Peržiūrėti šaltinį Jupiteris (planeta)

{{reikšmė|Saulės sistemos planetą|vyriausią dievą romėnų mitologijoje|[[Jupiteris (mitologija)]].}}
{{Planeta|Jupiteris|[[Vaizdas:Jupiter and its shrunken Great Red Spot.jpg|250px|]]|778 412 027|5,203 363 01|740 742 598|816 081 455|0,048 392 66|4333,2867 d.|398,88 d.|12,466|13,056|13,712|142  984|6,14×10<sup>10</sup>|1,431×10<sup>15</sup>|1,899×10<sup>27</sup>|1,326|24,79<ref>https://nssdc.gsfc.nasa.gov/planetary/factsheet/jupiterfact.html</ref>|59,54|9 val. 55 min. 29,684 sek.|45300 km/h|3,13|110|152|?|79|0,00007||[[Vandenilis]]|89% ± 2,0%|[[Helis]]|10% ± 2,0%|[[Metanas]]|0,3 % ± 0,1%|[[Vanduo|Vandens]] garai|0,0004% ± 0,0004%|[[Amoniakas]]|0,026% ± 0,004%|[[Etanas]]|0,0006% ± 0,0002%|[[Fosfinas]] PH<sub>3</sub>|0,0001 %|[[Vandenilio sulfidas]]|<0,0001 %}}

'''Jupiteris''' (sen. lietuvių pavadinimas '''''Indraja''''') – penktoji pagal nuotolį nuo [[Saulės sistema|Saulės sistemos]] [[planeta]] (tarp [[Marsas (planeta)|Marso]] ir [[Saturnas|Saturno]]), dujinė milžinė. Turi [[Jupiterio žiedai|žiedų]] sistemą.

Kaip ir kitos planetos, Jupiteris aplink [[Saulė|Saulę]] skrieja ištęsta [[elipsė|elipsine]] [[orbita]], kurios viename židinyje yra Saulė. Nuotolis tarp Saulės ir Jupiterio kinta nuo 740 mln. iki 816 mln. km, Saulę apskrieja per 11,86 [[Žemė]]s metų. Tai – didžiausia Saulės sistemos planeta, kurios skersmuo už Žemės didesnis 11 kartų, tūris – 1331 kartą, o masė – 317 kartų.

Per [[opozicija (astronomija)|opozicijas]], kurios kartojasi kas 1,1 metų, Jupiteris danguje spindi kaip -2 ryškio gelsva [[žvaigždė]]. Pro [[teleskopas|teleskopą]] tuo metu jis atrodo kaip 45-50" dydžio [[skritulys]], kurio paviršiuje nusidriekusios kelios lygiagrečios [[pusiaujas|pusiaujui]] tamsesnės juostos.

[[Vaizdas:Jupiter, Earth size comparison.jpg|thumb|260px|left|Jupiterio ir Žemės dydžio palyginimas]]

== Sandara ir atmosfera ==
Stebint Jupiterio [[palydovas|palydovų]] [[orbita]]s, buvo lengvai nustatyta jo masė, o pagal tai apskaičiuotas ir tankis. Paaiškėjo, jog Jupiterio [[tankis]] yra vos 1,33 g/cm³, taigi 4 kartus mažesnis nei [[Žemė]]s. Tai rodo, kad didelę Jupiterio dalį sudaro lengvos medžiagos. Planetą gaubia tanki [[atmosfera]], susidedanti iš molekulinio [[vandenilis|vandenilio]] (89% ±2.0%), [[helis|helio]] (10% ±2.0%), [[metanas|metano]], [[amoniakas|amoniako]], anglies monoksido, ciano, fosfino, erano, [[acetilenas|acetileno]] ir [[vanduo|vandens]] garų priemaišų. Atmosferoje yra keli [[debesis|debesų]] sluoksniai, sudaryti iš amoniako, amonio hidrosulfido ir [[ledas|ledų]] kristalų. Debesyse matoma 10 porų pakaitomis einančių rudų ir baltų lygiagrečiai pusiaujui juostų. Debesų temperatūra yra 135 K (-137&nbsp;°C). Atmosferos dujų masės juda tiek vertikaliai, tiek horizontaliai. Baltose juostose jos kyla aukštyn, o rudose – leidžiasi žemyn. Baltose juostose [[vėjas]] pučia iš vakarų į rytus, o rudose – priešingai. Vėjo greitis siekia iki 180 m/s.<ref>Palmira Pečiuliauskienė, Alfonsas Rimeika. ''Fizika: išplėstinis kursas: vadovėlis 12 klasei.'' Vilnius: Logotipas, 2009, 233 p. ISBN 978-5-430-05444-1.</ref> Baltų ir rudų juostų lietimosi vietose susidaro sūkuriai, kurių didžiausias yra [[ovalas|ovalo]] formos, 25 000 km ilgio ir 14 000 km pločio. Jis vadinamas [[Raudonoji Dėmė|Raudonąja Dėme]]. Rudą, geltoną ir raudoną atspalvius debesims suteikia [[siera|sieros]] ir [[fosforas|fosforo]] junginiai. Atmosfera kartu su visa planeta sukasi dideliu greičiu apie ašį, apsisukdama vieną kartą maždaug per 10 [[valanda|valandų]].

