Billy Meier

Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – šaltiniai, vidinės nuorodos, gramatika ir kt.
Jei galite, sutvarkykite.

Eduard Albert Meier

Gimė	1937 m. vasario 3 d. (87 metai) Biulachas, Šveicarija

Žinomas (-a) už	NSO nuotraukos, tyrinėjimai, bendravimai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

„Billis“ Eduardas Albertas Majeris (vok. „Billy“ Eduard Albert Meier; g. 1937 m. vasario 3 d.) yra Šveicarijos pilietis, kuris teigia bendravęs su nežemiškos gyvybės formomis (ateiviais). Jis taip pat turi padaręs (sukaupęs) labai daug – virš 1000 – prieštaringai vertinamų NSO nuotraukų, kurių dauguma yra padarytos laikotarpyje nuo 1975 iki 1981 metų. Taip pat šioje kolekcijoje yra ir anksčiau darytų fotografijų – tarp 1959 ir 1964 metų.

Visos šios fotografijos yra dalis įrodymų, kurie byloja apie šio žmogaus susitikimus su nežemiška gyvybe. Majeris taip pat pateikęs ir kitus įrodymus, tokius kaip kino-filmo juosta su NSO pasirodymais, taip pat garso įrašai su skraidančių aparatų skleidžiamu triukšmu, taip pat – keisti (mokslininkų tyrėjų nustebimui – mūsų technologijoms sudėtingi ir sunkiai paaiškinami) metalų lydinių pavyzdžiai.

Tuo metu – nuo 1975 metų – atsirado virš 120 liudytojų daugeliui šių reiškinių, tarp kurių mažiausiai 15-ai žmonių buvo atliktas melo detektoriaus testas (poligrafo parodymai parodė, jog žmonės nuoširdūs ir nelinkę meluoti ir tai ką jie sako – patyrę iš tikrųjų). Bėgant laikui daugelis dalykų, ką Albertas Majeris pranešdavo sužinojęs iš nežemiečių, pasitvirtindavo – tiek pranašystės, tiek prognozės pasaulio ateičiai. Albertas Majeris kontaktuoja su nežemiečiais ir iki šių dienų (dabar jam 75-eri), kuriuos vadina Plejariečiais (Plejaren) – gyvenančiais už Plejadės, Sietyno (M45 – ryškaus padrikojo spiečiaus Tauro žvaigždyne), Majeris apibūdina juos kaip žmones, panašius į mus – ir kurie turi bendrą kilmę su kai kuriomis žemės planetos rasėmis. Šie žmonės, plejariečiai, anot Majerio, kilę iš regiono, kuris yra už Plejadės Sietyno spiečiaus.

Biografinis fonas

Šis žmogus gimė Biulache, Šveicarijos žemumose. Šiuo metu užsiima ūkininkavimu. „Bilis“ Eduardas Albertas Majeris teigia pirmuosius savo kontaktus su nežemiškos kilmės būtybėmis patyręs dar būdamas penkerių metų – 1942 metais su juo telepatiškai susisiekė nežemiškos kilmės senyvas žmogus vardu Sfath. Susitikimai su Sfath truko 11 metų (iki 1953 metų). 1953 metais, telepatinio kontakto su Sfath metu bendravimas staiga nutrūko ir po kelių valandų su Majeriu telepatiškai susisiekė kitas balsas, prisistatęs Asket vardu. Nuo 1953 iki 1964 metų, Majerio kontaktai tęsėsi su NK (nežemiškos kilmės) moterimi vardu Asket. Dar būdamas vaikas Majeris apie savo potyrius suaugusiesiems prasitarti neišdryso. Vienintelis žmogus, kuriam jis papasakojo savo išgyvenimus buvo miestelio kunigas Cimermanas (Zimmerman). Kunigas paaiškino vaikui, kad telepatinis bendravimas yra realus dalykas ir nereikia to bijoti. Vaikystėje Cimermanas su vaiku palaikydavo artimą ryšį ir dažnai bendraudavo, palaikydavo jį. Vėliau, Majeris sako, kad po vienuolikos metų pertraukos, susitikimai su NG (nežemiška gyvybe) buvo pratęsti (pradžia sausio 28 d. 1975) – po Asket su juo susisiekė NK (nežemiškos kilmės) moteris vardu Semjasė.

