Austrijos ekonomika
Austrijos ekonomika | |
Valiuta | Euras |
---|---|
Fiskaliniai metai | sausio 1 - grudžio 31 |
Prekybos partneriai | Europos Sąjunga |
Statistiniai duomenys | |
BVP | 361,791 mlrd $ (2009) |
BVP augimas | ▲ 2,1 % (2010) |
BVP gyventojui | 41800 $ (2011) |
BVP pagal ūkio sektorius | žemės ūkis 1,7 %; pramonė 32,3 %; paslaugos 65,8% (2009) |
Infliacija | 0,4 % |
Darbo jėgos pasiskirstymas pagal ūkio sektorius | žemės ūkis 5,5 %; pramonė 27,5 %; paslaugos 67 % (2005) |
Bedarbystė | ▬ 4,3 % (2011) |
Pagrindiniai pramonės sektoriai | statybos, mašinos, automobiliai ir jų dalys, maistas, metalai, chemikalai, medžio pramonė, popierius, komunikacijos įranga, turizmas |
Užsienio prekyba | |
Eksporto pajamos | 129 mlrd. $ (2009) |
Pagrindiniai eksporto partneriai | Vokietija 28,9 %, Italija 8,4 %, JAV 4,2 %, Šveicarija 4,1 % |
Importo pajamos | 136 mlrd. $ (2009) |
Pagrindiniai importo partneriai | Vokietija 43,6 %, Italija 6,9 %, Šveicarija 5,1 %, Nyderlandai 4,1 % |
Valstybės išlaidos | |
Valstybės įsiskolinimas | 66,5 % nuo BVP |
Tiesioginės įplaukos | 181,2 mlrd. $ |
Tiesioginės išlaidos | 194,4 mlrd. $ |
Bankų reitingavimas | Standard & Poor's: AA+ Fitch: AAA Moody's: Aaa |
Austrija viena iš dvylikos turtingiausių pasaulio šalių pagal BVP (Bendrasis vidaus produktas) ir turi aukštus gyvenimo standartus. Be to jos darbo jėga labai stipri. Šalia labai išvystytos pramonės, tarptautinis turizmas yra svarbiausia valstybės ekonomikos dalis.
Vokietija istoriškai buvo svarbiausia Austrijos prekybinė partnerė ir Austrija buvo labai nuo jos priklausoma. Vis dėlto, kai Austrija tapo Europos Sąjungos nare ji sumažino savo ekonominę priklausomybę nuo Vokietijos. Be to, narystė ES pritraukė užsienio investitorius, o BVP 2006 m. padidėjo 3.3%.
2004 m. Austrija buvo ketvirta pagal turtingumą šalis ES, ją pralenkė tik Liuksemburgas, Airija ir Nyderlandai.
Viena buvo penktas pagal turtingumą regionas Europoje, ji liko už Vidinio Londono, Liuksemburgo, Briuselio ir Hamburgo.
Valiuta
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Austrijoje Euras atsirado 1999 m., vis dėlto visos Austrijos euro monetos nukaldintos tik 2002 m.; skirtingai nuo kitų Euro zonos šalių, kuriose pinigai nukalti tais pačiais metais, kuriais buvo įvestas euras. Aštuoni skirtingi projektai ir tik vienas - su veidu - buvo pasirinktas Austrijos monetų atgalinėms pusėms.
Prieš priimdama eurą 2002 m. Austrija naudojo šilingą, kuris atsirado 1924 m. gruodį. Šilingas buvo panaikintas kartu su Anšliusu 1938 m. ir buvo vėl priimtas 1945 m. lapkritį po Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Žemės ūkis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Produkcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tūkstančiai tonų (2010 m. duomenys) | ||
---|---|---|
1 | Karvės pienas | 3258 |
2 | Cukriniai runkeliai | 3131 |
3 | Kukurūzai | 2168 |
4 | Kviečiai | 1517 |
5 | Miežiai | 777 |
6 | Bulvės | 671 |
7 | Kiauliena | 496 |
8 | Javai | 332 |
9 | Obuoliai | 332 |
10 | Vynuogės | 231 |
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Statistik Austria
- ATX-INDEX VIENNA (%5EATX)
- Article by Nicholas Vardy, Global Investment Expert, on Austria's Economic Growth into 2006 Archyvuota kopija 2006-11-10 iš Wayback Machine projekto.
- Comprehensive current and historical economic data Archyvuota kopija 2013-07-04 iš Wayback Machine projekto.
- World Bank Summary Trade Statistics Austria
- Tariffs applied by Austria as provided by ITC's Market Access Map[neveikianti nuoroda], an online database of customs tariffs and market requirements
Airija |
Albanija |
Andora |
Armėnija |
Austrija |
Azerbaidžanas |
Baltarusija |
Belgija |
Bosnija ir Hercegovina |
Bulgarija |
Čekija |
Danija |
Estija |
Graikija |
Gruzija |
Islandija |
Ispanija |
Italija |
Jungtinė Karalystė |
Juodkalnija |
Kazachija |
Kosovas |
Kroatija |
Latvija |
Lenkija |
Lichtenšteinas |
Lietuva |
Liuksemburgas |
Makedonija |
Malta |
Moldavija |
Monakas |
Norvegija |
Nyderlandai |
Portugalija |
Prancūzija |
Rumunija |
Rusija |
San Marinas |
Serbija |
Slovakija |
Slovėnija |
Suomija |
Švedija |
Šveicarija |
Turkija |
Ukraina |
Vatikanas |
Vengrija |
Vokietija
Europos ekonomika
Europos Sąjungos ekonomika