Isaac Asimov

Isaac Asimov
Gimė	1920 m. sausio 2 d. Petrovičiai, Smolensko sritis, Rusija
Mirė	1992 m. balandžio 6 d. (72 metai) Niujorkas, JAV
Profesija	Rašytojas, istorikas, biochemikas, humoristas
Išsilavinimas	Kolumbijos universitetas (dr.)
Žanrai	Mokslinė fantastika, populiarusis mokslas, fantastinis detektyvas, literatūros kritika
Literatūros judėjimas	Mokslinės fantastikos aukso amžius
Žymiausi darbai	Ciklas „Fondas“, „Užslinks naktis“
Įtaka	Clifford D. Simak, H. G. Wells, Stanley G. Weinbaum
Oficiali svetainė

Aizekas Azimovas (angl. Isaac Asimov, rus. Исаак Озимов; 1920 m. sausio 2 d. – 1992 m. balandžio 6 d.) – JAV rašytojas fantastas, mokslo populiarintojas, pagal profesiją biochemikas.

Parašė apie 500 knygų, daugiausia grožinių kūrinių. Azimovas daugiausia rašė mokslinę fantastiką, tačiau yra ir maginės fantastikos, detektyvų. Nemažai knygų – mokslo populiarinimo (įvairių sričių – nuo astronomijos ir genetikos iki istorijos ir literatūros kritikos). Daugkartinis Hugo ir Nebula premijų laureatas. Kai kurie terminai, naudoti Azimovo kūriniuose – robotechnika, psichoistorija – įsitvirtino anglų ir kai kuriose kitose kalbose. Anglų–amerikiečių literatūroje Azimovas, kartu su Artūru Klarku bei Robertu Heinleinu vadinami „Didžiąja trijule“ tarp rašytojų fantastų.

Biografija

A. Azimovas gimė 1920 m. sausio 2 d. Petrovičių miestelyje, Mogiliovo gubernijoje Baltarusijoje (nuo 1929 m. miestelis priklauso Smolensko sričiai, Rusijai) žydų šeimoje. Rašytojo tėvai – Anna Rachel Berman-Asimov (1895–1973) ir Judah Asimov (1896–1969) – pagal profesiją buvo malūnininkais. Vardą davė velionio senelio Isaac Berman (1850–1901) iš motinos pusės garbei. Pats A. Azimovas teigė, kad pirminė šeimos pavardė buvo „Osimov“, tačiau visi giminaičiai likę Rusijoje nešioja Asimov pavardę.

Pasak paties Azimovo, vaikystėje šeimoje bendravo tik jidiš kalba, o rusų kalba bendraujama nebuvo. 1923 m. kartu su tėvais išvyko į JAV, įsikūrė Brukline, kur po kelerių metų atidarė konditerijos parduotuvę. A. Azimovo tėvo ir motinos giminės pasiliko Tarybų Sąjungoje.

Būdamas 5 metų A. Azimovas pradėjo lankyti mokyklą. Jam reikėjo eiti į mokyklą tik nuo 6 metų, tačiau motina pakeitė jo gimimo dieną į 1919 m. rugsėjo 7 d., kad galėtų leisti metais anksčiau. 1935 m. baigęs 10 klasių, penkiolikmetis A. Azimovas įstojo į Seth Low Junior College, tačiau po metų šis koledžas buvo uždarytas. Po to įstojo į Kolumbijos universiteto chemijos fakultetą Niujorke. Čia 1939 m. gavo bakalauro laipsnį, o 1941 m. – magistro ir įstojo į doktorantūrą. Tačiau 1942 m. išvyko į Filadelfiją dirbti chemiku laivų statykloje aptarnavusioje armiją. Kartu su juo dirbo ir kitas rašytojas fantastas Robertas Heinlainas.

1942 m. vasario mėnesį per Valentino dienos „akląjį pasimatymą“ susipažino su Gertrūda Blugerman (angl. Gerthrude Blugerman), su kuria susituokė birželio 26 d. Kartu susilaukė sūnaus Deivido (g. 1951) ir dukters Robin Džoan (g. 1955).

