Academia.edu no longer supports Internet Explorer.
To browse Academia.edu and the wider internet faster and more securely, please take a few seconds to upgrade your browser.
2021, Archivum Lithuanicum
https://doi.org/10.33918/26692449-23014…
8 pages
1 file
Anksčiausia, ką prisimenu, tai Williamo R. Schmalstiego kaliošai, arba purvabridžiai, kaip tais laikais mėginta sakyti. Vilniaus universitete tada buvau aspirantas (dabar būčiau doktorantas), Schmalstiegas 1986 m. buvo atvykęs į Vilnių su savo dukra rudens semestrui rinkti medžiagos savo angliškai rašysimai Lietuvių kalbos istorinei sintaksei. Daug lijo, ir Schmalstiegas ant batų dar apsiaudavo kaliošus, tikrus kaliošus, tokius, kokius atsimenu vaikystėje matęs Maksimonių kaime įsispiriant, kai bobutė eidavo žalosios milžt. Vilniuje tada kaliošai jau nebebuvo atpažįstami kaip realiai funkcionuojantis apavas, gal tik kaip koks istorizmas ar kaimą nostalgizuojančios literatūros ornamentas. Kai atėję į Baltų filologijos katedrą matydavom kertelėje suglaustus kaliošus, žinojom, kad Schmalstiegas jau universitete – gal bibliotekoj, gal paskaitoj.
Problemos, 2015
Po karštos vasaros šiek tiek pavėluotai atėjo liūdna žinia: liepos mėnesį netekome ilgamečio „Problemų“ redkolegijos nario, žinomo Baltijos šalių mokslo filosofo ir mokslo organizatoriaus, Tartu universiteto profesoriaus Reino Vihalemmo. [...]
Karo archyvas, 2007
raudonosios armijos 16-oji lietuviškoji šaulių diviZija: kelias nuo suFormavimo iki katastroFos prie aleksejevkos (1941-1943 m. vasaris-kovas) Dr. Rimantas ZIZAS Lietuvos istorijos institutas Įvadas. Raudonosios armijos sudėtyje Vokietijos-sssR karo frontuose kariavo 16-oji lietuviškoji šaulių divizija (toliau-16 LšD). Kitoje fronto linijos pusėje vokiečiams nepavykus suformuoti analogiškos karinės frontinės formuotės-ss lietuvių legiono (divizijos), raudonajai lietuviškajai divizijai šio karo istorijoje atitenka išskirtinė vieta: ji buvo didžiausias svetimoje armijoje Vokietijos-sssR karo metais suformuotas ir fronte veikęs lietuviškas junginys, jam buvo lemta nueiti sunkų ir sudėtingą, didžiulių nuostolių ir kančių pareikalavusį kovos kelią. Jokia kita Antrojo pasaulinio karo metų lietuviška karinė formuotė neturi tokios gausios ir įvairios istoriografijos. objektyviai tai, be abejo, lėmė ilgas sovietmetis, šio laikotarpio sovietų valdžios Lietuvoje politiniai, propagandiniai uždaviniai ir poreikiai. šios divizijos ir sovietinio ginkluoto pogrindžio Lietuvoje veikla buvo lietuvių tautos "visaliaudinio" priešinimosi nacistinei Vokietijai išraiška. Galima kalbėti apie du svarbiausius jų raiškos būdus: Raudonosios armijos lietuviškasis junginys atstovavo lietuvių tautai ir vykdė jos politinę valią karo frontuose, o sovietiniai (raudonieji) partizanai šią misiją atliko vokiečių užnugaryje. 16 LšD istorija atskleista J. Dobrovolsko monografijoje 1 , kituose šio autoriaus darbuose 2 , archyvinių dokumentų ir medžiagos rinkiniuose 3 , fotoalbumuose 4 , divizijos karių atsiminimų, publicistinio
Colloquia, 2024
Lietuvių literatūros pamokų turinys visais laikais svariai lemia atrinktų rašytojų ir kūrinių žinomumą visuomenėje, daro įtaką ir jų vietai literatūros, kultūros kanone. "Mokyklinių" autorių atrankos procesas grindžiamas vertybėmis ir principais, tuo metu gajais konkrečioje kultūroje, švietimo sistemoje. Svarstant apie literatūrinį ugdymą sovietmečiu, neretai teigiama, jog viena buvo nurodoma programose, vadovėliuose (oficialioji pusė), o kita priklausė nuo mokytojo, nuo asmenybės drąsos ir kompetencijų. Nesistengiant užginčyti šio teiginio norisi pastebėti, kad iki šiol nėra išsamiai aptarta, kaip buvo formuojamas oficialusis sovietmečio mokyklinis literatūros kanonas, kokie konkretūs žmonės prie jo daugiausia dirbo, kokius sprendimus ir kodėl priėmė ar/ir galėjo priimti. Viena svarbiausių su švietimo tyrimais, mokyklinių programų ir vadovėlių rengimu susijusių institucijų sovietmečio Lietuvoje buvo LTSR švietimo ministerija ir prie jos 1958 m. įkurtas Mokyklų mokslinio tyrimo institutas (1972 m. pervadintas Pedagogikos mokslinio tyrimo institutu), kuriame veikė Lietuvių kal
LOGOS, 2017