Paauglystėje Majeris prisijungė prie prancūzų užsienio legiono, tačiau netrukus tarnybą metė ir grįžo namo. Ieškodamas dvasinio pažinimo Majeris per 12 metų apkeliavo apie 42 pasaulio šalis. 1965 metais, Turkijoje jis pateko į autoavariją, kurioje neteko savo kairės rankos. Avariją sukėlė girtas autobuso vairuotojas, kuris nesuvaldęs transporto priemonės, prasilenkdamas rėžėsi į kitą autobusą, kuriuo keliavo Majeris ir buvo atsisėdęs šalia lango, o karštą vasaros dieną ranką laikė iškišęs pro atidarytą langą. 1966 metais jis susipažino ir vedė graikę vardu Kaliopė, su kuria susilaukė trijų vaikų, dviejų sūnų ir dukters. Pravardę „Bilis“ jam sugalvojo draugė iš Amerikos, kuriai kaubojiškas Majerio apsirengimo stilius priminė personažą iš vesterno „Billy the kid“. Šį atsitikimą atpasakojo pats Majeris per interviu Su Bobu Zanotti Šveicarijos tarptautiniame radijuje 1982 metais.

Majeris yra surinkęs didžiulę kolekciją prieštaringai vertinamų fotografijų su esą taip vadinamais erdvėlaiviais (švieslaiviais, angl. beamships). Majeris teigia, jog plejariečiai jam leido fotografuoti ir filmuoti jų švieslaivius, tam kad jis galėtų pateikti savo susitikimų su nežemiška gyvybe įrodymus. Majerio tvirtinimais vienu metu tiki ir abejoja daugybė NSO entuziastų ir skeptikų visame pasaulyje.

Kontaktai

Majeris teigia, kad jo pirmieji kontaktai su žmonėmis iš kitų pasaulių prasidėjo 1942-aisiais, kuomet Albertas buvo 5 metų amžiaus. Jis tiesiog išgirsdavo telepatinį balsą ir su juo bendraudavo mintimis. Kontaktai tęsėsi visą Majerio paauglystę ir jaunystę (1942–1953 metais su „Sfath“; 1953–1964 metais su „Asket“). Toliau sekė 11 metų pertrauka ir kontaktai vel prasidėjo tik 1975 metais, kuomet Majeris jau buvo 38-erių. Tada, kaip teigia, Bilis (pravardė) kontaktai tapo oficialūs, kadangi atsirado įrodymų, kuriuos jis galėjo pateikti visiems besidomintiems šia byla. Įrodymų – didesnių ar mažesnių, Majeris teigia, jog turėjo ir anksčiau, tačiau jų neviešindavo. Majeris komunikuodavo su šiais žmonėmis tiesiogiai „akis į akį“ arba telepatiškai – per atstumą. Kontaktuojantys nežemiškos kilmės žmonės buvo pagrindinė iniciatyvinė grupė, save pristatanti kaip plejariečiai (Plejaren) arba eraniečiai (Errans), kadangi savo gimtąją planetą šie vadina Era (Erra). Kontaktas būdavo užmezgamas ne su vienu, bet su daugeliu plejariečių, kurių vardai (jie taip prisistatydavo) buvo Pta (Ptaah), Semjasė (Semjase), Kvetselis (Quetzal), Pjėja (Pleija) bei kiti.

Dokumentiniame filme „Kontaktas“ (Contact) Majeris teigia, kad kontaktai prasidėjo 1975-ųjų sausio 28 dieną. Kadangi maždaug nuo to laiko kontaktai tapo „oficialūs“ – dėl juos patvirtinančių įrodymų atsiradimo: nuotraukų, kino juostų, metalo lydinių bei garso pavyzdžių, kuriuos ir tyrė šio dokumentinio filmo kūrėjai.

