Drafts by Sigita Kraniauskienė
The Second World War and the subsequent geopolitical transformation led to major migration proces... more The Second World War and the subsequent geopolitical transformation led to major migration processes. They touched most of the Eastern European territories and some of the border regions (in particular, the former Eastern Prussia territory), where the consequences of the shifting of political borders radically changed the structure of the population. When the local population (voluntarily or enforced) left their home, new citizens arrived to their places. These newly populated areas began to be formed in today's Poland, Lithuania as well as in Russia and Ukrainia and other border regions of Eastern Europe. The postwar situation of these territories and their further development shows many similarities and many differences. In some regions prewar local inhabitants played a role furthermore. But in other places, like todays Kaliningrad territory they were nearly wept out. The Klaipeda and the Kaliningrad region then parts of the Soviet Union, experienced certain flows of Russian-speaking people/population (mainly to the cities), and they became the territory of the Soviet Union. The geopolitical dependence of these territories was determined by the policy of their accommodation, colonization and ideological indoctrination. This policy shaped and changed the specific social and ethnic composition, the identity, the cultural and communal relations between the inhabitants of such territories. The workshop is dedicated to Eastern European regions, which, at the end of the Second World War, lost a part or most of the indigenous population, and where new societies were created and shaped during the postwar period. Some of these regions / territories have been extensively researched, others are still awaiting more detailed analysis (for example, the northernmost territory of the former Eastern Prussia, the Klaipeda region). We want to invite scholars to study Sovietisation especially in terms of border regions and migratory processes, to discuss the political system and aspects of the occupation regime-as the locals remaining in the regions affected by geopolitical transformation adapted to the postwar new society-and how the newcomers were integrated here. We like to discuss the following issues and questions:-What new national / ethnic groups went to these regions, why they moved to the new places and what kind of relationship(s) they developed to the locals.-How the postwar political ideological changes and the arising ideological conflicts between the past and the reality influenced the identity and communal relations of locals and foreigners.-How the old prewar and new postwar identities differed. Can we find processes of integration or separation of these identities? In which way is the influence of old or new ideological images into identities and the separation of communities reflected in family photographs?-Which aspects of cultural and communicative memory shaped the identity of the locals and the arrivers under the new geopolitical conditions of the postwar period?
Books by Sigita Kraniauskienė
Klaipėdos diskursai 1990-2010 m.: sociologinė miesto tapatybių rekonstrukcija, 2012
6 sk. "Socialinės brandos žymenys: atsiskyrimo nuo tėvų trajektorijos ir veiksniai". Kn. Lietuvos šeima. Tarp tradicijos ir naujos realybės. Red. Vlada Stankūnienė, Aušra Maskauskaitė. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas, 2009
This chapter deals with the transition to adulthood in Lithuania during the second half of the 20... more This chapter deals with the transition to adulthood in Lithuania during the second half of the 20th century and the beginning of the 21st century. The main focus of the analysis is the timing of transitional events of a person such as the first time a person moves out of the parental home, the first cohabitation, the first marriage, and the birth of the first child. Transitional trajectories of young Lithuanians reveal different patterns during the period. Remarkable changes in transition trajectories were caused by the transformation of educational and employment structures and by the shifting system of cultural values in the contexts of WWII, post-war recovery, industrialization, and political changes at the end of the 20th century. The patterns of transition to adulthood are explored along with two features. The first feature is generations (or different birth cohorts), and the second one is gender. Three generations (born before 1940, born in 1940–1960, born after 1960) reveal different models of transition to adulthood because findings suggest the existence of three home leaving patterns in Lithuania from the middle of the 20th century till now. The first generation experienced late and prolonged home leaving, early and rapid home leaving is a remarkable feature of the second one, and the last generation exhibits postponed and delayed home leaving. Moreover, the different time that the transitional events take place for males and females has been historically determined by social expectations toward gender roles. The data of the “Generations and Gender Survey” are used in the analysis.
Keywords: adulthood, transition to adulthood, transitional events, leaving the parental home, youth, cohorts, generations, gender.
Klaipėdos kraštas 1945–1960 m.: naujos visuomenės kūrimasis ir jo atspindžiai šeimų istorijose, 2019
Autoren: Sigita Kraniauskiene; Silva Pocytė; Ruth Leiserowitz; Irena Šutinienė.
Klaipėdos kraštas 1945–1960 m.: naujos visuomenės kūrimasis ir jo atspindžiai šeimų istorijose, 2019
Authors: Sigita Kraniauskiene; Silva Pocytė; Ruth Leiserowitz; Irena Šutinienė.
Klaipėdos kraštas 1945–1960 m.: naujos visuomenės kūrimasis ir jo atspindžiai šeimų istorijose. Sigita Kraniauskienė; Silva Pocytė; Ruth Leiserowitz; Irena Šutinienė. Klaipėdos universiteto leidykla., 2019
Po antrojo pasaulinio karo Klaipėdos krašto nerasime dabartiniame Lietuvos administraciniame žemė... more Po antrojo pasaulinio karo Klaipėdos krašto nerasime dabartiniame Lietuvos administraciniame žemėlapyje, tačiau tai istorinė, kultūrinė teritorija, egzistuojanti daugelio sąmonėje kaip itin savitas Lietuvos regionas, paženklintas politinių, demografinių, socialinių virsmų, kurie po antrojo pasaulinio karo suformavo visiškai kitokią visuomenę, nei buvo iki tol.
