Birželio 4

Birželio 4 yra 155-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 156-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 210 dienų.

Informacija

Šventės

• Tarptautinė diena be agresijos prieš vaikus.

Vardadieniai

Pranciškus – Dausprungas – Deimena – Kornelijus – Vincentas – Vincė – Vincenta

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1841 – prie Žemaičių vyskupystės bažnyčių leista steigti lietuviškas pradines mokyklas, kurių vyskupo Motiejaus Valančiaus iniciatyva įsteigta apie 200;
• 1956 – Vilniaus katedroje atidaryta Paveikslų galerija;
• 1993 – Kaune atidarytas Rezistencijos ir tremties muziejus.

Gimimo dienos

• 1827 m. – Jonas Balinskis, Lietuvos gydytojas psichiatras, medicinos daktaras (m. 1902 m.).
• 1845 m. – Žemaitė, lietuvių rašytoja, laisvamanė (m. 1921 m.).
• 1870 m. – Juozas Bridžius, Romos katalikų kunigas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas (m. 1938 m.).
• 1875 m. – Konstantinas Galkauskas, Lietuvos kompozitorius, dirigentas (m. 1963 m.).
• 1910 m. – Antanas Antanovičius, Lietuvos kalbininkas slavistas, filologijos mokslų daktaras (m. 1980 m.).
• 1912 m. – Apolinaras Bagdonas, Lietuvos pedagogas, filologas, poetas, rašantis žemaičių kalba , pirmųjų žemaitiškos poezijos knygų, išleistų užsienyje, autorius.
• 1921 m. – Klemensas Bagdonavičius, vargonininkas ir chorvedys (m. 1996 m.).
• 1922 m. – Elena Urbaitytė, lietuvių dailininkė, skulptorė (m. 2006 m.).
• 1923 m.:
  • Jonas Bulota, Lietuvos žurnalistas, literatūrologas, pedagogas, satyrų autorius (m. 2004 m.).
  • Vytautas Eidukaitis, lietuvių aktorius (m. 1989 m.).
• 1924 m. – Pranciškus Porutis, Lietuvos dailininkas tapytojas akvarelininkas (m. 2009 m.).
• 1929 m. – Pranas Gražys, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
• 1931 m.:
  • Algimantas Kulieša, Lietuvos tautodailininkas (m. 2020 m.).
  • Vyda Ragulskienė, inžinierė mechanikė, profesorė, pirmoji habilituota technikos mokslų daktarė Lietuvoje (1973 m.) (m. 2009 m.).
• 1933 m. – Liudvikas Lašas, Lietuvos biotechnologas endokrinologas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1936 m. – Aronas Gutmanas, fizikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1999 m.).
• 1939 m. – Vincas Bartusevičius, Vokietijos lietuvių bendruomenės veikėjas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 2020 m.).
• 1950 m.:
  • Petras Staliorius, Lietuvos ir Kėdainių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Pranas Zubė, Lietuvos ir Skuodo rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m. – Vygintas Grinis, lietuvių inžinierius, valstybės tarnautojas, diplomatas.
• 1952 m. – Algimantas Skurauskas, pedagogas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m. – Violeta Podolskaitė, aktorė, režisierė, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1954 m. – Stasys Virbickas, Lietuvos ir Kalvarijos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – Kęstutis Jazbutis, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m.:
  • Aušra Maldeikienė, ekonomistė, publicistė, ekonomikos dėstytoja ir mokytoja.
  • Ričardas Krištapavičius, dailininkas architektas.
• 1960 m. – Virginijus Domarkas, pedagogas, Lietuvos ir Kretingos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Ričerdas Kriovė, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m. – Arūnas Šarkauskas, amatininkas, Lietuvos ir Telšių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1966 m. – Lijana Kairienė, lituanistė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.
• 1967 m.:
  • Stasys Gutautas, inžinierius, Lietuvos ir Skuodo rajono savivaldybės ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vincentas Lamanauskas, Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto Edukologijos katedros profesorius, socialinių mokslų (edukologija) daktaras.

