Bighornas
| Bighornas | |
|---|---|
 Upė Termopolio apylinkėse
| |
| Ilgis | 742[1] km |
| Baseino plotas | 59 270 km² |
| Vidutinis debitas | 112,0 m³/s |
| Ištakos | Vind Riverio kalnagūbris |
| Žiotys | Jeloustounas |
| Šalys |  JAV
|
 Vikiteka |
Bighornas |
Bighornas (angl. Bighorn River) – upė Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vajominge ir Montanoje; Jeloustouno dešinysis intakas (Misūrio baseinas). Prasideda kaip Vind Riveris šiaurės vakarų Vajominge, Uolinių kalnų Vind Riverio ir Absarokos kalnagūbriuose. Aukštupyje teka kalnais į pietryčius, kol pasiekia žemumas vidurio vakarų Vajominge. Toliau upė pasuka į šiaurę ir tekėdama per Oul Kriko kalnus sudaro vaizdingą Vind Riverio kanjoną. Ištekėjusi iš kanjono upė toliau vadinama Bighornu, teka į šiaurę per Big Horno baseiną. Patekusi į Montaną pasuka į šiaurės rytus, sudaro Bighorno kanjoną, kuris skrodžia Žemutinio Bighorno baseiną. Ties Bighorno gyvenviete įteka į Jeloustouną.[2]
Didžiausi intakai: Greibulis, Šošonų upė (kairieji), Nouvudas, Mažasis Bighornas (dešinieji).
Ties Rivertonu ir Bighornu upės vanduo naudojamas drėkinimui. Šiaurinėje Vind Riverio kanjono dalyje patvenkta Boizerio užtvanka.[2]
Pagrindiniai miestai prie Bighorno – Rivertonas, Termopolis, Hardinas. Prie upės yra Vind Riverio ir Krou indėnų rezervacijos. Aplink Bighorno kanjoną sudaryta Bighorno kanjono nacionalinė poilsinė teritorija.[2]
Upės pavadinimas Bighorn River („snieginių avinų upė“) kilęs išvertus indėniškus pavadinimus – krou upę vadina Iisaxpúatahcheeaashisee („didžiųjų snieginių avinų upė“),[3] o grovantrai ʔɔ́tééíníícááh („laukinių avinų upė“).[4]
-
Upė Bighorno kanjone -
Vind Riveris -
Vind Riverio kanjonas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ su Vind Riveriu; atskirai 298 km
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Bighorn River. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- ↑ „Apsáalooke Place Names Database“. Library @ Little Big Horn College.
- ↑ Cowell, A.; Taylor, A.; Brockie, T. (2016). „Gros Ventre ethnogeography and place names: A diachronic perspective“. Anthropological Linguistics. 58 (2): 132–170.