Šie lankytojai (plejariečiai) tvirtina atvykę iš Plejarų žvaigždyno, kuris yra už Plejadų (Plejadės, Sietyno M45 – ryškaus padrikojo spiečiaus Tauro žvaigždyne) sietyno. Plejariečiai tariamai suteikė Majeriui ir kur kas įdomesnių ir kokybiškesnių nežemiškos gyvybės įrodymų ir pavyzdžių nei bet kurioje kitoje NSO byloje. Majerio įrodymai ir liudijimai buvo kur kas įdomesni, negu visų kitų asmenų, tariamai kontaktavusių su nežemiška gyvybe, kadangi jis buvo sukaupęs daug labai detalių fotografijų, video filmo juostų, multitoninių garso įrašų. Taip pat – įdomių fotografijų, kuriose užfiksuotas spindulinio (lazerinio) ginklo panaudojimas (juo Majeris paleido lazerio spindulį į šalia savo sodybos esantį mišką ir lazeris savo kelyje sudegino smulkias kliūtis lapus, medžių šakeles, o sutikęs medžio kamieną – pradegino jį kiaurai). Taip pat plejariečiai jam perdavė ir sudėtingų metalų lydinių pavyzdžius – kaip kontaktų su nežemiška gyvybe įrodymus. Vėliau daugelis metalų lydinių paslaptingai dingę įvairiose tyrimų laboratorijose.

Reikia paminėti, jog visi Majerio įrodymai buvo tirti ne tik to meto technologijomis, bet ir atliekami pakartotiniai tyrimai su vis modernesne įranga. Tiriant nuotraukas – nustatyta, jog vaizduose, matomi skraidantys aparatai yra ne maži modeliai, bet realiu atstumu nuo kameros objektyvo nutolę dideli objektai. Tiriant garsus oscilografu – nustatyta jog garsai yra daugiatoniai ir ritmingai kartojasi, tarsi sukurti sudėtingoje įrašų studijoje arba įrašytas tam tikros mašinos darbo metu skleidžiamas garsas, o metalų lydiniai – stipriai nustebino tyrėjus, nes mokslininkus suglumino lydinyje esančių metalo molekulių struktūra ir išsidėstymas.

Majeris aiškina, jog lankytojai iš kitos planetos jam pavedė atlikti savotišką užduotį, kuri susijusi su žmonijos informavimu bei sąmoningumo ugdymu. Kadangi jis ėmėsi pavestos užduoties, tad natūralu, jog susilaukė visuomenės priešiškumo. Majeriui dėl to teko patirti daug pažeminimo, šmeižto, jis tapo paniekos ir pajuokos objektu. O taip pat pagal jo artimų žmonių, ir jo paties liudijimus bei išsaugotus įrodymus – daug kas norėjo Majerį nužudyti, todėl į jį pasikėsinta net 21 kartą (dažniausiai jį medžiodavo šauliai). Kai kurie iš šių pasikėsinimų buvo inicijuoti priešiškai nusiteikusių – taip pat nežemiečių, tačiau didelės jų dalies pavykdavo išvengti, kadangi apie pasikėsinimus jam pranešdavo plejariečiai. Majeris jautėsi labai nepatogiai, kadangi daugelis jį laikė apsėstu didybės manijos dėl visos jo švietėjiškos misijos. Tačiau vis dėlto jis ryžosi šiai užduočiai. Daugelis jį laiko pranašu apsišaukėliu.