Rimvydas mulevičius gimė 1957 m. vilniuje. Jaunystėje būsimasis menininkas dirbo tuometiniame vilniaus valstybiniame dramos teatre scenos montuotoju, vėliau-dailininku dekoratoriumi ir butaforu. Kūrybinėje teatro atmosferoje pajuto, kad tolesnis jo gyvenimo kelias turėtų sietis su menu. Tad 1980 m. įstojo į vilniaus dailės institutą (dab. vilniaus dailės akademiją), kur monumentaliosios tapybos katedroje 1986 m. baigė vitražo specialybę. Po studijų R. mulevičius buvo paskirtas dėstytoju į vda Kauno fakultetą, kuriame dirba jau daugiau kaip trisdešimt metų, vadovauja Piešimo studijai, yra šios studijos profesorius. Keletą dešimtmečių dailininko pagrindiniu raiškos objektu buvo vitražas. autorius yra įgyvendinęs
Acta historica universitatis Klaipedensis, 2013
Straipsnyje tiriamas XVI a. antrosios pusės-XVII a. pr. į Žemaitiją atvykusio ir čia įsitvirtinusio bajorijos elito atstovų žemėvaldos formavimas, atsižvelgiant į vietos komunikacijos tinklą ir prekybos rinkų arealų kryptis. Straipsnyje apžvelgiami svarbiausi Žemaitijos vandens ir sausumos keliai, kurie potencialiai galėjo turėti įtakos formuojamų valdų galimybėms. Analizuojamas keturių į Žemaitiją atvykusių bajorų evangelikų, bažnyčių fundatorių, giminių-Skaševskių, Radziminskių, Stabrovskių ir Gruževskių-žemėvaldos formavimas. Tyrimo rezultatai rodo, kad atvykę bajorai valdas formavo ne tik jau anksčiau užfiksuotoje Žemaitijos ašyje pietryčiai-centras-šiaurės vakarai. Šios giminės tai darė nuosekliai ir apgalvotai, išdėstydamos savo valdas pagal susisiekimą su prekybos rinkomis ir susiformavusius vandens bei sausumos kelius. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: bajorija, žemėvalda, valdų kompleksai, vandens ir sausumos keliai.
Contact information & mainly a list of publications and presentations.
Samlaren: tidskrift för svensk litteraturvetenskaplig forskning, 2007
Материалы по Археологии, Истории и Этнографии Таврии XXVII, 2022
This article analyses different types of lamps uncovered from medieval layers in Chersonese. All the types were widespread in the Mediterranean – Black Sea area; almost all of them appeared in the Early Byzantine Period and existed throughout the Middle Ages, and some are still produced. Yet their use in Chersonese had its own specifics: some types appeared somewhat later than in other territories of the Empire; others, for example, the lamps with a solid stem with intercepts or lamps with a glass tube for wick, were absent, and the proportion of different types changed over time. The first glass vessels used in Chersonese as lighting devices similarly to other centres of the Byzantine world were conical goblets with a rounded or pointed bottom, which predominated in the fourth and fifth centuries. In the sixth century, conical lamps with a drop-shaped stem appeared and existed in Chersonese up to the end of the city, although in other centers of the Byzantine world they have been fixed exclusively in the early Byzantine complexes. Lamps with a narrow hollow stem, which appeared in the late fifth century, predominated through the Early Byzantine Period. Later on, they were replaced by lamps with a small hollow drop-shaped stem, revealed in Chersonese in the assemblages dated up to the late thirteenth century. Vessels with a short spherical stem used in other byzantine centers from the early Byzantine period, in Chersonesos occur in deposits of the 13th century, with the exception of one specimen found in the complex from the eleventh–twelfth centuries. The same can be said about the lamps with a cylindrical stem drawn from the body of the vessel: in other Mediterranean regions, they were in use from the Early Byzantine Period, while in Chersonese they occurred exclusively in the eleventh – twelfth centuries assemblages. Solid long stems, fashioned separately from the body of the vessel, were found not only in the eleventh – twelfth centuries assemblages, but also in those from a later period. There are only two finds of the lamps featuring a long stem with a spherical ending in Chersonese, originating from the assemblages dated from the second half of the sixth and the thirteenth centuries, which, in general, corresponds to the period of existence of this type of lamps in other centers. Numerous and various handled lamps will be the subject of a separate publication.
2008
Library History Today Blog 2, 2024
Journal of Retailing and Consumer Services, 2022
https://recursivecolonialism.com/manifest/, 2020
Revista de Psicologia, 2019
Advanced Pharmaceutical Bulletin
Conservation Biology, 2004
Global Journal of Computer Science and Technology
Journal of Law Medicine & Ethics, 2003
CHI '99 extended abstracts on Human factors in computer systems - CHI '99, 1999
Chinese Sociological Review, 2016