In memoriam: Susitikimai su Williamu R. Schmalstiegu (1929–2021)

A r c h i v u m L i t h u a n i c u m 23, 2021 ISSN 1392-737X, p. 397–404 https://doi.org/10.33918/26692449-23014 Giedrius Subačius University of Illinois at Chicago, Lietuvos istorijos institutas, Vilnius In memoriam: susitikimai su Williamu r. schmalstiegu (1929–2021) anksčiausia, ką prisimenu, tai Williamo r. schmalstiego kaliošai, arba purvabridžiai, kaip tais laikais mėginta sakyti. vilniaus universitete tada buvau aspirantas (dabar būčiau doktorantas), schmalstiegas 1986 m. buvo atvykęs į vilnių su savo dukra rudens semestrui rinkti medžiagos savo angliškai rašysimai Lietuvių kalbos istorinei sintaksei. daug lijo, ir schmalstiegas ant batų dar apsiaudavo kaliošus, tikrus kaliošus, tokius, kokius atsimenu vaikystėje matęs maksimonių kaime įsispiriant, kai bobutė eidavo žalosios milžt. vilniuje tada kaliošai jau nebebuvo atpažįstami kaip realiai funkcionuojantis apavas, gal tik kaip koks istorizmas ar kaimą nostalgizuojančios literatūros ornamentas. Kai atėję į baltų filologijos katedrą matydavom kertelėje suglaustus kaliošus, žinojom, kad schmalstiegas jau universitete – gal bibliotekoj, gal paskaitoj. dabar apie tuos kaliošus galvoju kaip apie schmalstiego praktiškumą, nebijojimą išsiskirti, nekonformizmą, tiesiog drąsą. bet jis pats tada galbūt manė, kad toks apavas bus kaip tik sovietinei lietuvai ar jos klimatui. atsimenu, besišnekučiuodamas su kitais lingvistais apie Lietuvos vardo kilmę, ar tai iš upelio Lietauka pavadinimo, ar dar iš kur atsiradusį, schmalstiegas pasakė, kad Lietuvos vardas padarytas tiesiog iš lietaus, ir plati šypsena išdavė jį gerai žinant lingvistinius argumentus prieš tokį teiginį. bet taip poetiškiau. schmalstiego lietuvių kalbos vadovėlyje (rašytame su bendraautoriais leonardu dambriūnu ir antanu Klimu) yra toks tekstas: GraŽi diena Šiandien yra labai graži diena. dangus grynas – nė debesėlio. profesorius vitkus eina pasivaikščioti. […] Jis eina pas savo sūnų, daktarą vitkų. […] dr. vitkus gyvena priemiestyje, kur visuomet geras oras. […] – Gražus dangus, ar ne? – sako profesorius. – puikus oras, tačiau ateina lietus, – atsako sūnus. 397 In memoriam: Susitikimai su Williamu R. Schmalstiegu (1929–2021) 2012 m. Williamas r. sCHmalstieGas sKaito praneŠimĄ aabs KonFerenCiJoJe ilinoJaus universitete ČiKaGoJe; Giedriaus subaČiaus FotoGraFiJa Į profesoriaus Jono palionio paskaitas apie literatūrinės (rašomosios) lietuvių kalbos istoriją schmalstiegas ateidavo savais batais. tai buvo lituanistams studentams skaitomas privalomas kursas, bet schmalstiegas irgi buvo priimtas jo klausytis. Klausiausi to kurso ir aš, kaip palionio aspirantas, tiesiog kartojau tą kursą, išklausytą kažkada dar studijų metais, bet dabar jau viską įsirašinėjau į magnetofono kasetes. schmalstiegas paskaitų nepraleisdavo, visada sėdėdavo pirmame suole, klausydavo susikaupęs, bet klausimų po paskaitos paprastai neužduodavo, bent jau jų neatsimenu. na, ir mados tokios klausti tada nebūdavo. po to, grįžęs į ameriką, schmalstiegas parašė ir išleido lietuvių kalbos sintaksės knygą. tiek ir teatsimenu iš tų sovietinių laikų. na, dar galėčiau pridurti, kad man labai patiko schmalstiego dukros vardas Roxanne (kaip aleksandro makedoniečio žmonos), bet su ja pačia tada pabendrauti neteko. praėjo daug metų, ir 1997 m. schmalstiegas nutarė savo penn state university pensilvanijoje, steit Koledžo mieste, surengti konferenciją, skirtą pirmosios lietuviškos knygos jubiliejui pažymėti. pakvietė ir mane, ne taip seniai ėmusį dirbti Čikagoje, lituanistikos katedroje ilinojaus universitete. specialiai tai konferencijai rašiau pranešimą apie mažvydo tekstų iškraipymus, padarytus beretušuojant ir perspausdinant. nelabai orientavausi amerikos geografijoje, nusipirkau lėktuvo bilietą iki detroito ir maniau, kad jau būsiu arti schmalstiego namų, tik išsinuomosiu mašiną ir greitai pas jį nuvažiuosiu. bet važiuoti teko dar beveik visą dieną. schmalstiego namuose buvau mielai priimtas, įspūdį