Liepos 28
data
Birž – Liepa – Rgp | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 |
8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 |
15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 |
22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 |
29 | 30 | 31 | ||||
2024 |
Liepos 28 yra 209-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 210-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 156 dienos.
Informacija
redaguotiŠventės
redaguotiVardadieniai
redaguotiAda – Inocentas – Nazarijus – Vytaras – Augmina – Nazaras – Vytas
Šią dieną Lietuvoje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1542 – padėtas kertinis Kauno rotušės pastato pamatų akmuo;
- 1922 – Lietuva ir JAV užmezgė diplomatinius santykius;
- 1979 – Klaipėdoje atidarytas Lietuvos jūrų muziejus.
Gimimo dienos
redaguoti- 1861 m. – Antanas Bizauskas, Lietuvos knygnešių organizatorius, kunigas (m. 1937 m.).
- 1888 m. – Elena Kutorgienė-Buivydaitė, Lietuvos akių ligų gydytoja, visuomenės veikėja (m. 1963 m.).
- 1898 m. – Marcelė Kubiliūtė, Lietuvos karinė, spaudos ir visuomenės veikėja (m. 1963 m.).
- 1910 m. – Alfonsas Gailevičius, LTSR administracinis ir saugumo veikėjas, TSRS vidaus tarnybos generolas majoras (m. 1998 m.).
- 1920 m. – Leonardas Martavičius, TSRS saugumo veikėjas (m. 1994 m.).
- 1925 m. – Vladas Karatajus, Lietuvos tapytojas.
- 1935 m. – Jonas Lukauskas, ekonomistas, LKP ir Lietuvos karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas (m. 2009 m.).
- 1936 m.:
- Juozas Domarkas, lietuvių dirigentas.
- Domas Smaliukas, lietuvių botanikas (m. 2020 m.).
- 1942 m. – Danguolė Juodikaitytė-Adamkevičienė, Lietuvos dainininkė (sopranas) (m. 2020 m.).
- 1943 m. – Jonas Pliekaitis, teisininkas, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1945 m. – Steponas Ašmontas, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
- 1947 m. – Gražina Gleiznienė, Lietuvos restauratorė, muziejininkė.
- 1948 m. – Vytautas Gudonis, Lietuvos psichologas, pedagogas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
- 1949 m. – Vidmantas Kastytis Bentkus, Lietuvos matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. 2010 m.).
- 1950 m. – Irena Narmontaitė, gydytoja, Lietuvos ir Kretingos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1955 m. – Marcijonas Urmonas, Lietuvos ir Joniškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1956 m. – Ričardas Lapinskas, gydytojas, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1957 m. – Egidijus Bukelskis, Lietuvos zoologas ichtiologas, biomedicinos mokslų daktaras.
- 1958 m.:
- Dainius Junevičius, lietuvių diplomatas.
- Vytenis Junevičius, vadybininkas, buvęs diplomatas, politikas, Lietuvos ūkio viceministras.
- 1960 m. – Edmundas Čėsna, agronomas, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis veikėjas.
- 1963 m. – Balys Vaitkus, lietuvių vargonininkas, pianistas, klavesinininkas.
- 1964 m. – Evaldas Ulevičius, Lietuvos pedagogas, politinis veikėjas.
- 1970 m. – Aidas Gilys, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1982 m. – Šarūnas Čėsna, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
Mirtys
redaguoti- 1897 m. – Aleksandras Hornas, Prūsijos ir Mažosios Lietuvos istorikas (g. 1834 m.).
- 1955 m. – Povilas Pakarklis, teisininkas, istorikas, kraštotyrininkas (g. 1902 m.).
- 1958 m. – Izidorius Kisinas, Lietuvos bibliotekininkas, bibliografas (g. 1904 m.).
- 1960 m.:
- Antanas Skeltys, kunigas, vienas pirmųjų saleziečių Lietuvoje (g. 1884 m.).
- Konstantinas Jablonskis, Lietuvos teisės istorikas, teisininkas. Kalbininko Jono Jablonskio sūnus (g. 1892 m.).
- 1967 m. – Pijus Bukšnaitis, vargonininkas, chorvedys, kultūros veikėjas (g. 1881 m.).
- 1972 m. – Balys Buračas, lietuvių fotografas, kraštotyrininkas (g. 1897 m.).
- 2003 m. – Gediminas Kazys Čepulis, Lietuvos gydytojas virusologas imunologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1941 m.).
- 2004 m. – Valerija Gruodytė-Ratkevičienė, Lietuvos teatro aktorė, režisierė, pedagogė (g. 1916 m.).
- 2007 m.:
- Antanas Papšys, istorikas, lituanistas, daugelio kelionių vadovų po Vilnių autorius, knygos „Baltikums“ bendraautoris. Ši knyga išleista 7 kalbomis Vokietijos leidykloje „Beadeker’s“. Ilgametis Vilniaus ekskursijų biuro vadovas (g. 1934 m.).
- Saulius Macaitis, Lietuvos kino kritikas, knygų apie pasaulio bei Lietuvos kiną autorius (g. 1940 m.).
- 2008 m. – Evaldas Vaclovas Gečiauskas, Lietuvos matematikas, istorikas, fizinių mokslų daktaras (g. 1935 m.).