Monografija apie naujos visuomenės kūrimąsi Klaipėdos krašte pagrįsta ne tik rašytinių istorinių šaltinių analize, bet ir ikonografine medžiaga bei įvykių amžininkų pasakojimais –gyvenimo ir šeimų istorijomis. Jose atsiskleidžia pokario Klaipėdos krašto paveikslas. 97 informantai – krašto vietiniai senbuviai, lietuviai iš įvairiausių Lietuvos kampelių, kitakalbiai atvykėliai iš buvusių sovietinių respublikų – yra šios knygos bendraautoriai. Šios knygos tikslas-analizuoti Klaipėdos krašto pokario kasdienybę ir visuomenės formavimosi procesus, tokius, kokie jie likę šio krašto naujosios visuomenės atmintyje. Knyga išleista Klaipėdos universiteto leidykloje, spausdino UAB „Druka“.
XX a. pabaigoje įvykę svarbūs Lietuvai ir pasauliui politiniai, socialiniai bei ekonominiai pokyč... more XX a. pabaigoje įvykę svarbūs Lietuvai ir pasauliui politiniai, socialiniai bei ekonominiai pokyčiai savitai paveikė jaunimo integraciją visuomenėje, t. y. tapsmą visateisiu visuomenės nariu. Užsienio šalyse ir Lietuvoje vėlėjanti jaunimo socialinė branda tiek politikams, tiek mokslininkams kelia klausimus dėl ateities visuomenės perspektyvų ir raidos. Siekiant prisidėti ieškant atsakymo į šiuos klausimus ir buvo paruošta ši studija. Joje siekiama išanalizuoti perėjimo į socialinę brandą proceso Lietuvoje XX a. penktajame–XXI a. pirmajame dešimtmečiais struktūrinę kaitą ir įvertinti destandartizacijos, individualizacijos, deinstitucionalizacijos bei pliuralizacijos poveikį jai.
Studijos empirinės informacijos šaltinis – longitiudinio Kartų ir lyčių tyrimo antrosios bangos duomenys, surinkti 2009 m. Kartų ir lyčių tyrimas yra tarptautinio daugiau kaip 20 pasaulio šalių vykdomo tyrimo dalis. Lietuvoje šį tyrimą atlieka Lietuvos socialinių tyrimų instituto Demografinių tyrimų centras. Pristatomoje studijoje naudojami duomenys yra retrospektyvinio pobūdžio, o tai drauge su didele plataus amžiaus spektro respondentų, gimusių nuo 1930 iki 1986 metų, imtimi leidžia išsamiai nagrinėti vyrų ir moterų tranzicijos į socialinę brandą procesą Lietuvoje.
Šioje studijoje taikomi tiek tradiciniai ir ankščiau Lietuvoje naudoti analizės metodai, tiek nauji – užsienio mokslininkų ir autorės sukuti bei Lietuvoje adaptuoti tyrimo būdai.
Studiją sudaro šeši skyriai ir išvados. Pirmajame skyriuje aptariamos teorinės studijos gairės. Antrajame suformuojama studijos metodologija ir apžvelgiami duomenys. Trečiajame skyriuje aptariamas socialinės brandos kalendoriaus struktūra ir jos pokyčiai Lietuvoje XX a. penktajame– XXI a. pirmajame dešimtmečiais. Ketvirtajame skyriuje nagrinėjama tranzicijų tvarkaraščių specifika ir kaita vyrų ir moterų gimimo kohortose. Penktajame skyriuje siekiama atskleisti normatyviuosius tranzicijos modelius ir nustatyti destandartizacijos poveikį jiems. Šeštajame skyriuje nagrinėjamos perėjimo į socialinė brandą trajektorijos.
Important political, social and economic changes in the world and Lithuania at the end of the XX century left particular marks on the patterns of youth’s integration into society and becoming of its full member. Delayed social adulthood among young people in Lithuania and other countries became an issue for politicians and scientists discussing about the prospects of social development in the near future. This study is a contribution to the discussion. It aims to explore structural changes of the process of transition to adulthood in Lithuania over the second part of the XX-th and the first decade of the XXI-st centuries and to test the effects of destandartization, individualization, deinstitutionalization and pluralism on those changes.
Empirical data of the study was collected in 2009, during the second wave of longitudinal research of Generations and gender program (GGP). The international GGP research covers more than 20 countries. In Lithuania GGP was managed by Demographic Research Center of Lithuanian Social Research Institute. The data used in this study is more retrospective. Its reliable samples cover wide range of age groups born between 1930 and 1986 and allow comprehensive analysis of the process of transition to adulthood among males and females in Lithuania.
The study is based on traditional methods of data analysis as well as on original models, proposed by European social scientists and adapted to the Lithuanian social context by the author.
The study consists of six chapters. The first chapter starts with the discussion of theoretical assumptions and models describing transition to adulthood. Methodology and empirical data are presented in the second one. The third chapter provides overview of structure of transitional calendar to adulthood and its changes over the second part of the XX-th and the first decade of the XXI-st centuries in Lithuania. Transitional timetables and their peculiarities of various male and female birth cohorts are explored in the next chapter. The fifth chapter displays normative models of the transition and effect of destandartization. The study is finalized by picturing diverse paths of transition to adulthood.
More Info: The study is written in Lithuanian.
