Jan van Huysum
Janas van Heisumas (ol. Jan van Huysum, Jan van Huijsum, 1682 m. balandžio 15 d., Amsterdamas, Nyderlandai – 1749 m. vasario 8 d., Amsterdamas) – XVIII a. pirmos pusės Nyderlandų tapytojas, tapė gėlių ir vaisių natiurmortus.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Janas van Heisumas gimė 1682 m. balandžio 15 d. Amsterdame. Jo tėvas Justas van Heisumas Vyresnysis (1659–1716) buvo tapytojas, kaip ir Jano trys broliai: Justas Jaunesnysis (1685–1707), Jakobas (1688–1740) ir Mikelis (1703–1777). Janas 1704 m. vedė Elisabeth Takens. Po dvejų metų persikraustė į žmonos paveldėtą namą. Janas su Elizabet susilaukė 12 vaikų, tik trys iš jų pergyveno tėvus. Janas van Heisumas tapo pirmaujančiu to meto Olandijos natiurmortų tapytoju. Jo paveikslų kainos siekė 1450 guldenų. Jo kūrinių įsigijo Hesės princas Viljamas, hercogai Orleaniečiai, ATR karaliai ir Prūsijos kunigaikščiai, Orfordo erlas seras Robertas Valpolas. Janas van Heisumas buvo aukštai vertinamas amžinininkų. Houbraken jį pavadino „feniksu tarp gėlių tapytojų“.
Gyvenimo metu Heisumas ypač pavydžiai sergėjo savo tapybos metodų paslaptis, jo mokinė Margareta Haverman (1690/1700–po 1723) esą turėjo palikti dirbtuves dėl didžiulio Heisumo pavydo. Visgi buvo nemažai jo stiliaus imituotojų. Gyvenimo pabaigoje Heisumas buvo pasiturinčiu dailininku. Janas van Heisumas mirė 1749 m. vasario 8 d. Amsterdame. Jo natiurmortuose svarbiausią vietą užima raiškios spalvos. Heisumas vienas pirmųjų pradėjo naudoti šviesų foną savo natiurmortuose. Heisumas yra nutapęs italizuotų peizažų, bet šie laikomi menkesnės meninės vertės nei jo natiurmortai. Pagrindine Heisumo varžove to meto dailėje buvo Rachel Ruysch (1664–1750).
Darbų galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
„Vaisiai ir gėlės“ (apie 1720, Voleso kolekcija, Londonas) -
„Vaisių natiurmortas“ (1722, J. Paul Getty muziejus, Los Andželas) -
„Gėlės vazoje“ (1724, Los Andželo apygardos muziejus, Los Andželas) -
„Natiurmortas su vaisiais ir gėlėmis“ (Amsterdamo valstybinis muziejus) -
„Arkadijos peizažas su Šv. Petru ir Jonu, išgydančiais luošį“ (1724-25, Mauricheisas, Haga)