Kontaktų tematika

Majeris teigia, kad jam buvo pavesta tiksliai nurašyti jo pokalbius su plejariečiais, kai kurie iš šių pokalbių yra publikuojami vokiečių kalba. Šie užrašai (knygos) vadinami kontaktiniais užrašais (contact notes arba contact reports). Šiuo metu yra vienuolika tomų kontaktinių užrašų pavadinimu „Plejadisch-Plejarische Kontaktbericht“. Dalis šių kontaktinių užrašų buvo išversti į anglų kalbą. Plačiai redaguoti ir publikuoti jie išleisti keturių tomų komplektu „Žinutė iš Plejadų“ (Message From The Pleiades), kurio autorius yra Majerio parodymų tyrėjas Vendelis Stivensas (Wendelle Stevens).

Majerio diskusijos su plejariečiais yra ypač detalios ir apimančios labai platų temų spektrą. Diskusijose kalbama apie dvasingumą ir pomirtinį gyvenimą; pavojų, kurį sukelia vyraujančios religijos; taip pat kalbama apie žmogaus istoriją; įvairias mokslo temas; astronominius fenomenus; ekologiją ir gamtosaugos pavojus; taip pat minimos ateities pranašystės. Dar viena įdomi Majerio parodymų tema yra ypač prieštaringai vertinama knyga „Imanuelio Talmudas“ (Talmud Jmmanuel). Teigiama, kad tai yra originalus vertimas iš senovės Aramėjų kalbos rankraščių, kuriuos Majeris su kolega atrado Jeruzalėje 1963 metais. Ši knyga, kaip teigiama, yra originalus Imanuelio mokymas ir faktai apie jo gyvenimo įvykius (istoriškai ši asmenybė klaidingai yra vadinama Jėzumi Kristumi). Išsamius knygos tyrimus ir studijas atliko profesorius Džeimsas Dierdofas (James Deardorff).

Kino juostos bei fotografijos

Bene patys svarbiausi įrodymai Majerio kontaktuose yra didžiulė kolekcija kontroversiškų fotografijų. Šiose nuotraukose įamžinti, kaip tvirtinama, erdvėlaiviai, pasirodydavę Šveicarijos kaime. Nuotraukose taip pat matomas „Apollo“ ir „Sojuz“ erdvėlaivių susijungimas 1975-aisiais, užfiksuoti – įvairūs astronominiai reiškiniai. Kontaktų šalininkai atkakliai tvirtina, kad nuotraukos yra ypač geros kokybės (geresnės negu bet kokio kito NSO atvejo buvusio iki tol) ir kad žmogus, turintis tiktai vieną ranką – tikrai nesugebėtų padaryti tokių kokybiškų falsifikacijų. Tup pat metu skeptikai teigia, jog daugelyje fotografijų įamžintos įvairių žurnalų iškarpos arba fotografuoti maži modeliai, kurie ore kabo laikomi nematomo valo.

Majerio fotografijos buvo sumaišytos kartu su specialiai Vendelio Styvenso komandos narių padarytomis falsifikacijomis, siekiant pikselių analizės metu išsiaiškinti tiesą. Falsifikacijose buvo fotografuojami maži itin aukštos kokybės NSO modeliai, kurių gamyba tuo metu tyrėjų komandai kainavo nemažai pinigų. Tokio tipo modeliai būdavo naudojami Holivudo kinų specialiesiems efektams kurti. Majerio nuotraukos kartu su falsifikatais buvo perduotos kompiuterinės grafikos specialistui Džimui Delatosai (Jim Delatosso). Džimas atlikęs kompiuterinę pikselių analizę, taip pat įvairius trianguliacijos matavimus pateikė išvadas – „vienose nuotraukose pavaizduoti dideli, realiu atstumu nuo objektyvo nutolę kūnai, o kitose – maži modeliukai, naudojami kino filmų efektams kurti“. Tyrimo organizatoriai buvo nustebinti rezultatais – Delatoso savo tyrimo metodais atskyrė visas falsifikacijos nuo Majerio darytų nuotraukų, nors vizualiai visose fotografijose buvo įamžinti panašūs objektai.