Publisher: Lietuvos socialinių tyrimų centras
Journal Name: Gyventojų studijos. Nr.2. ISSN 2029-8625
Publication Date: 2011
Book chapters by Sigita Kraniauskienė
Sovietmečio atmintis gyvenimo istorijose. 2014. (D. Leinartė, L. Žilinskienė, S.Kraniauskienė, I... more Sovietmečio atmintis gyvenimo istorijose. 2014. (D. Leinartė, L. Žilinskienė, S.Kraniauskienė, I. Šutinienė, I.Gečienė) Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
Knygos 5 skyriuje nagrinėjamas „sovietinės nostalgijos“ reiškinys ir jo konceptualizacija. Pristatoma nostalgijos diferenciacija į restauracinę ir refleksyvią, „gerąją“ ir „blogąją“. Analizuojama, kaip ir kokia sovietmečio nostalgija atsiskleidžia dabartinių Lietuvos gyventojų ir iš jos emigravusiųjų sovietmečio prisiminimuose. Detaliai pristatomos sovietmečio nostalgiją lemiančios kompleksinės priežastys: sovietinio socialumo, vėlyvojo socializmo habituso, komunistinio teisingumo ir socialinio saugumo, aiškaus gyvenimo scenarijaus ir bendruomenės šventės ilgesys ir romantizavimas. Atskleidžiama, kaip šis ilgesys siejasi su istoriniu laikotarpiu ir žmogaus gyvenimo eigos specifika, amžiaus tarpsniais.
Longitudinal Methods in Youth Research: Understanding Young Lives Across Time and Space, 2024
This chapter analyses the features, specifics, and challenges of a longitudinal youth study in Li... more This chapter analyses the features, specifics, and challenges of a longitudinal youth study in Lithuania after the political, economic, and social system transformation of the 1990s. The authors discuss the study's methodological framework, which draws on qualitative empirical material—life history interviews and mixed methods data that captures retrospective stories of the past that include the period of youth when the socialisation of different birth cohorts took place in different periods of history. This analysis is based on life history interviews, collected within the framework of the implemented projects aimed at the twentieth century generations in Lithuania. The chapter reveals research designs that seek to understand the interplay between time, age, gender, geographic location, historical period, individual agency, and adaptive and structural factors to analyse young people’s experiences of social change related to socialisation and integration.
Gimę socializme: pirmoji sovietmečio karta. 2016. (L. Žilinskienė, S. Kraniauskienė, I. Šutinienė) Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
1 skyrius knygoje: Gimę socializme: pirmoji sovietmečio karta. 2016. (L. Žilinskienė, S. Kraniaus... more 1 skyrius knygoje: Gimę socializme: pirmoji sovietmečio karta. 2016. (L. Žilinskienė, S. Kraniauskienė, I. Šutinienė) Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
Skyriuje aptariama, kaip pirmąją sovietinę kartą, gimusią 1945–1959 m., ,,konstravo“ tam tikros socialinės bei demografinės struktūros. Analizuojamas šios kartos patirties laukas jaunystės gyvenimo tarpsnyje, kurį po Antrojo pasaulinio karo, įsitvirtinant sovietinei sistemai, naujai politinei socialinei ir ekonominei tvarkai, struktūrino socialinės, ekonominės bei ideologinės tuometinio gyvenimo sąlygos. Pagrindinis dėmesys yra skiriamas tapsmui suaugusiuoju – reikšmingam gyvenimo eigos tarpsniui, žyminčiam asmens integraciją į visuomenę. Šiai analizei yra panaudotos sakytinių ir rašytinių gyvenimo istorijų teksto dalys, kurios atliekant analizę buvo tematiškai koduojamos. Koduojant buvo atrenkamos su perėjimu į suaugystę susijusios temos, apimančios penkis to perėjimo įvykius: atsiskyrimą nuo tėvų šeimos, edukacijos baigimą, darbinės karjeros pradžią, partnerystės ir šeimos kūrimą bei tapsmą tėvais. Į analizę buvo įtrauktos ir šios temas papildančios potemės, apimančios ideologinės veiklos, edukacijos eigos, darbinės veiklos, perėjimo iš edukacijos į darbo sferą, būsto gavimo patirtis. Taip pat buvo siekiama fiksuoti, kaip šiose patirtyse matomi, suvokiami ir vertybiškai jaučiami gyvenimo eigos modernėjimą bei transformacijas sovietmečiu žymintys procesai – standartizacija / destandartizacija, institucionalizacija / deinstitucionalizacija, kurie yra fiksuoti demografiniuose šios amžiaus kohortos tyrimuose. Tekstas paremtas projekte „Sovietmečio atmintis Lietuvos gyvenimo istorijose: viešųjų ir privačiųjų diskursų sąryšiai“ 2012 m. surinkta interviu medžiaga ir demografiniais duomenimis iš „Kartų ir lyčių tyrimo“, atlikto Lietuvoje 2009 m.
The Soviet Past in the Post-Socialist Present. Methodology and Ethics in Russian, Baltic and Central European Oral History and Memory Studies. Edited ByMelanie Ilic, Dalia Leinarte. Routledge., 2016
Research into the Soviet past as it has developed in the social sciences and humanities since the... more Research into the Soviet past as it has developed in the social sciences and humanities since the collapse of the Soviet system has inevitably involved issues of ethical evaluation. On one hand, the timeframe itself requires taking a clear stance on values and ethics. Public discourse about memory is confronted by a normative evaluation scheme based on images of ‘the good old days’ and ‘the bad Soviet past’ and on the justification or condemnation of historical events. On the other hand, an emphasis on ethics in the study of the Soviet period presents a pressing methodological problem which has to be resolved by researchers in selecting the recollections of witnesses, oral histories or life-story narratives. The researcher must circumvent the methodological trap of ideological public discourse and analyse the historical meanings of experiences.