padarė jo lituanistinė biblioteka ir lova, kurioje jis pasakojo nakvojus daug įžymių jį lankiusių žmonių – zigmą zinkevičių ir kitus (dabar išvardyti jų jau nebegaliu). tik man pačiam į tą lovą atsigulti neteko, mane pas save apgyvendino schmalstiego dukters šeima, tik ne roxanne’os, o lindos. dar ir parodą atsimenu, kurią universitete schmalstiegas suorganizavo: daug įvairiausių senųjų lietuviškų raštų knygų, leistų lietuvoje ir ne lietuvoje, netgi keli tomai vokietijoje leistos Jono bretkūno biblijos, kurių kainos buvo astronominės. paklaustas schmalstiegas pakomentavo: „aš neperku tų knygų, paprašau leidyklos egzemplioriaus, man atsiunčia, o aš parašau recenziją.“ schmalstiegas garsėjo sugebėjimu rašyti įvairiausių knygų recenzijas. Kai 1998 m. kūrėm žurnalą Archivum Lithuanicum, pakvietėm schmalstiegą į redkolegiją, jis mielai sutiko. ir retas žurnalo tomas liko be jokios schmalstiego recenzijos. prof. philipas baldis, apžvelgdamas schmalstiego kūrybos kelią, pastebėjo, kad jo recenzijos sudaro keletą šimtų puslapių. recenzijos – kaip mokslinio dialogo forma. Žinoma, ne recenzijos schmalstiego kūryboje svarbiausia. Kažkuriais metais rašydami Archivum Lithuanicum projektą lietuvos mokslo tarybai turėjome pateikti redkolegijos narių publikacijų sąrašus. tada jau visi dirbom kompiuteriais, bet ne visi jie būtinai buvo suderinami, ir iš schmalstiego gavau daugybę puslapių ne iš eilės susidėliojusių keistai koduotų jo publikacijų sąrašų, kurių atnarplioti gerai turbūt net nepajėgiau. bet vis tiek buvo visiškai aišku, kad iš visų redkolegijos narių schmalstiego sąrašas pats įspūdingiausias. daugybė knygų ir straipsnių iš lituanistikos, prūsistikos, indoeuropeistikos. prof. phillipas baldis ir prof. pietro’as u. dinis 2004 m. suregistravo schmalstiego bibliografiją, kuri tada sudarė 19 knygų, 220 straips- 399 In memoriam: Susitikimai su Williamu R. Schmalstiegu (1929–2021) Williamo r. schmalstiego laiškas dukrai lindai iš maskvos po apie pusę metų trukusios Fulbrighto stažuotės vilniuje, 1986 m. gruodžio 22 d. 400 Archivum Lithuanicum 23 401 In memoriam: Susitikimai su Williamu R. Schmalstiegu (1929–2021) 1970 m. ii baltistų kongreso metu lietuvoje: Williamas r. schmalstiegas (kairėje) ir Jonas Kazlauskas; skaidrė daryta schmalstiego aparatu nių ir 115 recenzijų (iš viso 354), daug jų dar parašė ir po 2004-ųjų. schmalstiegas buvo ir visada liks pasauline lituanistikos ir baltistikos, ypač prūsistikos, žvaigžde. amerikietis lingvistas, dar jaunystėje labai gerai išmokęs lietuvių kalbą, su bendraautoriais išleidęs lietuvių kalbos vadovėlį angliškai, iš kurio daugelio leidimų kalbos mokėsi net kelios amerikiečių kartos, turėjęs daug draugų ir bičiulių lietuvių, latvių, baltistų, mylėjęs lietuvą, ne vieną sykį joje lankęsis ir sovietmečiu, ir vėliau. liko schmalstiego laiškų. Čia pateikiu vieno 2012 m. spalio 9 d. elektroninio laiško ištraukų, iš jų matyti jo lietuvių kalbos mokėjimas. schmalstiegas mane guodė, kai jam skundžiausi, kad nesiseka anglų kalbos artikelių suvaldyti (visiško autentiškumo dėlei nieko nekeičiu ir nesužymiu diakritikų): mielas Giedriau, nereikia atsiprasyti uz tavo anglu kalba. as buciau labai dekingas, jeigu as taip gerai rasyciau lietuviskai, kaip tu angliskai. as pastebejau, kad musu universitete yra daug stipriu rusu mokslininku, kurie nemoka vartoti anglu kalbos artikeli. is kitos puses kvailiausi zmonos mokytojai, kurie kalba angliskai visa gyvenima siuo atveju niekada neklysta. as pats nesuprantu taisykliu, pvz. mes sakome ‘during World War ii’ (be artikelio) o is kitos puses ‘during the second World War’ (su artikeliu). nesuprantu skirtumo priezasties. 