Moralė

Sentencijos

1. Ar mes imoralistai, kenkiame dorybei? – Taip pat menkai, kaip anarchistai kunigaikščiams. Tik po to, kai į juos šaunama, jie vėl tvirtai sėdi savo soste. Moralas: reikia šauti į moralę. – F. Nyčė.
2. Auginkime savo vaikus dorus: tik dorumas gali atnešti laimę. – L. van Bethovenas.
3. Būti ištikimam dorovei – tikra kilnybė. – O. de Balzakas.
4. Būti nekaltam – reiškia neturėti kaltės, o būti dorybingam – reiškia įveikti piktus jausmus ir ketinimus. – V. Penas.
5. Didžiausi dorybingumo žygdarbiai atlikti iš meilės tėvynei. – Ž. Ž. Ruso.
6. Didžios širdies dorumas, virtęs tiesos ir teisingumo koncentratu, trenkia kaip žaibas. – V. Hugo.
7. Dora turi slypėti charakteryje. – I. Kantas.
8. Doras žmogus ilgainiui tampa nejautrus pagyroms ir pagerbtuvėms. – Dž. Leopardis.
9. Doroje žmogaus esmė laikosi lyg atsitraukusi nuo jo, tarsi prižiūrėdama visas kitas asmenybės galias iš aukšto. – Vydūnas.
10. Dorovė yra mokslas apie žmonių tarpusavio santykius ir priedermes, išplaukiančias iš šių santykių. – P. A. Holbachas.
11. Dorovė, tiesą sakant, yra mokymas ne apie tai, kaip mes turime pasidaryti laimingi, bet apie tai, kaip turime tapti verti laimės. – I. Kantas.
12. Dorovė turi būti charakterio pagrindas. – I. Kantas.
13. Dorovines savybes aikštėn iškelia ketinimai. – Aristotelis.
14. Dorovinėms taisyklėms reikia įrodymų, vadinasi, jos neįgimtos. – Dž. Lokas.
15. Dorovinės jėgos viešpatavimas instinktams yra dvasios laisvė, o jos išraiška vadinama orumo reiškiniu. – F. Šileris.
16. Dorovingas žmogus daug aukoja draugams, tėvynei, – net ir gyvybę. – Aristotelis.
17. Dorovingumu mes laikome ne tik išorinį padorumą, bet ir visas vidines paskatas. – J. A. Komenskis.
18. Dorovinis nevalyvumas – paniekos sau pačiam ženklas. – Apulėjus.
19. Galbūt dorybingumas yra ne kas kita kaip dvasios delikatumas. – O. de Balzakas.
20. Geriausieji žmonės pasižymi tobuliausiu doriniu išprusimu ir didžiausia moraline įtaka. – F. Dostojevskis.
21. Gėdos raudonis – dorybingumo livrėja. – F. Bekonas.
22. Grožis – tai moralinio gėrio simbolis. – I. Kantas.
23. Yra aukščiausias taškas, kur menas, gamta ir dorovė susilieja. – Š. O. de Sent Bevas.
24. Jei nori visą gyvenimą būti laimingas – būk doras žmogus. – T. Fuleris.
25. Karščiausios liepsnos pragare skirtos tiems, kurie per didžiuosius moralinius išbandymus laikėsi neutralumo. – Dantė.
26. Kas piktas, tas ilgai gyvens. Moralė yra žmonių išradimas, o ne gyvenimo išvada. – E. M. Remarkas.
27. Kas protinga ir kas dora, visada sutampa. – L. Tolstojus.
28. Kas žygiuoja į priekį moksle, bet atsilieka dorovėje, tas labiau eina atgal negu į priekį. – Aristotelis.
29. Kuo žmogus doresnis, tuo labiau jis tiki kitų žmonių dorumu. – Ciceronas.
30. Mandagumas – tai nerašytas susitarimas ignoruoti vienas kito dorovės ir intelekto skurdą ir jo nepabrėžti. – A. Šopenhaueris.
31. Mano tikslas – tiesa, mano padėjėjas – dorovingumas, mano atrama žmogiškumas, mano atokvėpis – menai. – Konfucijus.
32. Menkos dorovės žmogus negali būti didis. – R. Rolanas.
33. Morales pirmiausia reikia priversti nusilenkti hierarchijai, o jų pretenzijas paversti sąžinės dalyku – kol galiausiai jos sutars, kad nemoralu sakyti: „kas teisinga vienam, teisinga ir kitam". – F. Nyčė.
34. Moralės ir įstatymų pamatas – kad kuo daugiau žmonių patirtų kuo daugiai laimės. – Dž. Bentamas.
35. Moralinis abejingumas – per daug išsilavinusių žmonių liga. – A. F. Amjelis.
36. Moterys – tai materijos pergalė prieš protą, o vyrai – proto pergalė prieš moralę. – O. Vaildas.
37. Moterų dora panaši į mėnulį – ji turi savo virsmus, fazes ir užtemimus. – Herodotas.
38. Mums reikia išsirinkti kokį nors dorą žmogų ir visada turėti prieš akis, kad gyventume taip, tarsi jis mus stebėtų, ir viską darytume taip, tarsi jis matytų. – Epikūras.