Jupiteris neturi kieto paviršiaus. Maždaug 1000 km gylyje atmosfera pereina į molekulinio vandenilio vandenyną, kuris yra apie 17 000 km gylio. Po juo yra maždaug 44 000 km storio kieto vandenilio sluoksnis, o centre – apie 10 000 km spindulio branduolys, sudarytas iš silikatų, susimaišiusių su vandens, amoniako ir metano ledais. Jupiterio centre temperatūra turėtų siekti apie 25 000 K.

== Magnetinis laukas ==
Jupiterio [[magnetinis laukas]] apie 20 kartų stipresnis negu Žemės. Dėl to jį supa plačios [[radiacija|radiacijos]] juostos, sudarytos iš didelės [[energija|energijos]] [[protonas|protonų]] ir [[elektronas|elektronų]], „pagrobtų“ iš [[Saulės vėjas|Saulės vėjo]]. Atmosferoje susidaro polinės [[pašvaistė]]s ir [[žaibas|žaibai]].

[[Vaizdas:790106-0203 Voyager 58M to 31M reduced.gif|thumb|right|270px|Jupiterio debesų ir jo palydovų sukimasis]]

== Palydovai ==
{{main|Jupiterio palydovai}}

Aplink Jupiterį skrieja 79 gamtiniai [[palydovas|palydovai]], keturi didieji matomi pro nedidelį [[teleskopas|teleskopą]] arba net stipresnį [[Žiūronai|žiūroną]]: [[Ganimedas (palydovas)|Ganimedas]], [[Kalista (palydovas)|Kalista]], [[Ijo (palydovas)|Ijo]] ir [[Europa (palydovas)|Europa]]. Trys iš jų didesni už [[Mėnulis|Mėnulį]], o Ganimedas – net ir už [[Merkurijus (planeta)|Merkurijų]].

Keturis didžiausius Jupiterio palydovus – Ijo, Europą, Ganimedą ir Kalistą [[1609 m.]] – [[1610 m.]] [[žiema|žiemą]] pro vieną pirmųjų savo teleskopų atrado [[Galilėjus|Galilėjas Galilėjus]]. Visus juos būtų galima įžiūrėti plika akimi, jeigu jų nenustelbtų Jupiterio spindesys. Beveik tuo pat metu juos pastebėjo Simonas Marijus, tad kurį laiką buvo diskutuojama dėl atradėjo prioriteto. Galbūt dėl šios priežasties Marijaus duoti palydovų pavadinimai ilgai nebuvo vartojami.

[[Galilėjaus palydovai|Galilėjaus atrastus palydovus]] galima pamatyti pro bet kurį teleskopą ar net žiūroną. Kadangi jų orbitos yra Jupiterio pusiaujo plokštumoje, jie rikiuojasi eilute. Šių palydovų judėjimą lengva stebėti. Palydovas gali slinkti Jupiterio skrituliu, atsidurti anapus planetos ir pasislėpti už jos, jį gali užtemdyti Jupiterio šešėlis. Taip pat nesunkiai pastebimi palydovų šešėlių tranzitai. Minėtieji palydovai pro teleskopus matomi kaip maži krituliukai. Pro didelius teleskopus galima pamatyti didžiausias jų paviršiaus detales. [[1973 m.]] – [[1974 m.]] juos iš arti fotografavo „Pionieriai“, o [[1979 m.]] – Vojadžeriai.

Ganimedas – didžiausias ir ryškiausias iš Jupiterio palydovų, jo [[skersmuo]] 5260 km, taigi jis didesnis už Merkurijų. Beveik tokio pat dydžio yra Kalista, bet jos [[masė]] daug mažesnė, taigi daug mažesnis ir jos vidutinis tankis. Ijo ir Europa yra panašaus dydžio kaip Mėnulis. Pionierius-10" atrado plonytę Ijo atmosferą bei jonosferą, kuriai sąveikaujant su Jupiterio magnetosfera, sukeliami papildomi radijo triukšmai.