Mirtys

• 1872 m. – Stanislovas Moniuška, Lietuvos lenkų kompozitorius, dirigentas. Vienas ryškiausių lenkų muzikos romantizmo kūrėjų greta F. F. Šopeno (g. 1819 m.).
• 1902 m. – Aleksandras Kazimieras Beresnevičius, Lietuvos vyskupas (g. 1823 m.).
• 1944 m. – Jonas Šimkus, Lietuvos valstybės veikėjas, profesorius (g. 1873 m.).
• 1950 m. – Kazys Grinius, trečiasis Lietuvos Respublikos prezidentas, šalį valdęs nuo 1926 m. birželio 7 d. iki gruodžio 17 d (g. 1866 m.).
• 1977 m. – Vanda Lietuvaitytė-Kauneckienė, Staneikienė, aktorė (g. 1910 m.).
• 1986 m. – Vladas Mieželis, TSRS ir Lietuvos karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės brigados generolas, teisininkas, teisėjas, Kariuomenės teismo pirmininkas (g. 1894 m.).
• 2005 m. – Jonas Katakinas, viena ryškiausių XX a. Lietuvos baleto žvaigždžių (g. 1950 m.).
• 2006 m. – Kazimieras Kuzavinis, kalbininkas, žymus lotynų kalbos specialistas (g. 1927 m.).
• 2009 m. – Algirdas Juozapas Gaigalas, Lietuvos geologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, akademikas (g. 1933 m.).
• 2010 m. – Juozapas Edvardas Misevičius, Lietuvos matematikas (g. 1938 m.).
• 2022 m. – Vladas Baltuškevičius, Lietuvos poetas, vertėjas (g. 1939 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 780 m. pr. m. e. – Kinijoje užfiksuotas pirmasis Saulės užtemimas istorijoje;
• 1039 – Henris III tampa Vokietijos karaliumi;
• 1615 – Šiogūno Tokugawa Ieyasu pajėgos užėmė Osakos pilį;
• 1629 – Laivo "Batavia" katastrofa prie Australijos vakarinio kranto;
• 1664 – Naujasis Amsterdamas pervadintas Niujorku;
• 1716 – Į Luizianą (Šiaurės Ameriką) atvežti pirmieji vergai iš Afrikos;
• 1783 – broliai Mongolfjė (Montgolfier) pirmą kartą paleido į orą karšto oro balioną;
• 1800 – Baigta Baltųjų rūmų statyba Vašingtone. Į juos įsikraustė pirmieji gyventojai – prezidentas Džonas Adamsas su žmona;
• 1942 - Ramiajame vandenyne įvyko Midvėjaus mūšis;
• 1946 – generolas Chuanas Peronas (Juan Peron) paskelbtas Argentinos prezidentu;
• 1970 – Tonga tampa nepriklausoma nuo Jungtinės Karalystės;
• 1989 – Lenkijoje įvyko pirmieji socialistinėse šalyse laisvi (dalynai) rinkimai – kontraktiniai į Seimą ir visiškai laisvi į Senatą.
•   – Kinijos Liaudies Išlaisvinimo Armija jėga numalšina masinius protestus Pekine;
• 2001 – Gjanendra tampa paskutiniu Nepalo monarchu.