Nuo 1945 spalio iki 1946 m. liepos A. Azimovas tarnavo JAV armijoje. Po tarnybos grįžo į Niujorką ir tęsė mokslus. 1948 m. baigė doktorantūrą ir jam buvo suteiktas mokslo daktaro laipsnis. Toliau tobulinosi podaktarinėse studijose kaip biochemikas. 1949 m. įsidarbino dėstytoju Bostono universiteto medicinos fakultete, kur 1951 m. gruodžio mėnesį tapo profesoriumi asistentu, o 1955 m. – asociuotu profesoriumi . 1958 m. universitetas nustojo jam mokėti algą, tačiau formaliai paliko pareigas. Tuo metu A. Azimovo uždarbis iš rašymo jau viršijo jo universitetinę algą. 1979 m. jam suteiktas tikro profesoriaus vardas.

Lietuviškas „Fondo“ leidimas.

1970 m. A. Azimovas nutraukė santykius su žmona ir ėmė gyventi su Džanet Opal Džepson (angl. Janet Opal Jeppson), su kuria susipažino bankete dar 1959 m. Oficialiai su žmona išsiskyrė 1973 m. lapkričio 16 d., o su Džanet susituokė lapkričio 30 d. Šioje santuokoje vaikų nesusilaukė.

Rašytojas mirė 1992 m. balandžio 6 d. dėl širdies ir inkstų nepakankamumo, kurį sukėlė AIDS. AIDS A. Azimovas buvo užkrėstas, kai 1983 m. atliekant širdies operaciją buvo perpiltas kraujas. Šis faktas paaiškėjo tik po 10 metų jo antrai žmonai parašius biografiją.

Kūryba

Parašė ir išleido apie 500 knygų. 1939 m. parašė pirmąjį fantastinį apsakymą „Įkalinti prie Vestos“ (Marooned off Vesta). Apsakymas „Užslinks naktis“ (Nightfall 1940 m., lietuvių kalba 1991 m.) laikomas geriausiu fantastinės literatūros apsakymu. Apsakyme „Robis“ (1940 m., lietuvių k. 1966 m.) suformulavo 3 dėsnius, tapusius robotų moralės kodeksu.

Sukūrė romanų ciklą „Fondas“ (Foundation 7 t. 1951–1992 m., liet. 3 t. – „Fondas“ 1994 m., t. 2 „Antrasis Fondas“, t. 3 „Fondas ir Imperija“, abu 1999 m.). Romane „Amžinybės pabaiga“ (The End of Eternity 1955 m., liet. 1996 m.) parodė mėginimus tvarkyti žmonijos istoriją pasitelkus laiko keliones. Romane „Net patys dievai“ (The Gods Themselves 1972 m., liet. 1981 m.) – neriboto energijos importo iš alternatyvaus pasaulio padarinius. Lietuvių kalba išleistas apsakymų rinkinys „Aš, robotas“ (1966 m.), romanai „Plieno urvai“ (1994 m.), „Akmenėlis danguje“ (2000 m.), „Kosmoso upės“ (2002 m.).

Parašė kūrinių vaikams, kriminalinių apysakų. Pažymėtinas ciklas „Juodųjų našlių istorijos“ (Tales of the Black Widowers 1974 m.). Jis yra daugelio mokslo populiarinimo knygų autorius, tarp kurių „Cheminiai gyvybės agentai“ (The Chemicals of Life 1954 m., liet. 1961 m.), „Žvilgsnis nuo aukštumos“ (View From a Height 1964 m., liet. 1971 m.), „Biblijos vadovas“, „Šiaurės Amerikos istorija“ (4 t.).

1977 m. pradėjo leisti žurnalą „Isaac Asimov’s Science Fiction Magazine“ (dabar „Asimov’s Science Fiction“).

Nuorodos

• Isaac Asimov interneto svetainė (angl.)
• Asimov Wikia (angl.)
• Isaac Asimov IMDb profilis (angl.)