39. Mūsų religija, moralė ir filosofija yra žmogaus dekadanso formos. Priešingos krypties judėjimas – menas. – F. Nyčė.
40. Nemokantis joti žmogus nesiryš patarinėti, kaip prajodinėti arklius. Bet moralės srityje labiau pasitikime savimi. Čia mes visada manomės žiną ir sugebą patarti visiems. – K. A. Helvecijus.
41. Nėra jokių moralinių fenomenų, yra tik fenomenų moralinis aiškinimas… – F. Nyčė.
42. Norėdami gyventi dorai, mes visuomet turime kovoti patys su savimi. – Ž. Ž. Ruso.
43. Pagal vergų moralę blogis kelia baimę; pagal ponų moralę sukelia ir siekia sukelti baimę būtent „geras" žmogus, tuo tarpu „blogas" žmogus sukelia tik panieką. – F. Nyčė.
44. Pirma išmok doros, o paskui išminties, nes be pirmosios sunku išmokti antrosios. – Seneka.
45. Reikalauti iš doro žmogaus, kad jis veiktų sąžinės liepiamas, nėra reikalo, o reikalauti, kad jis veiktų prieš sąžinę, reikštų jį įžeisti. – T. B. Makolis.
46. Reikia patirti meilę prieš susiduriant su morale. Kitaip neišvengsi kančios. – A. Kamiu.
47. Retai atsitinka, kad tas, kuris troškimus savo riboja, žengtų iš doros kelio. Retai atsitinka, kad tas, kuris daugeliui troškimų pasiduoda, dorai elgtųsi. – Mencijus.
48. Sakyti, kad doroviniai idealai įgimti ar kad jie instinkto rezultatas – tolygu tvirtinti esą žmogus sugeba skaityti dar nepažindamas raidžių. – P. A. Holbachas.
49. Svarbiausia dorovės sąlyga – troškimas tapti dorovingu. – Seneka.
50. Svarbu ne tik intelekto potencialas ir pasirengimas profesinei veiklai, o ištisa žmogaus lavinimo sistema: emocijų ir valios sritis, dorovė ir visuomeninė atsakomybė. – V. Pekelis.
51. Tas, kuris eina doros keliu, turi daug sąjungininkų. Tas, kuris iš šio kelio išsuka, nedaug jų ras. – Mencijus.
52. Tautos didybė nematuojama žmonių skaičiumi, kaip žmogaus didybė nematuojama jo ūgiu; vienintelis matas yra jos išprusimas ir dorovė. – V. Hugo.
53. Tautos dorovė priklauso nuo pagarbos moteriai. – V. Humboltas.
54. Teisingo žmogaus dorovinės savybės visai atstoja įstatymus. – Menandras.
55. Tik viena dorovingumo pamoka tinka vaikystei ir nepaprastai svarbi kiekvienam amžiui – niekam nedaryti bloga. – Ž. Ž. Ruso.
56. Tikram iškalbingumui nereikia iškalbos mokslo, kaip tikram dorovingumui nereikia dorovės mokslo. – B. Paskalis.
57. Tikras civilizacijos rodiklis – ne turtingumo ir išsilavinimo lygis, ne miestų didumas, ne derliaus gausumas, o šalies auklėjamo žmogaus moralė. – R. V. Emersonas.
58. To, kuris turtų įgijo, vieni nederliaus metai nenumarins. To, kuris dorumo įgijo, šio pasaulio pagedimas negali pakirsti. – Mencijus.
59. Užminta kirmėlė susiraito į kamuolį. Tai protinga. Taip ji sumažina tikimybę būti užminta dar kartą. Moralės kalba: nusižeminimas. – F. Nyčė.
60. Vedybinio gyvenimo jungsima pora turi sudaryti tarsi vieną moralinę asmenybę. – I. Kantas.
61. Visa, kas gražu, – dorovinga. – G. Floberas.
62. Visas mūsų vertingumas – sugebėjimas mąstyti. Stenkimės mąstyti teisingai: tai moralės pagrindas. – B. Paskalis.
63. Žmogaus dorybingumas matuojamas ne ypatingais jo žygiais, o kasdienėmis pastangomis. – B. Paskalis.
64. Žmogaus tiesumas yra jo dorovinio tobulumo rodiklis. – L. Tolstojus.
65. Žmogus, daug kalbantis apie savo dorybes, dažnai esti menkos doros. – Dž. Neru.
66. Žmogus turi būti doras laisva valia. – V. Solovjovas.
67. Žmonėms reikalinga prigimtimi, patirtimi, protu pagrįsta moralė. – K. A. Helvecijus.
68. Žmonių gyvenimas, skirtas tiktai malonumams, be sveiko proto ir dorovės neturi jokios vertės. – I. Kantas.

Patarlės ir priežodžiai

Lietuvių

1. Amžius gaišina grožybę, bet stiprina dorybę.
2. Doras gyvenimas labiau kitus moko nekaip geri žodžiai.
3. Dori dorus myli, nedori prie nedorų kimba.
4. Gudrybė retai kada su dora vienu keliu eina.
5. Laimingą ir dorą visi myli.

Lotynų

1. Moteris yra velnių sandėlys, jeigu jinai yra morališkai pagedusi.