambrosio Contarini Venecijos ambasadorius Lietuvoje (1474–1477) // Praeitis. – T. 2. – Kaunas, 1933