Gimimo dienos

• 1453 m. – Loukas Notaras, vienas aukščiausių pareigūnų Bizantijos imperijoje, pasižymėjo 1453 metų Konstantinopolio gynime. Žlugus Konstantinopoliui Notaras pateko į osmanų nelaisvę ir tenai buvo nužudytas.
• 1738 m. – Jurgis III, Didžiosios Britanijos karalius (1760–1820) (m. 1820 m.).
• 1877 m. – Heinrich Otto Wieland, 1927 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (m. 1957 m.).
• 1882 m. – Jonas Baueris, Švedijos tapytojas ir iliustratorius, geriausiai žinomas dėl savo Bland tomtar och troll (Tarp gnomų ir trolių). Jis gimė Jonšiopinge ir studijavo Stokholmo dailės akademijoje (m. 1918 m.).
• 1916 m. – Robert Francis Furchgott, 1998 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 2009 m.).
• 1952 m. – Bronislavas Marija Karolis Komorovskis, lenkų istorikas, visuomeninis ir politinis veikėjas, nuo 2007 m. iki 2010 m. Lenkijos seimo pirmininkas. Nuo 2010 m. rugpjūčio 6 d. Lenkijos Respublikos prezidentas.
• 1961 m. – Ferencas Diurčanis, vengrų verslininkas ir politikas, buvęs Vengrijos ministras pirmininkas.
• 1970 m. – Izabella Dorota Scorupco, lenkų kilmės švedų aktorė.
• 1975 m. – Angelina Jolie, JAV aktorė, modeliuotoja, Geros Valios ambasadorė Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūroje.
• 1976 m. – Aleksejus Navalnas, Rusijos aktyvistas, politikas ir teisininkas (m. 2024 m.).
• 1977 m. – Alexander Manninger, futbolininkas, Austrijos rinktinės ir Juventus klubo vartininkas.
• 1979 m. – Naohiro Takahara, futbolininkas, Japonijos rinktinės ir Urawa Red Diamonds klubo puolėjas.
• 1983 m.:
  • Emanuelis Ebo, futbolininkas, Dramblio Kaulo Kranto rinktinės ir Arsenal klubo gynėjas.
  • Giljermas Garsija-Lopezas, profesionalus Ispanijos tenisininkas. Šiuo metu ATP reitinge Giljermas užima 41 vietą. Tai yra geriausias jo pasiekimas per visą karjerą. Garsija per savo karjerą jau laimėjo 1 ATP titulą. Jis profesionalu tapo 2002 metais. Lopezą treniruoja Chuanas Manuelis Esparsija Klementas. Giljermo mėgstamiausia danga yra gruntas. Jo tėtis, Chuanas, yra mokytojas. Mama, Pakė, yra medicinos seselė.
  • Kristianas Kofis Ndris, futbolininkas, Dramblio Kaulo Kranto rinktinės ir Sevilla klubo puolėjas.
• 1984 m. – Milko Bjelica, Serbijos krepšininkas, nuo 2008 m. rungtyniaujantis Vilniaus „Lietuvos Ryto“ klube. 2008 metais su L. Rytu LKL iškovojo antrą vietą čempionate. 2009 m. laimėjo Prezidentų, LKF, BBL ir ULEB cup taures.
• 1985 m.:
  • Evan Lysacek, JAV dailiojo čiuožimo sportininkas. Dviejų nacionalinių aukso medalių savininkas. 2009 m. tapo pasaulio čempionu. Atstovavo savo šaliai Turino ir Vankuverio olimpinėse žiemos žaidynėse. Lysacek pradėjo čiuožti nuo aštuonerių metų.
  • Lukašas Podolskis, futbolininkas, Vokietijos rinktinės ir 1. FC Köln klubo puolėjas.

Mirtys

• 1039 m. – Konradas II, 1027–1039 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, 1024–1039 m. Vokietijos karalius, 1026–1039 m. Italijos karalius, 1032–1039 m. Burgundijos karalius (g. 990 m.).
• 1798 m. – Džakomas Džirolamas Kazanova, italų nuotykių ieškotojas, avantiūristas, rašytojas (rašė prancūziškai). Savo klajones ir avantiūristinius nuotykius aprašė „Dienoraščiuose“, kuriuose atspindėjo ir rokoko epochos papročius. Pagarsėjo kaip moterų suvedžiotojas, priversdavo jas įsimylėti rafinuotais būdais, kaskart vis kitokiais; jam padėdavo ir plačiai sklindanti šlovė apie nepaprastus lytinius sugebėjimus. Užkariavęs vieną moterį, gana greitai ją palikdavo, kadangi suvedžiojimas jam buvo svarbiau už pačią moterį (g. 1725 m.).
• 1826 m. – Džonas Adamsas, amerikiečių politikas, politikos filosofas bei 2-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas (1797–1801). Prieš tapdamas prezidentu Adamsas dvi kadencijas ėjo JAV viceprezidento pareigas (1789–1797). Jis buvo vienas iš pačių įtakingiausių Jungtinių Valstijų Tėvų-Įkūrėjų (g. 1735 m.).
• 1830 m. – Antonijus Chosė de Sukrė, Pietų Amerikos išsivadavimo kovų lyderis. Sukrė buvo vienas artimiausių Simono Bolivaro draugų ir bendražygių (g. 1795 m.).
• 1923 m. – Dmitrijus Anučinas, Rusijos antropologas, geografas, etnografas, archeologas. Vienas antropologijos pradininkų Rusijoje (g. 1843 m.).
• 1941 m. – Vilhelmas II, 1888–1918 m. paskutinis Vokiečių imperatorius ir Prūsijos karalius. Jo valdymo laikotarpis istorikų dažnai vadinamas „Vilhelmo era“ (g. 1859 m.).
• 1971 m. – Djordis Lukačas, vengrų marksistinis filosofas ir literatūros kritikas (g. 1885 m.).
• 2002 m.:
  • Fernando Belaúnde Terry, Peru politikas, architektas. 1963–1968 ir 1980–1985 m. ėjo šalies prezidento pareigas (g. 1912 m.).
  • Piotras Ivanovičius Ivašutinas, rusų karinis žvalgybininkas bei kontržvalgybininkas, lakūnas, ilgametis GRU vadovas, armijos generolas (1971 m.), Sovietų Sąjungos Didvyris (1985 m.) (g. 1909 m.).