Pereiti prie turinio

Togas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Togo Respublika
pranc. République Togolaise
Togo vėliava Togo herbas
Vėliava Herbas
Himnas„Mūsų protėvių žemė“

Togas žemėlapyje
Valstybinė kalba prancūzų
Sostinė Lomė
Didžiausias miestas Lomė
Valstybės vadovai
 • valdovas/prezidentas
 • Ministras pirmininkas
 • -
 
Faure Gnassingbé
Victoire Tomegah Dogbé
-
Plotas
 • Iš viso
 • % vandens
 
56 785 km2 (125)
4,2 %
Gyventojų
 • 2017
 • Tankis
 
7 691 915 (102)
116,6 žm./km2 (93)
BVP
 • Iš viso
 • BVP gyventojui
2009
5,612 mlrd. $ (-)
826 $ (-)
Valiuta CFA frankas (XOF)
Laiko juosta
 • Vasaros laikas
GMT (UTC +0)
UTC +/-X
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
Nuo Prancūzijos
1960 m. balandžio 27 d.
Interneto kodas .tg
Šalies tel. kodas +228

Togo Respublika (Togas) – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Gana vakaruose, Beninu rytuose, Burkina Fasu šiaurėje ir Gvinėjos įlanka pietuose.

Pagrindinis straipsnis – Togo istorija.
Dar žiūrėti: Vergų krantas (Benino civilizacija)

Dabartinio Togo teritorijos pietinėje dalyje nuo seno vystėsi Benino civilizacija. Pietinis Togas, pietryčių Gana ir Beninas sudarė šios civilizacijos kultūrinį regioną, kuris nuo XVI a. vadintas Vergų krantu. Čia gyveno įvairios gbe grupės tautos. Dabartinio Togo teritorija buvo apgyvendinta daugiausia eve tautos, kuri išvystė aukšto lygio kultūrą ir sukūrė ankstyvuosius politinius darinius. Šiek tiek šiauriau jorubai sukūrė Atakpamės valstybę. Pakrantėje, netoli dabartinio Anecho uosto smulkias valstybėles sukūrė genai. Šiaurinė Togo dalis buvo daugiau veikiama iš Sahelio civilizacijos (daugiausia iš mosių valstybių). Ten susikūrė gentinės karalystės Basari, Kabu, Čokosi (su centru Mango), Kotokoli (su centru Sokodėje).

Europiečiai (portugalai ir olandai) Vergų kranto pakrantėje pasirodė XV a. XVII a. europiečiai dalį Vergų kranto (dabartinio Benino pakrantę) pavertė vienu stambiausiu vergų prekybos tašku, tuo tarpu dabartinio Togo pakrantė dėl natūralių uostų pakrantėje trūkumų palyginus ilgai liko nekolonizuota. Britų imperijai įsitvirtinus Akanalande (Ganoje) vakaruose, o Prancūzijos imperijai - Dahomėjoje rytuose, XIX a. pabaigoje Vokietija įsiterpė tarp jų. Negaudami sutikimo įsikurti iš vietos pakrančių karalysčių - Anecho ir Agbodrafo, vokiečiai sudarė sutartį su mažo Togo kaimelio vaduku, ir tai davė pradžią jų kolonijai, o kartu šalies pavadinimui.

Sverbdamiesi į šalį gilyn, vokiečiai gavo teritorijas vakaruose iki pat Voltos upės ir suformavo Togolando koloniją. 1918 m., Vokietijai pralaimėjus karą, Togolandas buvo padalintas išilgai tarp Britanijos ir Prancūzijos. Vakarinė dalis (Britų Togolendas) ilgainiui buvo integruotas į Ganą (beveik sutampa su jos Voltos provincija), o Prancūzija išlaikė teritoriją kaip atskirą koloniją - Prancūzijos Togolandą. Nepriklausoma Togas tapo 1960 m. balandžio 27 d. Netrukus po nepriklausomybės šalyje įsigalėjo diktatūra, ir 1967 m. į valdžią atėjo diktatorius gen. Étienne Eyadéma, sugebėjęs išsilaikyti iki mirties. Jam mirus 2005 m. valdžią paveldėjo jo sūnus Faure Gnassingbé.

Politinė sistema

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Togo politinė sistema.

Togas – prezidentinė respublika[1].

Vykdomoji valdžia susideda iš penkeriems metams renkamo prezidento (dabartinis - Faure Gnassingbé) ir vyriausybės, kuriai vadovauja prezidento skiriamas ministras pirmininkas (Edem Kodjo). Įstatymų leidžiamoji valdžia yra 81 vietų Nacionalinis Susirinkimas, kurio nariai renkami penkerių metų kadencijai. Parlamente šiuo metu dominuoja dabartinį prezidentą palaikanti Togiečių susibūrimo partija. Opozicinės partijos oficialiai leidžiamos, tačiau praktikoje neturi didelių galimybių daryti poveikį.

Nors 1991 m. šalyje buvo legalizuota daugiapartinė sistema, o 1992 metais priimta demokratinė konstitucija, lig šiol kyla skandalai dėl lyderių piktnaudžiavimo valdžia, opozicijos varžymo, rinkimų klastojimo, žmogaus teisių pažeidimų.[2]

Administracinis suskirstymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Togo regionai.

Togas skirstomas į 5 regionus (régions) (sostinės skliausteliuose):

Regionai skirstomi į 30 prefektūrų ir 1 komuną.

Pagrindinis straipsnis – Togo geografija.

Pietinę šalies dalį užima pelkėta, lagūnų išraižyta pajūrio žemuma. Toliau šiaurėje plyti Uači plynaukštė su vyraujančiu 60-90 m aukščiu ir geležingu dirvožemiu. Likusią dalį užima plynaukštės ir kalvynai į kuriuos įsiterpia Atakoros kalnai. Juose yra aukščiausia šalies vieta - Agu kalnas (986 m).

