Karlis Dzileja
| Karlis Dzileja latv. Kārlis Dziļleja | |
|---|---|
| Gimė | 1891 m. gruodžio 13 d. Brūžkalniai, Pastendės valsčius |
| Mirė | 1963 m. gruodžio 16 d. (72 metai) Stokholmas |
| Veikla | latvių literatūros tyrinėtojas, žurnalistas. |
Karlis Dzileja (latv. Kārlis Dziļleja, iki 1940 m. latv. Tīfentāls, 1891 m. gruodžio 13 d. Brūžkalniai, Pastendės valsčius – 1963 m. gruodžio 16 d. Stokholmas) – latvių pedagogas, literatūros tyrinėtojas, žurnalistas. Slapyvardžiai Slīpernieks, Ģirts Bezdibens, K. Dzelzkalns, K. Ezerkalns, K. Lībietis, K. Lejnieks.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Baigė Cėsių pedagoginius kursus, studijavo Belgorodo mokytojų institute, baigė Peterburgo aukštuosius komercijos kursus.
1929–1934 m. redagavo literatūrinį žurnalą „Domas“. Parašė monografijas apie G. Merkelį (1935 m.), A. Alunaną (1937 m.) ir kitus latvių kultūros veikėjus. 1944 m. pasitraukė į Švediją. Emigracijoje redagavo latvių išeivijos žurnalus „Brivība“, „Trimdas Arodnieks“.[1]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Latvių raštijos teorija (Latviešu rakstniecības teorija), 1915 m.
- Poetika (Poētika), 1920 m., 1928 m., Gauja, 1985 m.
- Mažoji poetika pagrindinėms mokykloms (Mazā poētika pamatskolām), 1921 m., 1931 m.
- Latvių literatūros istorija (Latviešu literatūras vēsture) 2 t. 1931–1932 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Silvestras Gaižiūnas. Karlis Dzileja. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 264 psl.