Soviet and Post-Soviet Lithuania – generational experiences, 2022
This chapter addresses the ways in which certain social and demographic processes describe the la... more This chapter addresses the ways in which certain social and demographic processes describe the last Lithuanian Soviet generation (born in the late 1960s and 1970s). The primary focus is directed to the analysis of the demographic changes that took place in the life course of this generation during the period of transition to adulthood. It is essential to identify how this period of life was structured after the collapse of the Soviet system and under changing social, economic and ideological conditions, as well as with the development of a new political, social and economic order in the 1990s. The following events of the transitional phase are analysed here: leaving the parental home
completing education, starting work for the first time
first partnerships
and giving birth to the first child. The aim is to reveal the ways in which these specifically changing experiences during the transition to adulthood reflect distinctive formation features of the last Soviet generation and how these experiences delimit this generation from both previous and subsequent generations. The chapter also surveys the ways these experiences reflect transformational processes of the life course in terms of standardisation/de-standardisation and institutionalisation/de-institutionalisation, which took place in the 1990s. The chapter draws on the secondary analysis of demographic data. This chapter draws on the demographic data from the Generations and Gender Survey (Kart ir lyči tyrimas) conducted in 2006–2009 in Lithuania, the data on the period between 1990 and 2011 gained from the Department of Statistics of Lithuania (Statistics Lithuania) and the materials of the survey conducted under the project The Last Soviet Generation in the Changing Contexts of Modernity (Paskutinioji sovietmečio karta kintančios modernybės kontekstuose).
Journal Articles by Sigita Kraniauskienė
Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2013
Svarstant išsivysčiusių valstybių socialinės politikos prielaidas vis dažniau atkreipiamas dėmesy... more Svarstant išsivysčiusių valstybių socialinės politikos prielaidas vis dažniau atkreipiamas dėmesys į tai, kad intensyvūs visuomenės raidos procesai kelia riziką kartų solidarumui kaip asmens gerovės aplinkai. Tai verčia domėtis tiek funkciniu kartų solidarumo aspektu, kaip šeimos viduje organizuojami paramos mainai tarp skirtingų kartų, tiek normatyvine šios paramos mainų aplinka, kiek vertybinės nuostatos stiprina tėvų ir suaugusių vaikų atsakomybę už visapusę vienas kito priežiūrą šeimoje, kas vadinama familizmu, ir kiek tokia atsakomybė traktuojama kaip valstybės prievolė, ką galima pavadinti defamilizmo nuostatomis. Straipsnyje, remiantis 2009 m. atlikto Kartų ir lyčių tyrimo duomenimis, svarstomi klausimai apie tarpgeneracinę funkcinę paramą Lietuvos šeimose, normatyvinį solidarumą ir visuomenėje įsitvirtinusias nuostatas, išreiškiančias visuomenės palankumą konkrečiam socialinės gerovės rėžimo tipui. Funkcinė parama tarp skirtingų kartų, jos teikimas ir gavimas apima tris konkrečios pagalbos rūšis: emocinę paramą, materialinę paramą ir pagalbą prižiūrint nesavarankiškus šeimos narius – mažamečius vaikus bei senus ar neįgalius tėvus. Taip pat straipsnyje įvertintas Lietuvoje egzistuojantis normatyvinio kartų solidarumo lygis kitų šalių kontekste, ir kiek visuomenės deklaruojamos nuostatos gali būti laikomos socialine norma.
Current discussions in European countries about welfare policy focus on the issue how rapid social changes undermine intergenerational solidarity as a basic precondition of personal wellbeing. Therefore, intergenerational solidarity becomes a very important research area to explore several issues: (1) functional solidarity, or how exchanges of mutual assistance and support are organized among different generations within family; (2) normative solidarity, or how attitudes of familism/defamilism strengthen/weaken reciprocal support of adult children and their parents and what are expectations towards state’s support for family. The article is a study about social attitudes concerning various welfare regimes, normative and functional solidarity in Lithuanian families. The empirical data is taken from the Generation and Gender Program survey done in Lithuania in 2009. In our analysis of functional intergenerational solidarity we cover three areas of mutual assistance: emotional support, material or financial support, and assistance in taking care of dependent family members – children and elders. The issue of normative solidarity in Lithuania is also explored within the international context and how attitudes about intergenerational solidarity might be interpreted as a functioning social norm.
More Info: The articles is written in Lithuanian.
Filosofija. Sociologija, 2020
The article discusses methodological issues in how to explore and interpret intra-cohort and intr... more The article discusses methodological issues in how to explore and interpret intra-cohort and intragenerational variability within the theoretical framework of the life-course paradigm. Starting with an assumption that social variation within one generation and its permanence over the time should be explained as a sociological fact, we propose methodological guidelines on how to approach the topic of intragenerational variability in the analysis of narratives of family histories. To demonstrate how to analyse and read empirical data, we present three life stories of women, born in 1936, who migrated to Klaipėda Region, Lithuania, after World WarII. The narrative analysis, supported with demographical data, shows how the early experience of socialization is eventually translated into ethnic differences and solidifies the structure of intragenerational variability.
Keywords: generation, cohort, life course, social change, methodology, intrageneration-al variability.
Sociologija. Mintis ir veiksmas
Santrauka. Remiantis tarpgeneracinėmis solidarumo bei konflikto teorijomis, straipsnyje analizuoj... more Santrauka. Remiantis tarpgeneracinėmis solidarumo bei konflikto teorijomis, straipsnyje analizuojama senelių pagalba prižiūrint anūkus Lietuvoje. Straipsnis pagrįstas 2009 metais Demografinių tyrimų instituto atlikto „Kartų ir lyčių tyrimo“ duomenimis, kurie parodė, kad aktyviausiai senelių vaidmuo yra atliekamas nuo 50-ties iki 65-rių metų, o apie pusė anūkus prižiūrinčių senelių dar ir dirba. Svarbiausi veiksniai, lemiantys senelių dalyvavimą prižiūrint anūkus, yra senelių lytis, santuokinis statusas, subjektyvus sveikatos vertinimas bei tai, ar gyvena kartu su anūkas, ar atskirai. Siekiant nustatyti senelių dalyvavimo prižiūrint anūkus sąsajas su jų gerove, naudotas Demografinių tyrimų institute sukurtas gerovės indeksas, susijęs su demografiniais procesais. Paaiškėjo, kad senelių dalyvavimas prižiūrint anūkus susijęs ne su visais, bet tik tam tikrais senelių gerovės aspektais. Straipsnyje ir aptariama šių skirtingų gerovės aspektų diferenciacija pagal anūkų priežiūros pagalbos t...