Svarbiausios šalies upės yra Voltos intakas Oti (su intakais Kumagu, Kara) bei į Atlanto vandenyną tekantis Monas (su intakais Anijė ir Amu). Prie jūros telkšo didžiausias šalyje Togo ežeras.

Klimatas tropinis. Vidutinė metinė oro temperatūra svyruoja nuo 27,5 °C prie jūros iki 30 °C šiaurėje. Lietingasis laikotarpis būna balandžio-liepos ir rugsėjo-spalio mėnesiais. Žiema nuo Sacharos pučia vėjas harmatanas.

Didžiąją dalį Togo teritorijos užima savanos. Kalnų šlaituose auga miškai.

Pagrindinis straipsnis – Togo ekonomika.

Žemės ūkis yra pagrindinė Togo veikla, kurioje dirba apie 60 % visos darbo jėgos. Pagrindinė žemės ūkio produkcija yra manijokai, soros, kukurūzai, ryžiai, sorgai, ankštiniai augalai, bei batatai. Pagrindinė pelno žemės ūkio produkcija yra kava, kakava, produktai iš palmių, medvilnė, riešutai. Auginamos avys, ožkos, galvijai, kiaulės.

Togo ekonomikai svarbi žvejyba. Didelio masto fosfatų kasyba vyksta Akumapės mieste yra svarbiausias Togo verslas. Taip pat kasami maži kiekiai chromo, boksitų, klinčių, geležies. Šalyje eksploatuojami maži marmuro karjierai.

Keli šalies gamintojai prekiauja maisto produktais, alkoholiniais gėrimais, drabužiais, avalyne, baldais. Fosfatų, cemento, bei rankų darbo daiktais prekyba yra svarbi Togo ekonomikai.

Togo importas dažniausiai būna didesnis už eksportą. Importuojamos prekės, tokios kaip įvairūs įrengimai, plataus vartojimo prekės, naftos produktai. Eksportuojami fosfatai, medvilnė, kakava, kava.

Togo mainų partneriai yra Gana, Kinija, Prancūzija, Kanada.

Pagrindinis straipsnis – Togo demografija.
Togo moterys Sokodé mieste.

Pagal gyventojų skaičių Togas užima 101 vietą (6 619 000 gyventojų (2009))[3]. Dauguma žmonių (65 %) gyvena kaimuose ir užsiima žemdirbyste. Togo gyventojų populiacija nuo 1961 (nepriklausomybės atgavimas) iki 2003 padidėjo 5 kartus.[4]

Etninės grupės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Togo afrikinė populiacija dalinama į maždaug 40 etninių grupių, iš kurių didžiausios yra eviai gyvenantys šalies pietuose (46 %) ir kabajai gyvenantys šiaurėje (22 %). Didžiausia gyventojų koncentracija yra pietinėje šalies dalyje, kur gyvena eviai ir genai. Ties Atakpamės miestu koncentruojasi jorubų etninė subgrupė ifiai (3,2 %). Vidurinė šalies dalis (Centrinis regionas) – labai retai gyvenama (apie 10 % šalies gyventojų), tačiau pasižymi ypač didele etnine įvairove. Čia didžiausia etninė grupė – akeba-akposso (3,8 %). Šiauriniame Toge gyvena gurmai (16,1 %), basari, kotokoli, čokosi ir kitos tautelės. Ne afrikiečiai sudaro 9,9 % šalies gyventojų.

Dauguma togiečių išpažįsta vietinius tikėjimus (51 %), taip pat yra daug krikščionių (29 %) ir musulmonų (20 %)[5]

Pagrindinis straipsnis – Togo kultūra.

Togo kultūrą labai įtakoja daug vietinių genčių, tarp kurių didžiausią yra eve. Tarp kitų galima pažymėti mina, tem, čamba ir kabre tautas.

Oiciali Togo kalba yra Prancūzų kalba, tačiau vietiniai kalba ir kitomis Gbe kalbų šeimos kalbomis - eve, mina ir aja.

Nepaisant krikščionybės ir islamo populiarumo, beveik pusė Togo gyventojų išpažįsta animizmą.

Eve žmonės žimomi dėl savo garsiųjų ibeji skulptūrų. Šalis turi daug liaudies muzikos tradicijų, nes kiekviena atskira ten gyvenanti gentis gali pasigirti savitu muzikos stiliumi.

Vienas žymiausių Togo futbolininkų Emmanuel Adebayor

Dalyvavimas olimpinėse žaidynėse

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Togas olimpinėse žaidynėse.

Togas siunčia savo sportininkus į kiekvienas vasaros olimpines žaidynes nuo 1972 m. 2008 m. Togas pelnė savo vienintelį medalį vienoje kanojų rungtyje.

Kaip ir visoje Afrikoje, Toge yra populiariausias futbolas. Togo vyrų futbolo rinktinė 2006 m. pirmą kartą istorijoje pateko į pasaulio futbolo čempionatą. 2010 m. rinktinė pateko į 2010 m. Afrikos Tautų taurės turnyrą Angoloje, tačiau likus dienai iki čempionato pradžios Togo rinktinės autobusą apšaudė Kabindos teroristai, keli žaidėjai sužaloti, žuvo trenerio asistentas, autobuso vairuotojas ir rinktinės atstovas spaudai. Rinktinė iš turnyro pasitraukė.[6]

Iš Togo yra kilę keli žymūs visame pasaulyje futbolo žaidėjai - Emmanuel Adebayor (kuris pasitraukė iš rinktinės 2010 m. balandžio 12 d.), Mohamed Kader ir Alaixys Romao.

Kita informacija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vikižodynas
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Togas