1978 metais šios nuotraukos ir pats Majeris buvo pagrindinis tyrimų objektas. Tyrimai truko netgi šešerius metus, siekiant išsiaiškinti visų įvykių autentiškumą. Pagrindinis tyrimus atlikinėjęs ir organizavęs asmuo – išėjęs į pensiją leitenantas pulkininkas Vendelis Stivensas (Wendelle Stevens). Jis subūręs specialistų -aktyvistų grupelę iš Amerikos, kurie drauge siekė išsiaiškinti ar visa tai, ką kalba ir pateikia Majeris yra tiesa, ar labai profesionaliai padaryta ir suplanuota apgavystė. Stivensas visą tą laiką buvo įsitikinęs, kad ši byla yra tikrų tikriausia tiesa, tačiau jo tyrimų rezultatai ir išvados buvo stipriai ignoruojami ir kritikuojami NSO tyrinėtojų visame pasaulyje, dėl Vendelio atsisakymo perduoti metalų mėginius, garso įrašus bei fotografijas jiems patiems ištirti. Vendelis jų neperdavė, kadangi bijojo, jog įrodymai gali būti sugadinti ar netgi pavogti.

Bėgant laikui taip ir nutiko: metalo pavyzdžiai nežinia kur pradingo iš saugomo seifo kompanijos IBM laboratorijose. Daugelis nuotraukų taip pat prapuolė, kadangi Majeriu domėjosi ne tik NSO entuziastai, bet ir JAV saugumas, bei kai kurie politiniai-nusikalstami susivienijimai. Kaip jau minėta – į Majerio gyvybę buvo pasikėsinta kelias dešimtis kartų.

Šios istorijos kritikai, tokie kaip Stentonas Friedmanas (Stanton Friedman) ir Žakas Valė (Jacques Vallée) yra įsitikinę, kad visi kontaktų įrodymai – klastotės. Kai kurie kritikai netgi pateikė panašių fotografijų, kurias turėjo Majeris, klastotes ir teigė, kad kai kurios Majerio nuotraukos yra padarytos iš mokslinės fantastikos knygų, paveikslų ir televizijos laidų. Majeris teigia, kad šios nuotraukos kai kurių tyrimų metu buvo pakeistos (perdarytos) žvalgybos agentų ir sudėtos į jo bendrą kolekciją siekiant sukompromituoti jo NSO liudijimą.

Anot kritikų – kai kuriose fotografijose yra įtarimų, dėl fokusavimo ypatumų, apšvietimo kampo problemų, kad šios nuotraukos buvo padarytos naudojant mažus modeliukus, taip pat ir kopijavimo bei įklijavimo metodą (copy-paste). Pačios įtikinamiausios Majerio nuotraukų analogijos buvo sukurtos fotonuotraukų efektų specialisto ir sustabdyto kadro (stop motion) animatoriaus Alano Frisvelo (Alan Friswell). Jos buvo kurtos specialiai 2005 metų liepos mėnesio žurnalo „Fortean Times“ viršeliui. Frisvelas naudojo techniką, kuria buvo dirbama iki skaitmeninės kino filmų efektų eros, kadangi modernios technologijos, anot Frisvelo būtų buvusios nepagrįstos ir nesąžiningos. Naudodamas senus kino juostų triukus, tokius kaip priekinio plano miniatiūros ir fotografijų iškarpos, Frisvelas sukūrė įtikinamas Majerio NSO nuotraukų kopijas, tačiau autorius teigė, jog šios nuotraukos jokiu būdu nepatvirtina, kad Majeris buvo apgavikas. Kadangi pats asmeniškai nedalyvavęs įvykių tyrime, jis teigė negalįs daryti jokių skubotų išvadų.

