Ozonas
| Ozonas | |
|---|---|
  
| |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| CAS numeris | [10028-15-6] |
| Cheminė formulė | O3 |
| Molinė masė | 47,998 g·mol−1 |
| SMILES | [O-][O+]=O |
| Rūgštingumas (pKa) | |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | balkšvai melsvos dujos |
| Lydymosi t° | −192,5 °C |
| Virimo t° | −111,9 °C |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | 0,105 g·100mL−1 (0 °C) |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 | |
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | |
| S-frazės | |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
+142,3 kJ·mol−1 |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi grupė | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Ozonas (O3) – deguonies alotropinė forma, molekulė, kurią sudaro trys deguonies atomai, o ne du, kaip stabilesniame diatominiame O2. Normalioje temperatūroje ir slėgyje ozonas yra balkšvai melsvos, nuodingos dujos.[1]
Daugiausiai ozono, apie 90 proc. yra stratosferoje,[2] žemutiniuose atmosferos sluoksniuose ozono dujų yra tik apie 4 × 10-6 % tūrio.[3]
Savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žemesnėje nei -112 °C temperatūroje virsta į tamsiai mėlyną skystį, o žemesnėje nei -193 °C temperatūroje – į tamsiai mėlyną kietą medžiagą. Ozonas yra stiprus oksidatorius. Ozonas chemiškai labai aktyvus, nes jo molekulės lengvai skyla; susidaręs atominis deguonis energingiau už molekulinį reaguoja su įvairiomis medžiagomis. Nestabilus, skaidosi į įprastinę deguonies formą:
Ši reakcija spartėja didėjant temperatūrai ir mažėjant slėgiui. Kaitinamas greitai skyla ir išskiria daug šilumos, todėl oro ir ozono mišinys, esant didelei ozono koncentracijai, sprogsta.
Nedidelės koncentracijos ozono yra visoje Žemės atmosferoje: pažemėje ozonas laikomas oro teršalu, kenkiančiu plaučiams, o aukštesniuose atmosferos sluoksniuose (apie 20 km virš jūros lygio) ozonas trukdo kenksmingam ultravioletiniam spinduliavimui pasiekti Žemės paviršių.
Gamtoje ozonas susidaro perkūnijos metu arba oksiduojantis spygliuočių medžių sakams. Jis suteikia gaivų kvapą orui spygliuočių miškuose ir po perkūnijos. Ozonas gali susiformuoti iš O2 veikiant stiprioms elektros iškrovoms, pvz., žaibavimui. Tam tikra elektroninė įranga taip pat gali generuoti reikšmingus ozono kiekius.
Ozonas daug didesnis oksidatorius, nei deguonis. Ozonas oksiduoja beveik visus metalus ir daugumą kitų elementų. Leistina tik labai maža jo koncentracija, nes yra daug nuodingesnis už smalkes. Ozonui reaguojant su automobilių išmetamais teršalais susidaro smogas. Ozonas chemiškai daug aktyvesnis už deguonį. Kai kurios medžiagos (fosforas, alkoholis) ozone užsiliepsnoja, kaučiukas tampa labai trapus, o dažai, veikiami ozono, išblunka.
Gavyba ir naudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ozonas gaunamas veikiant deguonį arba orą ultravioletiniais spinduliais, elektros išlydžiu, skaidant peroksidus. Ozonas naudojamas vaistams, sintetiniams tepalams gaminti, įvairioms medžiagoms šalinti iš nuotekų, oro ir vandens dezinfekavimui, balinimui.
Žodžio kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ozono terminą 1839 m. pirmasis pavartojo vokiečių chemikas Kristianas Fridrichas Šionbainas (1799–1868 m.). Jis žodį kildino iš gr. ozon -> ozein (kvepėti), dėl labai specifiško ozono kvapo lietaus metu ir ypač po lietaus.
Poveikis sveikatai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad žmogaus sveikatai kyla pavojus, kai ozono koncentracija viršija 180 μg/m³ arba per aštuonias valandas yra 110 μg/m³.[4]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vilhelmas Skominas. Ozonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 185-186 psl.
- ↑ Chemistry in Context: Applying Chemistry to Society, McGraw-Hill Higher Education, 2009, p. 58, ISBN 978-0-07-304876-5
- ↑ Zita Dzedulionienė. Chemija: vadovėlis VIII–X klasei: suaugusiųjų ir savarankiškam mokymuisi. Kaunas: Šviesa, 2009, 101 p. ISBN 978-5-430-05433-5.
- ↑ NAVICKAS, Juozas. Specialioji fizika. Vilnius: Arvida, 2008, 153 p. ISBN 978-9955-896-35-7.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Feldmanas Fricas, Guntis Rudzytis. Neorganinė chemija. Vertimas į lietuvių kalbą 1992.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Apie atmosferos ozoną Archyvuota kopija 2017-08-17 iš Wayback Machine projekto.