Sociologija. Mintis ir veiksmas
Sociologams empiriškai nagrinėjant socialinį identitetą, kyla klausimas, ar mokslininkų įgyvendin... more Sociologams empiriškai nagrinėjant socialinį identitetą, kyla klausimas, ar mokslininkų įgyvendinama socialinė kategorizacija, konkrečiam socialiniam dariniui priskirianti skiriamuosius socialinius požymius, kaip šio darinio identiteto pagrindą, suteikia teisę kalbėti apie tokio identiteto egzistavimą? Į šį klausimą ieškoma atsakymo, pasitelkiant kokybinį generacijų (kohortinių kartų) identiteto – XX a. Lietuvoje – tyrimą. Straipsnyje aptariama bendroji identiteto sąvokos samprata ir jos sąsajos su autobiografiniu pasakojimu, apibrėžiamos kolektyvinio ir individualiojo identiteto sąvokos, teoriškai įvardijamas socialinio identiteto konstravimo procesas socialinės grupės ir socialinės kategorijos atvejais, analizuojamas nominalusis ir realusis identiteto matmenys.
Sociologija. Mintis ir veiksmas
Šiame straipsnyje analizuojamos biografinio metodo teorinės-metodologinės pozicijos, jų genezė be... more Šiame straipsnyje analizuojamos biografinio metodo teorinės-metodologinės pozicijos, jų genezė bei esminės problemos. Biografinis metodas – tai viena iš sociologinės metodologijos krypčių, apimanti ne tik praktinius socialinio tyrimo metodus, bet ir tam tikras pamatines teorines sociologines pozicijas. Straipsnyje nagrinėjamas dviejų pagrindinių biografinio metodo tradicijų –“generalizuojančios“, besiremiančios pozityvistinėmis metodologijos nuostatomis, ir “individualizuojančios“, atstovaujančios žinojimo, fenomenologinės sociologijos bei hermeneutikos pozicijoms, - teorinis metodologinis ginčas. Biografija ir sociologija pastaruoju metu gana dažnai drauge minimos lietuviškame sociologiniame diskurse. Šis derinys gali sužadinti mintis apie autobiografinį sociologinio darbo rezultatų apibendrinimą bei sociologinį reflektyvumą; ir nors tai būtų įdomus analizės objektas, šiame straipsnyje bus kalbama apie kitą šio derinio variantą – biografinį metodą sociologijoje. Biografinio metodo ...
Filosofija-sociologija, Nov 30, 2023
Lithuanian Historical Studies
Uploads
Drafts by Sigita Kraniauskienė
Books by Sigita Kraniauskienė
Keywords: adulthood, transition to adulthood, transitional events, leaving the parental home, youth, cohorts, generations, gender.
Monografija apie naujos visuomenės kūrimąsi Klaipėdos krašte pagrįsta ne tik rašytinių istorinių šaltinių analize, bet ir ikonografine medžiaga bei įvykių amžininkų pasakojimais –gyvenimo ir šeimų istorijomis. Jose atsiskleidžia pokario Klaipėdos krašto paveikslas. 97 informantai – krašto vietiniai senbuviai, lietuviai iš įvairiausių Lietuvos kampelių, kitakalbiai atvykėliai iš buvusių sovietinių respublikų – yra šios knygos bendraautoriai. Šios knygos tikslas-analizuoti Klaipėdos krašto pokario kasdienybę ir visuomenės formavimosi procesus, tokius, kokie jie likę šio krašto naujosios visuomenės atmintyje. Knyga išleista Klaipėdos universiteto leidykloje, spausdino UAB „Druka“.
Studijos empirinės informacijos šaltinis – longitiudinio Kartų ir lyčių tyrimo antrosios bangos duomenys, surinkti 2009 m. Kartų ir lyčių tyrimas yra tarptautinio daugiau kaip 20 pasaulio šalių vykdomo tyrimo dalis. Lietuvoje šį tyrimą atlieka Lietuvos socialinių tyrimų instituto Demografinių tyrimų centras. Pristatomoje studijoje naudojami duomenys yra retrospektyvinio pobūdžio, o tai drauge su didele plataus amžiaus spektro respondentų, gimusių nuo 1930 iki 1986 metų, imtimi leidžia išsamiai nagrinėti vyrų ir moterų tranzicijos į socialinę brandą procesą Lietuvoje.
Šioje studijoje taikomi tiek tradiciniai ir ankščiau Lietuvoje naudoti analizės metodai, tiek nauji – užsienio mokslininkų ir autorės sukuti bei Lietuvoje adaptuoti tyrimo būdai.