Majerio santykiai su žmona Kaliope (Kalliope) pasibaigė gana aštriai ir aršiai. Tad 1997 metais Kaliopė vieno interviu metu oficialiai pareiškė, jog Majerio NSO fotografijose yra modeliai, kuriuos jis sukūręs iš metalinių šiukšliadėžių dangčių, kilimų vinučių su plačiomis galvutėmis ir kitų namų apyvokos daiktų. Ir taip pat teigė, jog istorijos, kurias Majeris pasakojo apie savo nuotykius su atvykėliais iš kitų žvaigždynų buvo visiški prasimanymai. Ji patvirtino kuomet žurnalistas paklausė, kad tikrai garsioji vestuvių torto NSO nuotrauka buvo padaryta iš metalinio šiukšliadėžės dangčio. Ji taip pat paaiškino, jog vienoje iš nuotraukų vaizduojama nežemietė moteris iš tikro buvo Majerio pažįstama apsidengusi blizgia folija.

Taip pat Majerio žmona tvirtino, jog nuotraukose, kuriose, kaip teigiama vaizduojama Asket ir Nera, iš tikro nufotografuotos grupės „The Golddiggers“ šokėjos – Mišelė Dela Feiv (Michelle Della Fave) ir Zuzana Lund (Susan Lund). Majeris pasakoja, kad šios fotografijos yra dalis jam specialiai į kolekciją įmaišytų klastočių, siekiant jį sukompromituoti. Mišelė Dela Feiv teigia, kad jos fotografijas Majeris panaudojo nelegaliai, kad įrodytų savo išgalvotas istorijas apie susitikimus su nežemiete moterimi.

Bandymai nužudyti

Televizijos interviu, transliuotame per „Nippon“ televiziją, (Japonija) 1980 metais, Majeris ir Stivensas papasakojo apie pasikėsinimo į Majerio gyvybę atvejus. Jie smulkiai atpasakojo kai vieną kartą, 1980-ųjų Gegužės dešimtosios vakarą, laikrodžiui rodant 22:01, Stivensui užsiiminėjant tyrimais Majerio valdoje, iš sodybos prieigos buvo paleistas šautuvo šūvis ir kulka prašovė vos aštuoniais coliais nuo Majerio galvos. Jie (Majeris ir Stivensas) parodė to vakaro įvykio įkalčius, kulkos liekaną, kurią vėliau rado tą vakarą, ir patvirtino įvykį nupasakodami, kaip kulka, atsimušusi nuo betono sienos, nukrito tiesiai priešais kušetę ant kurios jie abu sėdėjo. Šiame interviu Majeris teigia, kad tai nebuvo pirmasis pasikėsinimas į jo gyvybę. Taip pat Majeris pasakojo apie kitus du incidentus. Vienas jų vyko žiemos metu Hinvilyje, tarp 7-os ir 8-os valandos vakaro, kai kulka atskriejo pro biuro langą ir vos vos prazvimbė pro šalį. Ir antrasis incidentas, kai vieną rytą, 4-ą valandą, buvo šautą į Majerį, į krūtinės sritį. Šaltinis: Nippon televizija, Genezė 3 (Genesis III (1986 m)) „Majerio kronikos“, filmas 61:01 (The Meier Chronicles, film 61:01).

Majerio susitikimas su Imanueliu

Pilnoje knygos „Plejadų žinia“ (Message from the Pleiades, Vol. 2) versijoje išsamiai atpasakojama, kaip Majeris buvo paimtas į kelionę laiku, kartu su nežemiškos kilmės moterimi Asket. Šioje kelionėje Majeris asmeniškai susitiko su Imanueliu, kuris kaip manoma istoriškai buvo vadinamas Jėzumi. Susitikimas su Imanueliu truko keturias dienas, po kurių Majeris grižo į savo laiką.

Trečiasis pasaulinis karas

Bilis Majeris pakartotinai vis įspėja apie artėjantį trečią pasaulinį karą. Jis taip pat demaskavo teroristų veiklas ir būdraujantį įvairių musulmonų ekstremistų elgesį, kuris, kaip teigia E. Majeris tik padidina karo tikimybę. Jis taip pat patikino, kad ateityje keturi pasaulio lyderiai mirs vienas po kito, septynių dienų laikotarpyje, kas duos aiškų ženklą, kad per ateinančius dvejus metus, po šių įvykių, ilgai baimintasis karas staiga prasidės. Nebent žmonija pagaliau įvaldys savo protą ir pakeis savo elgesį. Jis visada teigė, kad šios pranašystės, tai tik galimybės pavaldžios pokyčiams. Kadangi pranašystė, skiriasi nuo prognozių (apskaičiavimų), kadangi prognozė – tai dalykas, kuris gaunamas stebint, apskačiuojant ir įvertinant nuo stebėtojo nepriklausomus veiksnius. O tuo tarpu pranašystė tėra galimų įvykių tendencija, kuri nėra fiksuota ir jos aplinkybes stebėtojas įtakoti.