- 2014 m. – Vytautas Česonis, Lietuvos inžinierius elektrotechnikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1929 m.).
Šią dieną pasaulyje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- 1914 – Austrija-Vengrija paskelbė Serbijai karą, tuo pradėdama Pirmąjį pasaulinį karą.
Gimimo dienos
redaguoti- 1804 m. – Liudvigas Andrėjas Fojerbachas, vokiečių filosofas (m. 1872 m.).
- 1838 m. – Janas Mateika, lenkų dailininkas, žymus savo istorinės tematikos ir bataliniais paveikslais (m. 1893 m.).
- 1867 m. – Luigi Pirandello, italų rašytojas, 1934 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija (m. 1936 m.).
- 1887 m. – Marselis Diušanas, prancūzų – amerikiečių menininkas, vienas įtakingiausių dadaizmo ir siurrealizmo menininkų, kurio įtaka juntama šiuolaikinių menininkų darbuose (m. 1968 m.).
- 1902 m. – Karlas Raimundas Poperis, austrų ir anglų filosofas, logikas, sociologas. Neopozityvistas. Artimas Vienos būreliui (m. 1994 m.).
- 1904 m. – Pavelas Čerenkovas, rusų fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas (m. 1990 m.).
- 1907 m. – Džonas Grehemas Daglas Klarkas, anglų archeologas (m. 1995 m.).
- 1925 m. – Baruch Samuel Blumberg, 1976 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[1].
- 1942 m. – Valdis Birkavas, latvių teisininkas, teisėtyrininkas kriminologas, Latvijos universiteto docentas, politikas.
- 1951 m. – Santiago Calatrava Valls, pasaulinio garso ispanų architektas, skulptorius ir struktūrinis inžinierius.
- 1954 m.:
- Bruce Abbott, amerikiečių aktorius.
- Hugas Čavesas, Venesuelos politikas, prezidentas (nuo 1998 m.).
- Nnenna Freelon, JAV jazz vokalistė, kompozitorė, prodiuserė ir kūrinių perkūrėja.
- 1977 m.:
- Emanuelis Chinobilis, vienas žymiausių Argentinos krepšininkų.
- Sami Harun Tekin, turkų roko grupės „Mor ve Ötesi“ vokalistas ir gitaristas.
- 1985 m. – Abdulas Kaledas Akiola Adenonas, futbolininkas, Benino rinktinės ir Le Mans UC72 klubo gynėjas, tačiau pastaruoju metu skolinamas SC Bastia klubui.
- 1986 m. – Semih Erden, turkų krepšininkas[2].
Mirtys
redaguoti- 1057 m. – Viktoras II, Popiežius nuo 1055 m. balandžio 13 d. iki mirties (g. 1018 m.).
- 1435 m. – Gerasimas, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės stačiatikių veikėjas.
- 1741 m. – Antonio Lucio Vivaldi, italų dvasininkas, baroko kompozitorius, smuikininkas daugiau kaip 40 operų, oratorijų, 465 instrumentinių koncertų (tarp jų ciklo „Metų laikai“) autorius (g. 1678 m.).
- 1750 m. – Johanas Sebastianas Bachas, vokiečių baroko epochos kompozitorius ir vargonininkas, veikęs daugelį vėlesnių Europinės mokyklos muzikantų ir kompozitorių (g. 1685 m.).
- 1794 m. – Maksimiljanas Robespjeras, Prancūzijos didžiosios revoliucijos veikėjas. Jis gynė liaudies interesus ir rėmė valstiečių reikalavimus (g. 1758 m.).
- 1844 m. – Žozefas Bonapartas, prancūzų diplomatas, karys ir vyriausiasis Napoleono (Napoleon) brolis. 1808 metais jis tapo Ispanijos karaliumi[3] (g. 1768 m.).
- 1897 m. – Janko Kersnikas, slovėnų rašytojas ir politikas (g. 1852 m.).
- 1930 m. – Allvar Gullstrand, 1911 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[1] (g. 1862 m.).
- 1942 m. – Viljamas Matijus Flindersas Pytris, garsiausias anglų kilmės egiptologas (g. 1853 m.).
- 1946 m. – Alfonsa Muttathupadam, Katalikų bažnyčios šventoji. Ji yra pirmoji indė, tapusi šventąja (g. 1910 m.).
- 1968 m. – Otto Hahn, 1944 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[4] (g. 1879 m.).
- 1986 m. – Ana Marija Selinko, žydų kilmės austrų romanų rašytoja, kuri parašė ne vieną bestselerį. Garsiausias Seninko romanas yra „Dėzirė“ (Désirée) parašytas 1952 metais. Knyga buvo išversta į 25 kalbas, o 1954 metais pagal ją buvo pastatytas filmas, kuriame pagrindinius vaidmenis atliko Jean Simmons ir Marlon Brando (g. 1914 m.).
- 1987 m. – Dmitrijus Bilenkinas, rusų tarybinis rašytojas fantastas, rašęs 1958–1987 m (g. 1933 m.).
- 2002 m. – Archer John Porter Martin, 1952 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[4] (g. 1910 m.).
- 2004 m. – Fransis Haris Komptonas Krikas, anglų biochemikas ir genetikas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1916 m.).