Studiją sudaro šeši skyriai ir išvados. Pirmajame skyriuje aptariamos teorinės studijos gairės. Antrajame suformuojama studijos metodologija ir apžvelgiami duomenys. Trečiajame skyriuje aptariamas socialinės brandos kalendoriaus struktūra ir jos pokyčiai Lietuvoje XX a. penktajame– XXI a. pirmajame dešimtmečiais. Ketvirtajame skyriuje nagrinėjama tranzicijų tvarkaraščių specifika ir kaita vyrų ir moterų gimimo kohortose. Penktajame skyriuje siekiama atskleisti normatyviuosius tranzicijos modelius ir nustatyti destandartizacijos poveikį jiems. Šeštajame skyriuje nagrinėjamos perėjimo į socialinė brandą trajektorijos.
Important political, social and economic changes in the world and Lithuania at the end of the XX century left particular marks on the patterns of youth’s integration into society and becoming of its full member. Delayed social adulthood among young people in Lithuania and other countries became an issue for politicians and scientists discussing about the prospects of social development in the near future. This study is a contribution to the discussion. It aims to explore structural changes of the process of transition to adulthood in Lithuania over the second part of the XX-th and the first decade of the XXI-st centuries and to test the effects of destandartization, individualization, deinstitutionalization and pluralism on those changes.
Empirical data of the study was collected in 2009, during the second wave of longitudinal research of Generations and gender program (GGP). The international GGP research covers more than 20 countries. In Lithuania GGP was managed by Demographic Research Center of Lithuanian Social Research Institute. The data used in this study is more retrospective. Its reliable samples cover wide range of age groups born between 1930 and 1986 and allow comprehensive analysis of the process of transition to adulthood among males and females in Lithuania.
The study is based on traditional methods of data analysis as well as on original models, proposed by European social scientists and adapted to the Lithuanian social context by the author.
The study consists of six chapters. The first chapter starts with the discussion of theoretical assumptions and models describing transition to adulthood. Methodology and empirical data are presented in the second one. The third chapter provides overview of structure of transitional calendar to adulthood and its changes over the second part of the XX-th and the first decade of the XXI-st centuries in Lithuania. Transitional timetables and their peculiarities of various male and female birth cohorts are explored in the next chapter. The fifth chapter displays normative models of the transition and effect of destandartization. The study is finalized by picturing diverse paths of transition to adulthood.
More Info: The study is written in Lithuanian.
Publisher: Lietuvos socialinių tyrimų centras
Journal Name: Gyventojų studijos. Nr.2. ISSN 2029-8625
Publication Date: 2011
Book chapters by Sigita Kraniauskienė
Knygos 5 skyriuje nagrinėjamas „sovietinės nostalgijos“ reiškinys ir jo konceptualizacija. Pristatoma nostalgijos diferenciacija į restauracinę ir refleksyvią, „gerąją“ ir „blogąją“. Analizuojama, kaip ir kokia sovietmečio nostalgija atsiskleidžia dabartinių Lietuvos gyventojų ir iš jos emigravusiųjų sovietmečio prisiminimuose. Detaliai pristatomos sovietmečio nostalgiją lemiančios kompleksinės priežastys: sovietinio socialumo, vėlyvojo socializmo habituso, komunistinio teisingumo ir socialinio saugumo, aiškaus gyvenimo scenarijaus ir bendruomenės šventės ilgesys ir romantizavimas. Atskleidžiama, kaip šis ilgesys siejasi su istoriniu laikotarpiu ir žmogaus gyvenimo eigos specifika, amžiaus tarpsniais.
Skyriuje aptariama, kaip pirmąją sovietinę kartą, gimusią 1945–1959 m., ,,konstravo“ tam tikros socialinės bei demografinės struktūros. Analizuojamas šios kartos patirties laukas jaunystės gyvenimo tarpsnyje, kurį po Antrojo pasaulinio karo, įsitvirtinant sovietinei sistemai, naujai politinei socialinei ir ekonominei tvarkai, struktūrino socialinės, ekonominės bei ideologinės tuometinio gyvenimo sąlygos. Pagrindinis dėmesys yra skiriamas tapsmui suaugusiuoju – reikšmingam gyvenimo eigos tarpsniui, žyminčiam asmens integraciją į visuomenę. Šiai analizei yra panaudotos sakytinių ir rašytinių gyvenimo istorijų teksto dalys, kurios atliekant analizę buvo tematiškai koduojamos. Koduojant buvo atrenkamos su perėjimu į suaugystę susijusios temos, apimančios penkis to perėjimo įvykius: atsiskyrimą nuo tėvų šeimos, edukacijos baigimą, darbinės karjeros pradžią, partnerystės ir šeimos kūrimą bei tapsmą tėvais. Į analizę buvo įtrauktos ir šios temas papildančios potemės, apimančios ideologinės veiklos, edukacijos eigos, darbinės veiklos, perėjimo iš edukacijos į darbo sferą, būsto gavimo patirtis. Taip pat buvo siekiama fiksuoti, kaip šiose patirtyse matomi, suvokiami ir vertybiškai jaučiami gyvenimo eigos modernėjimą bei transformacijas sovietmečiu žymintys procesai – standartizacija / destandartizacija, institucionalizacija / deinstitucionalizacija, kurie yra fiksuoti demografiniuose šios amžiaus kohortos tyrimuose. Tekstas paremtas projekte „Sovietmečio atmintis Lietuvos gyvenimo istorijose: viešųjų ir privačiųjų diskursų sąryšiai“ 2012 m. surinkta interviu medžiaga ir demografiniais duomenimis iš „Kartų ir lyčių tyrimo“, atlikto Lietuvoje 2009 m.
completing education, starting work for the first time
first partnerships
and giving birth to the first child. The aim is to reveal the ways in which these specifically changing experiences during the transition to adulthood reflect distinctive formation features of the last Soviet generation and how these experiences delimit this generation from both previous and subsequent generations. The chapter also surveys the ways these experiences reflect transformational processes of the life course in terms of standardisation/de-standardisation and institutionalisation/de-institutionalisation, which took place in the 1990s. The chapter draws on the secondary analysis of demographic data. This chapter draws on the demographic data from the Generations and Gender Survey (Kart ir lyči tyrimas) conducted in 2006–2009 in Lithuania, the data on the period between 1990 and 2011 gained from the Department of Statistics of Lithuania (Statistics Lithuania) and the materials of the survey conducted under the project The Last Soviet Generation in the Changing Contexts of Modernity (Paskutinioji sovietmečio karta kintančios modernybės kontekstuose).