Nepažabotas gyventojų perteklius

Šis gyventojų pertekliaus klausimas, kaip išsireiškė Majeris, yra svarbiausias ir neatidėliotinas įspėjimas, susijęs su mūsų laikmečiu. Majeris praneša, kad mūsų žemė gali tiekti pakankamai vietos, maisto, žaliavų maždaug tik apie 529 milijonams gyventojų.

Citata: „Mūsų planetos gyventojų perteklius, gali būti išspręstas tik taikant planinį gimimų stabdymą arba periodinį gimimų kontroliavimą. Norint išspręsti gyventojų pertekliaus problemą, šį klausimą turi apgalvoti ir ieškoti sprendimų visa žmonija, ypač tos tautos, kur gyventojų populiacija pasiekė kritinį lygį, kur žmonėms trūksta maisto, švaraus geriamo vandens, vietos įsikurti ir apsigyventi. Natūraliai, šios priemonės turi būti derinamos kiekvieno žmogaus švietimu šiuo klausimu ir bei šios idėjos palaikymo. Paprasčiausiai nėra kaip apeiti šių priemonių norint pažaboti gyventojų perteklių. Bet kokia kita priemonė būtų bevertis apsimestinis sprendimas, sudarantis efektą panašų į lašą jūroje ir neišsprestų problemos, o tik iš esmės pratęstų ją.“ Šaltinis „Ir vistiek jie skrenda“ (And still they fly!) puslapis 255–256.

Atominės energetikos pavojai

Nukrypstant nuo jau žinomų atominės energetikos ir atominių bombų pavojų, Majeris aprašo papildomus jų šalutinius poveikius: „Po atominių bombų sprogimų Hirošimoje ir Nagasakyje, branduolinė radiacija pasklido labai staigiai ir greitai ji apgaubė visą žemę. Kur kas didesnis pavojus, kurį sukėlė šių elementariųjų dalelių spinduliuotė per minėtus sprogimus, dar tik sukels ypatingų mįslių žemės mokslininkams ateityje. Pagrindiniai veiksniai, nuo kurių priklauso gyvybės žemėje tąsa, yra veikiami šios skleidžiamos spinduliuotės. Pavyzdžiui, ši spinduliuojama energija susimaišo su deguonimi ir sukuria milžiniškus ozono kiekius žemutinėje atmosferos dalyje – tam netinkamoje vietoje.“ Majeris aprašo ozono sluoksnio naikinimą susijusį su atominių sprogimų spinduliuote knygoje Ir „vis tiek jie skrenda“ (And still they fly!) puslapyje 258–259.

Beatodairiškas žemės išnaudojimas

Majeris taip pat pasakoja, kaip žmogus beatodairiškai išnaudoja žemės išteklius, tokius kaip rūda, nafta, dujos ir t. t. “žemės žmonės egoistiškai išnaudoja savo planetą, naikindami jos pagrindinę gyvybinę energiją, grobstydami jos naftą, gamtines dujas ir įvairias mineralines rūdas. Žemė kenčia vidinius poslinkius, kurie iššaukia ugnikalnių išsiveržimus ir žemės drebėjimus, šie vidiniai poslinkiai sukelia lėtą griuvimą žemės viduje. Tokie patys procesai yra sukeliami, kai yra statomos užtvankos ar panašūs projektai, kurie dėl milžiniškai didelės vandens masės sankaupos, sukelia pavojingus žemės poslinkius.“ Šaltinis „Ir vis tiek jie skrenda“ (And still they fly!) puslapis 260–262.