402 Archivum Lithuanicum 23 Williamas r. schmalstiegas viešbutyje „King George“ atėnuose, Graikijoje, 2015 m. rudenį; roxanne’os bolinger fotografija akivaizdu, kad jis mokėjo lietuviškai puikiai. ir žinojo ar jautė, kaip su tuo antrojo pasaulinio karo artikeliu iš tiesų yra (istorinės sintaksės specialistas!), bet susimenkindamas norėjo sumenkinti mano silpnybes. iš to paties laiško apie jo pažintis su amerikos lituanistais: aciu uz tavo pastabas apie dambriuno straipsni. Kaip tu zinai, zurnalas Gimtoji kalba buvo isleistas Cikagoje. redaktorius buvo l. dambriunas. redakcine komisija: p. Jonikas, a. salys (mano profesorius universitete) ir pranas skardzius. asmeniskai pazinojau visus. buvau to zurnalo prenumeratas. perskaitau dabar daug to zurnalo straipsniu ir rasau angliskai santrauku. nezinau ar galesiu isspausdinti. iki siol negalvojau apie tai. prieš porą dešimtmečių lietuvos mokslo biurokratai buvo susigalvoję, kad labiausiai vertins tuos mokslo straipsnius, kurie spausdinti isi (thomson) žurnalų sąraše. Į jį patekti ne angliškai leidžiamiems žurnalams būdavo beveik neįmanoma, bet biurokratai vis tiek mokslininkus spaudė, ir ne tik genų ar žvaigždžių spektrų skaičiuotojus, bet ir grafemų bei metonimijų tyrėjus. tada teiravausi schmalstiego, ką jis žino apie tą isi žurnalų sąrašą amerikoje, ar jo universitetinė karjera kaip nors nuo jo priklausė. po keleto dienų gavau elektroninį atsakymą: schmalstiegas sakė klausęs savo bibliotekos 403 In memoriam: Susitikimai su Williamu R. Schmalstiegu (1929–2021) bibliotekininkų apie sąrašą, tie turėjo paieškoti, paieškoję surado. schmalstiegas sakė, tikrai, sąrašas atrodantis įdomus, ir dar padėkojo, kad informavome apie jį. bet per savo ilgametę humanitaro mokslininko karjerą amerikoje su isi sąrašu susidūręs nebuvo. schmalstiegas buvo tas profesorius, kuris apie 1970 m. kvietė vilniaus universiteto profesorių Joną Kazlauską atvykti pas jį skaityti paskaitų. Jis labai norėjo nugalėti visas biurokratines kliūtis tam kvietimui įgyvendinti ir jau buvo daug nuveikęs, kad amerikiečiai jį priimtų. tačiau prof. Kazlausko likimas buvo tragiškas, manoma, kad ir dėl tų pastangų vykti į ameriką sovietų valdžia jį nužudė. 2007 m. ilinojaus universitetas Čikagoje sumažino lituanistinių programų apimtis, uždarė magistro ir daktaro programas lituanistikos katedroje, paliko tik atskirus lituanistinius kursus. Gal apie porą metų stengėmės ieškoti moralinės ir kitokios paramos tarp institucijų, mokslininkų, visuomenės narių amerikoje ir lietuvoje. ir tada sužinojau paslaptį, kažkas universitete man pašnibždėjo į ausį, kad prof. schmalstiegas universitetui dovanojo 1000 dolerių, kad būtų išlaikytos minėtos programos neuždarytos. oficialiai universitetas mums net nepranešė, kad tokią paramą buvo gavęs. buvo laiko tarpsnis, kai schmalstiegas prašė manęs siuntinėti jam įrašytas lietuvos televizijos „panoramos“ laidas. mat anksčiau buvo turėjęs galimybę gauti, kad ir kiek pasenusių, lietuviškų tv programų per kažkokius senovinius kabelinius tinklus. bet laikui bėgant tie tinklai lietuviškos produkcijos atsisakė. tada jau lietuvos tv įdėdavo savo programų į internetą, ir atsisiuntęs „panoramas“ internetu, įrašydavau į Cd diskus ir paštu siųsdavau schmalstiegui iš Čikagos į pensilvaniją. siuntinėdavau gal metus kitus, kol schmalstiegas įsigijo tokį kompiuterį, su kuriuo pats galėjo „panoramas“ pasižiūrėti. 2004 m. prof. baldis ir prof. dinis parengė straipsnių rinkinį, „festšriftą“ schmalstiego jubiliejui. ta proga iš italijos tame renginyje dalyvauti atvyko dinis, aš prisijungiau iš Čikagos. videoįspūdžių apie renginį galima pasižiūrėti čia: https://vimeo. com/503916734. paskutinį kartą mačiau schmalstiegą skaitantį pranešimą 2012 m. mūsų organizuotoje aabs konferencijoje ilinojaus universitete Čikagoje. Žmogus schmalstiegas buvo toks, koks gal norėtum pats būti, bet niekada nebūsi. sąmojingas, malonus, nuolatos besišypsantis, turintis subtilų humoro jausmą, pasakojantis linksmas istorijas. atrodė tiesiog nemokantis supykti. Giedrius subačius Gauta 2021 m. rugsėjo 11 d. Department of Polish, Russian and Lithuanian Studies University of Illinois at Chicago 601 S. Morgan St. Chicago IL 60607, U.S.A. XIX amžiaus istorijos skyrius Lietuvos istorijos institutas Tilto g. 17 LT-01101 Vilnius, Lietuva el. p.: subacius@uic.edu 404 Archivum Lithuanicum 23