Journal Articles by Sigita Kraniauskienė
Current discussions in European countries about welfare policy focus on the issue how rapid social changes undermine intergenerational solidarity as a basic precondition of personal wellbeing. Therefore, intergenerational solidarity becomes a very important research area to explore several issues: (1) functional solidarity, or how exchanges of mutual assistance and support are organized among different generations within family; (2) normative solidarity, or how attitudes of familism/defamilism strengthen/weaken reciprocal support of adult children and their parents and what are expectations towards state’s support for family. The article is a study about social attitudes concerning various welfare regimes, normative and functional solidarity in Lithuanian families. The empirical data is taken from the Generation and Gender Program survey done in Lithuania in 2009. In our analysis of functional intergenerational solidarity we cover three areas of mutual assistance: emotional support, material or financial support, and assistance in taking care of dependent family members – children and elders. The issue of normative solidarity in Lithuania is also explored within the international context and how attitudes about intergenerational solidarity might be interpreted as a functioning social norm.
More Info: The articles is written in Lithuanian.
Keywords: generation, cohort, life course, social change, methodology, intrageneration-al variability.
Keywords: adulthood, transition to adulthood, transitional events, leaving the parental home, youth, cohorts, generations, gender.
Monografija apie naujos visuomenės kūrimąsi Klaipėdos krašte pagrįsta ne tik rašytinių istorinių šaltinių analize, bet ir ikonografine medžiaga bei įvykių amžininkų pasakojimais –gyvenimo ir šeimų istorijomis. Jose atsiskleidžia pokario Klaipėdos krašto paveikslas. 97 informantai – krašto vietiniai senbuviai, lietuviai iš įvairiausių Lietuvos kampelių, kitakalbiai atvykėliai iš buvusių sovietinių respublikų – yra šios knygos bendraautoriai. Šios knygos tikslas-analizuoti Klaipėdos krašto pokario kasdienybę ir visuomenės formavimosi procesus, tokius, kokie jie likę šio krašto naujosios visuomenės atmintyje. Knyga išleista Klaipėdos universiteto leidykloje, spausdino UAB „Druka“.
Studijos empirinės informacijos šaltinis – longitiudinio Kartų ir lyčių tyrimo antrosios bangos duomenys, surinkti 2009 m. Kartų ir lyčių tyrimas yra tarptautinio daugiau kaip 20 pasaulio šalių vykdomo tyrimo dalis. Lietuvoje šį tyrimą atlieka Lietuvos socialinių tyrimų instituto Demografinių tyrimų centras. Pristatomoje studijoje naudojami duomenys yra retrospektyvinio pobūdžio, o tai drauge su didele plataus amžiaus spektro respondentų, gimusių nuo 1930 iki 1986 metų, imtimi leidžia išsamiai nagrinėti vyrų ir moterų tranzicijos į socialinę brandą procesą Lietuvoje.
Šioje studijoje taikomi tiek tradiciniai ir ankščiau Lietuvoje naudoti analizės metodai, tiek nauji – užsienio mokslininkų ir autorės sukuti bei Lietuvoje adaptuoti tyrimo būdai.
Studiją sudaro šeši skyriai ir išvados. Pirmajame skyriuje aptariamos teorinės studijos gairės. Antrajame suformuojama studijos metodologija ir apžvelgiami duomenys. Trečiajame skyriuje aptariamas socialinės brandos kalendoriaus struktūra ir jos pokyčiai Lietuvoje XX a. penktajame– XXI a. pirmajame dešimtmečiais. Ketvirtajame skyriuje nagrinėjama tranzicijų tvarkaraščių specifika ir kaita vyrų ir moterų gimimo kohortose. Penktajame skyriuje siekiama atskleisti normatyviuosius tranzicijos modelius ir nustatyti destandartizacijos poveikį jiems. Šeštajame skyriuje nagrinėjamos perėjimo į socialinė brandą trajektorijos.
Important political, social and economic changes in the world and Lithuania at the end of the XX century left particular marks on the patterns of youth’s integration into society and becoming of its full member. Delayed social adulthood among young people in Lithuania and other countries became an issue for politicians and scientists discussing about the prospects of social development in the near future. This study is a contribution to the discussion. It aims to explore structural changes of the process of transition to adulthood in Lithuania over the second part of the XX-th and the first decade of the XXI-st centuries and to test the effects of destandartization, individualization, deinstitutionalization and pluralism on those changes.
Empirical data of the study was collected in 2009, during the second wave of longitudinal research of Generations and gender program (GGP). The international GGP research covers more than 20 countries. In Lithuania GGP was managed by Demographic Research Center of Lithuanian Social Research Institute. The data used in this study is more retrospective. Its reliable samples cover wide range of age groups born between 1930 and 1986 and allow comprehensive analysis of the process of transition to adulthood among males and females in Lithuania.
The study is based on traditional methods of data analysis as well as on original models, proposed by European social scientists and adapted to the Lithuanian social context by the author.
