Kūgis
Kūgis – geometrinis paviršius, gaunamas statųjį trikampį sukant aplink vieną iš jo statinių, kuris yra sukimosi arba kūgio ašis. Kito statinio nubrėžtas diskas vadinamas pagrindu, o sukamojo trikampio įžambinė vadinama kūgio sudaromąja.[1] Kūgis priskiriamas prie sukinių, kuris gaunamas sukant geometrinę figūrą plokštumoje apie ašį.
Kūgis, kurio viršūnė yra nupjauta plokštuma, lygiagrečia pagrindui, vadinamas nupjautiniu kūgiu, likusi dalis - likutinis kūgis.[2]
Nupjautinio kūgio tūrio radimo formulė: , čia – pagrindų plotai, – aukštinės ilgis.
Nupjautinio kūgio šoninio paviršiaus ploto radimo formulė: , čia – pagrindų spinduliai, – sudaromosios ilgis.
Kūgio šoninio paviršiaus plotas: .
Kūgio paviršiaus plotas: .
Kūgio tūris: .
Kūgio pjūviai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kertant kūginį paviršių plokštuma, gaunamos skirtingos geometrinės figūros: kūgio pjūviai. Priklausomai nuo plokštumos pasvirimo kampo ir santykinės padėties, kūgio pjūviai gali būti apskritimai, elipsės, parabolės arba hiperbolės.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Kelių eismo kūgis
-
Stiklinis piltuvėlis su įdėtu apvaliu filtru
-
„Apollo“ prijungimo sistema
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Valentinas Matiuchinas. Matematika. Teorija. Praktika. – Tiklis:, 2008. – 79 p. ISBN 978-9955-672-08-1
- ↑ Autorių kolektyvas. Matematika. Vadovėlis X klasei ir gimnazijų II klasei II dalis. – Kaunas: Šviesa, 2002. – 149 p. ISBN 5-430-034xx-x