Igoris Girkinas

Igoris Girkinas rus. Игорь Всеволодович Гиркин
Visas vardas	Igoris Vsevolodovičius Girkinas
Gimė	1970 m. gruodžio 17 d. Maskva, Rusijos TFSR
Veikla	Rusijos žurnalistas, karininkas buvęs Donecko Liaudies respublikos gynybos ministras
Alma mater	Maskvos Istorijos–archyvų institutas
Žinomas (-a) už	Karo Donbase veikėjas
Parašas

Igoris Girkinas (rus. Игорь Всеволодович Гиркин, taip pat Igoris Strelkovas (Игорь Иванович Стрелков); g. 1970 m. gruodžio 17 d. Maskvoje) – Rusijos karininkas, žurnalistas, buvęs separatistų karinių pajėgų organizatorius ir vadas Rytų Ukrainoje.

Biografija

Gimęs kariškių šeimoje, nuo vaikystės domėjosi istorija. Nuo 1989 m. ėmė domėtis karo mūšių rekonstrukcijomis ir Baltųjų judėjimo istorija. 1993 m. baigė Maskvos Istorijos–archyvų institutą, tačiau vietoje istoriko profesijos pasirinko kariškio karjerą. 1993–1994 m. atliko būtinąją karinę tarnybą Rusijos ginkluotosiose pajėgose. Pasibaigus būtinajai tarnybai, toliau pasiliko tarnauti pagal kontraktą: iš pradžių – motorizuotų šaulių sudėtyje, vėliau – kariniu žvalgu. Pasak jo paties, atitarnavo 18 metų įvairiuose daliniuose nuo 1993 iki 2013 m., užimdamas postus nuo dalies vado pavaduotojo iki centrinio aparato skyriaus viršininko pavaduotojo.

Dalyvavo kariniuose veiksmuose Padniestrėje 1992 m. birželio–liepos mėn. (Juodosios jūros kazokų kariuomenės 2–jo būrio savanoriu, Košnica–Benderai), Bosnijoje nuo 1992 m. lapkričio iki 1993 m. pabaigos (2–asis Rusų savanorių dalinys, Serbų respublikos kariuomenės 2–oji Podrino lengvųjų pėstininkų ir 2–oji Majevico brigados, Višegradas–Pribojis), Čečėnijoje (166–oji gvardijos atskira motorizuotų šaulių brigada, 1995 m. kovas–spalis, bei specialiuosiuose daliniuose 1999–2005 m.), vykdė specialiąsias užduotis kituose Rusijos regionuose. 1990 m. pabaigoje išleido autobiografinį „Bosnijos dienoraštį“. Rusų žmogaus teisių gynėjų iš „Memorialo“ organizacijos teigimu, I. Strelkovas 2001 m. tarnavo Čečėnijos Vedeno rajono Chatunės kaimo apylinkėse 45–ajame gvardijos specialiajame pulke.

1998–2000 m. rašė į laikraštį „Zavtra“, spausdino reportažus iš Bosnijos, Čečėnijos, kitų Rusijos „karštųjų taškų“, kritikavo oficialios valdžios nacionalinę politiką. Čia susipažino su tuomet žurnalistu dirbusiu Aleksandru Borodajumi. 2011 m. dirbo nepriklausomoje ANNA–News agentūroje korespondentu Abchazijoje. Išėjęs į atsargą, dirbo apsaugos tarnybos viršininku.

Šio straipsnio ar jo dalies neutralumas yra ginčytinas. Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).

Pasak paties I. Girkino, jis yra Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos atsargos pulkininkas, aktyvus 2014 m. Krymo krizės dalyvis. Atvyko į Krymą savo iniciatyva, čia radęs bendraminčių, priešiškai nusiteikusių prieš ukrainiečių valdžią, suformavo sukilėlių dalinį. Vėliau persikėlė į Donbasą, kur ėmė vadovauti regiono maištininkams. 2014 m. gegužės 15 d. paskirtas Donecko Liaudies Respublikos gynybos ministru ir saugumo tarnybos vadovu. Jis ryžtingai kovojo prieš savo dalinių kovotojų plėšikavimus ir kitus nusikaltimus, savo įrašytame vaizdo kreipimesi išreiškė nepasitenkinimą dėl vangaus vietos žmonių jungimosi prie sukilėlių armijos. Jis bandė diegti Rusijos imperijos kariuomenės ir krikščionišką ideologiją savo armijoje (pvz., įsaku uždraudė kariškiams keiktis, šventino cerkvėje karo vėliavą).

Slovjansko apgulties metu I. Girkino daliniai atsitraukė į Donecką, kur jis liepos 1 d. pasiskelbė miesto karo komendantu, galimos miesto apsiausties akivaizdoje čia įvedė karinę padėtį.

Rugpjūčio 14 d. jis atsistatydino iš pareigų „ryšium su perėjimu į kitą darbą“. DLR vadovas Aleksandras Zacharčenka skelbė, neva jis išėjęs mėnesio atostogų, o po to jam bus suteiktos naujos užduotys Novorosijos teritorijoje. Rugsėjo 11 d. I. Girkinas pareiškė, kad negrįš į Donbasą, pakvietė palaikyti prezidentą Putiną, kovoti prieš „penktąją koloną“ Rusijoje. Teigiama, kad atsistatydinimą lėmė nepakankamas karinių veiksmų Donbase palaikymas iš Rusijos pusės. Lapkričio 4 d. I. Girkinui suteiktas Donecko Liaudies Respublikos didvyrio vardas.

Iš Donbaso I. Girkinui grįžus į Maskvą, tarsi pagal komandą jį iš karto pamiršo visi Kremliaus kontroliuojami televizijos kanalai, kurie iki tol šlovino jį kaip didvyrį.

Nuorodos

• Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2014-06-25 iš Wayback Machine projekto. (rusų k.)
• Igoris Girkinas (nytimes.com)