The study consists of six chapters. The first chapter starts with the discussion of theoretical assumptions and models describing transition to adulthood. Methodology and empirical data are presented in the second one. The third chapter provides overview of structure of transitional calendar to adulthood and its changes over the second part of the XX-th and the first decade of the XXI-st centuries in Lithuania. Transitional timetables and their peculiarities of various male and female birth cohorts are explored in the next chapter. The fifth chapter displays normative models of the transition and effect of destandartization. The study is finalized by picturing diverse paths of transition to adulthood.
More Info: The study is written in Lithuanian.
Publisher: Lietuvos socialinių tyrimų centras
Journal Name: Gyventojų studijos. Nr.2. ISSN 2029-8625
Publication Date: 2011
Knygos 5 skyriuje nagrinėjamas „sovietinės nostalgijos“ reiškinys ir jo konceptualizacija. Pristatoma nostalgijos diferenciacija į restauracinę ir refleksyvią, „gerąją“ ir „blogąją“. Analizuojama, kaip ir kokia sovietmečio nostalgija atsiskleidžia dabartinių Lietuvos gyventojų ir iš jos emigravusiųjų sovietmečio prisiminimuose. Detaliai pristatomos sovietmečio nostalgiją lemiančios kompleksinės priežastys: sovietinio socialumo, vėlyvojo socializmo habituso, komunistinio teisingumo ir socialinio saugumo, aiškaus gyvenimo scenarijaus ir bendruomenės šventės ilgesys ir romantizavimas. Atskleidžiama, kaip šis ilgesys siejasi su istoriniu laikotarpiu ir žmogaus gyvenimo eigos specifika, amžiaus tarpsniais.
Skyriuje aptariama, kaip pirmąją sovietinę kartą, gimusią 1945–1959 m., ,,konstravo“ tam tikros socialinės bei demografinės struktūros. Analizuojamas šios kartos patirties laukas jaunystės gyvenimo tarpsnyje, kurį po Antrojo pasaulinio karo, įsitvirtinant sovietinei sistemai, naujai politinei socialinei ir ekonominei tvarkai, struktūrino socialinės, ekonominės bei ideologinės tuometinio gyvenimo sąlygos. Pagrindinis dėmesys yra skiriamas tapsmui suaugusiuoju – reikšmingam gyvenimo eigos tarpsniui, žyminčiam asmens integraciją į visuomenę. Šiai analizei yra panaudotos sakytinių ir rašytinių gyvenimo istorijų teksto dalys, kurios atliekant analizę buvo tematiškai koduojamos. Koduojant buvo atrenkamos su perėjimu į suaugystę susijusios temos, apimančios penkis to perėjimo įvykius: atsiskyrimą nuo tėvų šeimos, edukacijos baigimą, darbinės karjeros pradžią, partnerystės ir šeimos kūrimą bei tapsmą tėvais. Į analizę buvo įtrauktos ir šios temas papildančios potemės, apimančios ideologinės veiklos, edukacijos eigos, darbinės veiklos, perėjimo iš edukacijos į darbo sferą, būsto gavimo patirtis. Taip pat buvo siekiama fiksuoti, kaip šiose patirtyse matomi, suvokiami ir vertybiškai jaučiami gyvenimo eigos modernėjimą bei transformacijas sovietmečiu žymintys procesai – standartizacija / destandartizacija, institucionalizacija / deinstitucionalizacija, kurie yra fiksuoti demografiniuose šios amžiaus kohortos tyrimuose. Tekstas paremtas projekte „Sovietmečio atmintis Lietuvos gyvenimo istorijose: viešųjų ir privačiųjų diskursų sąryšiai“ 2012 m. surinkta interviu medžiaga ir demografiniais duomenimis iš „Kartų ir lyčių tyrimo“, atlikto Lietuvoje 2009 m.
completing education, starting work for the first time
first partnerships
and giving birth to the first child. The aim is to reveal the ways in which these specifically changing experiences during the transition to adulthood reflect distinctive formation features of the last Soviet generation and how these experiences delimit this generation from both previous and subsequent generations. The chapter also surveys the ways these experiences reflect transformational processes of the life course in terms of standardisation/de-standardisation and institutionalisation/de-institutionalisation, which took place in the 1990s. The chapter draws on the secondary analysis of demographic data. This chapter draws on the demographic data from the Generations and Gender Survey (Kart ir lyči tyrimas) conducted in 2006–2009 in Lithuania, the data on the period between 1990 and 2011 gained from the Department of Statistics of Lithuania (Statistics Lithuania) and the materials of the survey conducted under the project The Last Soviet Generation in the Changing Contexts of Modernity (Paskutinioji sovietmečio karta kintančios modernybės kontekstuose).
Current discussions in European countries about welfare policy focus on the issue how rapid social changes undermine intergenerational solidarity as a basic precondition of personal wellbeing. Therefore, intergenerational solidarity becomes a very important research area to explore several issues: (1) functional solidarity, or how exchanges of mutual assistance and support are organized among different generations within family; (2) normative solidarity, or how attitudes of familism/defamilism strengthen/weaken reciprocal support of adult children and their parents and what are expectations towards state’s support for family. The article is a study about social attitudes concerning various welfare regimes, normative and functional solidarity in Lithuanian families. The empirical data is taken from the Generation and Gender Program survey done in Lithuania in 2009. In our analysis of functional intergenerational solidarity we cover three areas of mutual assistance: emotional support, material or financial support, and assistance in taking care of dependent family members – children and elders. The issue of normative solidarity in Lithuania is also explored within the international context and how attitudes about intergenerational solidarity might be interpreted as a functioning social norm.
More Info: The articles is written in Lithuanian.
Keywords: generation, cohort, life course, social change, methodology, intrageneration-al variability.