Raudonasis meteoras (Apofis)

Majeris įspeja apie meteorą pavadinimu Apofis (Apophis), kuris gali sukelti pavojų žemei 2029–2036 metų laikotarpyje, sukrečiančios pasekmės laukia visos planetos jei asteroidas susidurs su žeme. Asteroidas “perskels žemės plutą teritorijoje nuo šiuo metu vadinamosios Šiaurės jūros iki Juodosios jūros.” “Kalbant apie raudonąjį meteorą, kuris kels pavojų žemei 2029 metų balandžio tryliktą dieną … <…> mano žiniomis, žemės astronomai šį asteroidą aptiko gan neseniai ir pavadino jį Apofiu. Jis arba susidurs su žeme 2029 metais arba prazvimbs visai šalia. Pastaruoju atveju meteoras sugrįš 2036 metais ir jo priartėjimas prie žemės tikrai gal sukelti katastrofą, jeigu mokslininkai nesiims priemonių tam išvengti..“

Žemės drebėjimas San Fransiske

Majeris aprašo sukriačiantį žemės drebėjimą San Fransiske, kuris įvyks netolimoje ateityje. Majeris pateikia informaciją apie žemės drebėjimą vandenyne, kurio lygis 9,0 balai. Šis žemės drebėjimas sukels didžiulį cunamį ir turės sukrečiančias pasekmes. "Mūsų duomenimis, žemės drebėjimas įvyks vandenyne, jo stiprumas bus 9 balai pagal Richterio skalę. Drebėjimas įvyks Ramiojo Vandenyno šiaurėje netoli Amerikos pakrantės ir apims Portlendą, pietinę Kalifornijos dalį iki pat Vašingtono šiaurėje.“ Drebėjimas sukels baisias pasekmes keleto šimtų kilometrų juostoje. Ir kaip niekad iki šiol – žemės drebėjimas jūroje nuniokos ne tik žemyninę dalį, bet sklisdamas žiedo formos banga, pasieks ir aplink esančias salas, bus pasiglemžta daug žmonių gyvybių. Drebėjimas tęsis apie 5 minutes ir bus lydimas papildomų, tačiau mažiau galingų drebėjimų, kurie taip pat sukels mažesnes cunamio bangas. Kai kurie faktai apie šį gresiantį žemės drebėjimą yra žinomi mūsų panetos mokslininkams. Bet jie nesuvokia realios augančios katastrofos grėsmės. " – ištrauka iš knygos „Plejadisch-Plejarische Kontaktberichte“ Block 10[34] (Angliškojo vertimo).

Knygos ir kontaktiniai užrašai

Majeris parašė apie 40 knygų ir sukaupė apie 6000 puslapių kontaktinių užrašų, kurie visi yra prieinami vokiečių kalba. Tačiau jau yra keletas knygų, kurios išverstos į anglų kalbą: „Tiesos Taurė“ (Goblet of Truth) yra prieinama anglų kalba nemokamai PDF formatu.

Bendruomenė ir darbas

1975 metais Majeris įkūrė „Laisvą ufologijos studijų bei alternatyvių ir dvasios mokslų bendruomenę“ („Freie Interessengemeinschaft für Grenz- und Geisteswissenschaften und Ufologiestudien“) arba FIGU (akronimas iš vokiečių kalbos pavadinimo). Tai yra pelno nesiekianti organizacija siekianti atradimų tyrinėdama pavadinime minimas sritis. FIGU įsikūrusi Majerio ūkyje, – Semjasės Sidabrinės Žvaigždės Centre (būstinė) (Semjase Silver Star Center). Figu yra ne verslo organizacija, kuri remia Bilio Majerio užrašų platinimą, knygų leidyba ir informacijos sklaidą. Visi finansiniai organizacijos įrašai yra prieinamai viešai Šveicarijos įstatymų pagrindu.