Macara del Valas
Macara del Valas (it. Mazara del Vallo) – Italijos miestas Sicilijoje, Trapanio provincijoje. Miestas yra kairėje Macaro žiočių krante. Tai žemės ūkio ir žvejybos centras, kurio uoste yra didžiausias žvejybos laivynas Italijoje.
| Macara del Valas it. Comune di Mazara del Vallo | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Italija
|
| Regionas |  Sicilija
|
| Provincija | Trapanio provincija |
| Meras | Nicolò Cristaldi |
| Gyventojų | 51 407 |
| Plotas | 275,51 km² |
| Tankumas | 187 žm./km² |
| Altitudė | 8 m |
| Pašto kodas | 91026, 91020 |
| Tel. kodas | 0923 |
| Tinklalapis | www.comune.mazaradelvallo.tp.it |
 Vikiteka |
Macara del Valas |
| Miesto globėjas (-ai) | Šv. Vitas |
Istorija
redaguotiMiestą įkūrė finikiečiai IX a. pr. m. e. ir pavadino Mazar („uola“). Po to Macalą valdė graikai, kartaginiečiai, romėnai, vandalai, ostgotai, Bizantija, kol 827 m. atvyko arabai. Jiems valdant Sicilija buvo padalinta į tris administracinius regionus: Val di Noto, Val Demone ir Val di Mazara. Miestas buvo svarbus prekybos uostas ir švietimo vieta. Miesto centras Kasbah išlikęs iš tų klestėjimo laikų.
1072 m. Macarą užėmė Rodžerio I normanai, 1093 m. įkurta Macara del Valo vyskupystė.
Po imperatoriaus Frydricho II mirties Sicilija atiteko Angevinams, po to Aragono ispanams. Valdant Aragonui (1282–1409 m.) miestas nusmuko ekonomiškai, politiškai ir demografiškai. Nuo 1713 m. miestą penkerius metus valdė Savojiečiai, po to 16 metų Habsburgai, kol jis atiteko Burbonams. 1860 m. Macarą užėmė Giuseppe Garibaldi ir prijungė prie Italijos karalystės.
Dabartis
redaguotiDabar miestas turi milžinišką laivyną ir kartais pykstasi su Šiaurės Afrikos šalimis dėl žvejybos teisių. šis sektorius po truputį nyksta ir dalies todėl, kad mažėja norinčių dirbti laivuose.
Macara del Valas pagal procentinę sudėtį yra tarp Italijos miestų, turinčių daugiausiai emigrantų. Didžioji jų dalis yra iš Tuniso ir kitų Magrebo šalių. Jie linkę gyventi netoli senamiesčio. Čia yra vietinė mokykla, valdoma Tuniso vyriausybės, kur mokama arabų ir prancūzų kalbomis. Tai buvo sukėlę ginčų.
1998 m. kovą miestas atsidūrė šalies žiniose, kai žvejų laivas 500 m gylyje netoli uosto rado bronzinę statulą, pavadintą „Šokantis satyras“. Manoma, kad ją sukūrė graikų skulptorius Praksitelis. Dabar ji yra vietiniame muziejuje po viešnagės Romoje ir Aičio prefektūroje, Japonijoje. Po to padidėjo turistų skaičius mieste, dar buvo vykdoma reklaminė kampanija su šūkiu Mazara del Satiro.