Kiti Jupiterio palydovai yra daug mažesni. Penktasis palydovas, kurį [[1892 m.]] atrado Edvardas Barnardas, skrieja arčiau planetos negu Ijo. Jo vidutinis nuotolis nuo Jupiterio centro yra 181 300 km, o apskriejimo periodas 11 h 57 min. Šio palydovo skersmuo maždaug 200 km, taigi pro mažus teleskopus jo pamatyti neįmanoma. Jis vadinamas Amaltėja. Dar arčiau Jupiterio skrieja Metija ir Adrastėja, kurias [[1979 m.]] atrado „Vojadžeriai“. Jie taip pat atrado maždaug 100 km skersmens Tebę, skriejančią tarp Amaltėjos ir Ijo. Kiti 8 maži į asteroidus panašūs Jupiterio palydovai skrieja labiau nutolę nuo planetos negu Kalista, keturi iš jų – ir priešinga kryptimi. Tai verčia manyti, kad šie kūnai buvo pagauti iš asteroidų žiedo. Be šių 16 palydovų, aplink Jupiterį skrieja dar 63 mažesni palydovai.

== Istorija ==

* [[1664]]–[[1666]] m. nustatytas Jupiterio apsisukimo periodas (Dž. Kasinis, Prancūzija).
* [[1892]] m. – atrastas Jupiterio palydovas [[Amaltėja (palydovas)|Amaltėja]] (E. Barnardas, JAV).
* [[1905]] m. – atrasti Jupiterio palydovai [[Himalija (palydovas)|Himalija]] ir [[Elara (palydovas)|Elara]] (Č. Perainas, JAV).
* [[1908]] m. – atrastas Jupiterio palydovas [[Pasifė (palydovas)|Pasifė]] (F. Melo, Prancūzija).
* [[1914]] m. – atrastas Jupiterio palydovas [[Sinopė (palydovas)|Sinopė]] (S. Nikolsonas, JAV).
* [[1938]] m. – atrasti Jupiterio palydovai [[Lisitėja (palydovas)|Lisitėja]] ir [[Karmė (palydovas)|Karmė]] (S. Nikolsonas, JAV).
* [[1973]] m. – [[1979]] – automatinės stotys„ Pionieer – 10“ ir „Pioneer – 11“ (JAV) praskriejo pro Jupiterį ir [[Saturnas|Saturną]] ir perdavė šių planetų ir jų palydovų nuotraukas.
* [[1974]] m. – atrastas Jupiterio palydovas [[Leda (palydovas)|Leda]] (Č. Kovalis, JAV).
* [[1979]] m. – automatinės stotys „Voyager – 1“ ir „Voyager – 2“ (JAV) praskriejo pro Jupiterį. Atrasti 3 nauji palydovai.
* [[2016]] m. – planetą pasiekė [[NASA]] [[kosminis zondas]] „[[Juno]]“. Iki [[2019]] m. jis tyrinėjo Jupiterio sudėtį, gravitacinį lauką ir [[Magnetosfera|magnetosferą]].

== Didžioji Raudonoji Dėmė ==
{{pagr|Raudonoji dėmė}}

[[Vaizdas:Great Red Spot From Voyager 1.jpg|thumb|Didžioji Raudonoji Dėmė]]
[[Vaizdas:Great red spot juno 20170712.jpg|thumb|left|250px|Didžioji Raudonoji Dėmė iš [[Juno]] zondo, 2017 m. liepos 12 d.]]
Jupiteryje dažnai matomos dėmės, bet dauguma jų greitai išnyksta. Išimtis yra Didžioji raudonoji dėmė, kuri stebima daugiau kaip 300 metų; kartais ji trumpam išnyksta, bet visada vėl atsiranda. 

Ilgai buvo manoma jog tai tiesiog gana spalvingi tačiau įprastai vėsūs kažkokios ilgai trunkančios audros debesys. Tačiau apie 2016 m. paaiškėjo jog Raudonoji dėmė iš tiesų yra labai karšta, karštesnė už [[lava|lavą]] Žemės planetoje. Jos temperatūra siekia ne mažiau kaip 1300 laipsnių C. Tokio karščio nėra stebėta jokios kitos planetos atmosferoje.<ref>Nadia Drake (2016). Jupiter’s Red Spot Churns Out Air Hotter Than Lava. 
1300 C. [https://www.nationalgeographic.com/science/article/jupiter-great-red-spot-hotter-storms-waves-planets-space-science nationalgeographic.com]</ref>

[[Vaizdas:Jupiter symbol.svg|thumb|Jupiterio simbolis (♃)]]

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

 {{Commons|Jupiter}}
{{Saulės sistema}}

[[Kategorija:Jupiteris| ]]